Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-2182-429/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
e2-2182-429/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01053-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
UAB „Mazgas“
Civilinė byla Nr. 2-2182-429/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01053-2013-9 Procesinių sprendimų kategorija: (S) 73.2.5.5; 106.4; 113.8; 113.9; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv. Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Rasuolei Daukantei, nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Mazgas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Mazgas“ dėl žalos atlyginimo, ir,

nustatė: ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 166,36 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog 2010-10-13 transporto priemonė Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Biruliškių pl., Kaune, ties 5 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad: vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį sugadintos transporto priemonės dešinės pusės priekinė ir galinė padangos. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto nutarimu transporto priemonės Toyota Avensis vairuotojo R. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Laikotarpiu nuo 2010-07-18 iki 2011-07-17 transporto priemonė Toyota Avensis ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės Toyota Avensis priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei sugadintas (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, taip pat reikalinga ratų geometrijos patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Autotoja“ sudaryta remonto sąmata, UAB „Autotoja“ pateikta PVM sąskaita - faktūra serija AUT Nr. 078556, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 1924,14 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti dėl kelio trūkumo atsiradusią 1278,14 Lt žalą (1924,14 Lt [išmokėta draudimo išmoka] — 646 Lt [keistų detalių nusidėvėjimas]). Atsakovė geruoju atlygino dalį žalos, t.y. 703,73 Lt. Likusi 166,36 EUR (574,41 Lt) dalis turtinės žalos nėra atlyginta.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 36-45) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė ieškovei atlygino 703,72 Lt už dviejų automobilio padangų sugadinimą ir jų montavimą bei pakeitimą. Atsakovė nesutinka atlyginti likusios 166,36 EUR (574,41 Lt) reikalavimo sumos, kadangi Kelių policijos medžiagoje nurodyta, kad po eismo įvykio buvo apgadintos automobilio Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abi dešinės pusės padangos, nieko nebuvo nurodyta apie ratlankių sugadinimą. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent tik to pasėkoje buvo patirta nurodoma turtinė žala. Nėra aišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti turtinę žalą. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Atsakovo įsitikinimu, iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas procesinių palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas, todėl jos negali būti priteistos. Be to, atsakovė mano, kad kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka yra ydinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 29 str. ir 94 str., todėl prašo sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo 3p., 3.5 p. (5.3.1 p., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, str., 29 str. ir 94 str.

Trečiasis asmuo UAB „Mazgas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 246 str. 1 d., 4 d., 247 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių atstovų paaiškinimų bei susipažinus su civilinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir eismo įvykio, įvykusio 2010-10-13 apie 10:00 val. Biruliškių pl. 5, Kaune, medžiaga, nustatyta, kad civilinės bylos priede esantys 2010-10-13 eismo įvykio schema, medžiagoje ir civilinėje byloje esantys tarnybinis pranešimas bei automobilio vairuotojo paaiškinimas (b. l. 62, 63) ir 2010-10-13 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 61) patvirtina, jog 2010-10-13 trečiojo asmens UAB „Mazgas“ darbuotojas R. Š., vairuodamas UAB „Mazgas“ priklausantį automobilį Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 9:55 val. važiuodamas keliu Kaune, Biruliškių pl. ties namu Nr. 5, įvažiavo į dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje esančią ir nepažymėtą kelio ženklais 10 cm gylio duobę. Duobė nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais ir kitais atitvarais.

2010-10-13 nutarimu atsisakyta kelti Administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareigūnai nustatė, jog vairuotojo R. Š. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra (b. l. 61). Vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad apvažiuoti duobės negalėjo, nes priešpriešiais atvažiavo sunkvežimis, sustabdyti toje kelio atkarpoje automobilio negalėjo, nes toje kelio vietoje yra posūkis ir duobė kelyje yra mažai pastebima (b. l. 63).

Automobilis Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas transporto priemonių draudimu (KASKO) ieškovės AB Lietuvos draudimas bendrovėje, draudimo apsauga galiojo nuo 2010-07-18 iki 2011-07-17 (b. l. 59), draudimo liudijimo priede nurodyta, kad transporto priemonė sugadinimų ir defektų neturi (b. l. 60).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, ieškovės remonto sąmata (64, 66-68 b. l.) patvirtina, jog po 2010-10-13 įvykio atlikus patikrą nustatyta, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) automobilio dešinės pusės priekinę ir galinę padangas bei sugadinta (reikalinga remontuoti) dešinės pusės priekinį ir galinį ratlankius, atlikti ratų geometrijos patikrą. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1924,14 Lt draudimo išmoką (b. l. 58, 65, 69, 70), kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 1278,14 Lt dydžio žalos atlyginimo regreso teise (b. l. 71). Atsakovė ieškovei 2012-01-11 mokėjimo nurodymu Nr. 48 atlygino dalį žalos – 703,72 Lt (b. l. 98).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad dalį žalos atlygino ieškovei dar 2012 m., o neatlygintos žalos dalis yra pertekliniai remonto darbai, nes Kelių policijos nutarime nieko nenurodyta apie tai, kad dėl įvykio buvo sugadinti ir dėl to turi būti remontuojami du ratlankiai. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu nustatė gera valia atlygintos žalos dydį, kaip pakankamą. Byloje pateiktame transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 64) nėra nurodyta jo sudarymo data, tačiau byloje pateikta remonto sąmata patvirtina, kad ji sudaryta 2010-10-21 (b. l. 66-68), o PVM sąskaita – faktūra už atliktus remonto darbus išrašyta 2010-10-22 (b. l. 65). Darytina išvada, kad automobilio remonto darbai buvo atlikti per protingą, gana trumpą, laiko tarpą. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad reikalinga ne tik keisti dvi dešinės pusės padangas, bet reikalinga suremontuoti ir du ratlankius bei atlikti ratų geometrijos patikrą. Remonto sąmatoje ir PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta, kad šie darbai buvo atlikti. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad atsakovės argumentai, kad be pagrindo buvo remontuojami ir dažomi du ratlankiai, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad šie transporto priemonės defektai nebuvo paminėti 2010-10-13 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nepaneigia šių defektų atsiradimo fakto ir priežasties. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ratlankiai buvo sugadinti eismo įvykio metu, todėl jų remonto ir dažymo darbai įtraukti į remonto darbų sąmatą ir atlikti pagrįstai.

Atsakovės argumentai, kad kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka yra ydinga ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 29 str. ir 94 str., negali būti įvertinti kaip pagrindas, dėl ko atsakovė gali būti atleista nuo jai teisės aktais priskirtų funkcijų įgyvendinimo ir nuo civilinės atsakomybės. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių atsakovės išsakytų argumentų išsamiau nevertina ir nepasisako dėl atsakovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numato, kad savivaldybės vykdo vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Teismas nenustatė, kad 0,1 m gylio duobė būtų pažymėta ar būtų pastatytas įspėjamasis ženklas (eismo įvykio medžiaga, b. l. 61, 62, 63) (CPK 197 str.). Darytina išvada, jog atsakovė nevykdė jai įstatymais priskirtos pareigos taisyti, prižiūrėti gatves bei užtikrinti jose saugaus eismo sąlygas. Tarp atsakovei teisės aktais nustatytų pareigų neatlikimo ir eismo įvykio metu patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovės pateikti pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog vairuotojas vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, buvo neatsargus, neatidus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes. Pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įvykį nulėmė būtent nelygi kelio danga – pakankamai gili duobė važiuojamojoje kelio dalyje. Žala atsirado dėl atsakovės neveikimo, ji nepasirūpino jai priskirtų tvarkyti kelių danga, jos neveikimas turi priežastinį ryšį su atsiradusia žala.

CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovė nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 str.).

Teismas, ištyręs aptartas faktines aplinkybes, sprendžia ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti (CPK 178 str., 185 str.). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šalys teisminio nagrinėjimo metu bandė sudaryti taikos sutartį. Ieškovė aptariamoje proceso stadijoje raštu patvirtino, kad sutiktų atsisakyti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo (b. l. 82, 84, 87). Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis šalių bendradarbiavimo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nors ir konstatavus, kad atsakovė turėjo atlyginti žalą, tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, iš atsakovės ieškovei nepriteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Atsakovė neprašė ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą, todėl teismas nepasisako dėl ieškovės išsakytų argumentų dėl ieškinio senaties termino pabaigos momento.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,64 EUR žyminio mokesčio (b. l. 20) (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Iš atsakovės valstybei priteistina 4,44 EUR pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str. – 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, 166,36 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt šešis EUR 36 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 15,64 EUR (penkiolika EUR 64 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, 4,44 EUR (keturis EUR 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu - valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė