- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1764-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08944-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vidai Daugirdienei, UAB „Švyturys-Utenos alus“, A. M.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1764-538/2014
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą suinteresuotiems asmenims Vidai Daugirdienei, UAB „Švyturys-Utenos alus“, A. M. TŪB dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2014-07-08 antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 140009736 iš A. M.. Nurodė, jog skundžiamu patvarkymu antstolė nepagrįstai išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbines pajamas, nes Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu skola priteista ne iš pareiškėjo, kaip fizinio asmens, o iš A. M. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB). Kadangi jis 2012-05-29 pasitraukė iš jungtinės veiklos, tuo pačiu ir iš TŪB narių, o prievolė išieškotojui UAB „Švyturys-Utenos alus“ atsirado po Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo 2013-01-21, pareiškėjas neturi pareigos atsakyti už A. M. TŪB prievoles kreditoriams. Taip pat nurodė, jog teismas privalėjo išduoti tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų, tačiau išduotas tik vienas vykdomasis raštas, kurio pagrindu išieškojimas turi būti vykdomas tik iš atsakovo A. M. TŪB. Taip pat nurodė, jog nėra atsakingas iš A. M. TŪB prievoles išieškotojui, nes išieškotojas į Utenos rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012 metais, o teismo sprendimui įsiteisėjus jis jau nebuvo ūkinės bendrijos nariu. Pripažino, jog A. M. TŪB įsiskolinimas išieškotojui atsirado 2009 metais, negrąžinus taros, taip pat patvirtino, jog tara išieškotojui nėra grąžinta ir šiuo metu, tara laikoma pas jį.
2014-07-28 patvarkymu dėl A. M. 2014-07-21 skundo Nr. S-140010923 antstolė Vida Daugirdienė pareiškėjo skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-02 nutartimi pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų atmetė. Nurodė, kad Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu išieškotojo naudai priteista skola iš A. M. TŪB susidarė 2009 metais, ūkinei bendrijai negrąžinus išieškotojui taros (prekių), kuri ir šiuo metu laikoma pas pareiškėją. Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris nebėra tikrasis narys, pagal bendrijos prievoles, atsiradusias, kol jis buvo tikruoju nariu, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu. Įvertinus tai, jog A. M. TŪB ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ sutartiniai santykiai atsirado 2008 metais, šalims pasirašius Tiekimo sutartį, pagal sutartį su išieškotoja A. M. TŪB privalėjo atsiskaityti iki 2011-12-08, t. y. pareiškėjui dar tebesant tikrosios ūkinės bendrijos nariu, nors įsiteisėjus Utenos rajono apylinkės teismo sprendimui pareiškėjas ir nebėra ūkinės bendrijos nariu, tačiau pagal atsiradusią išieškotojai prievolę privalo atsakyti taip, kaip jis atsakytų tebebūdamas tikruoju nariu. Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, jog patikrinus A. M. TŪB turtinę padėtį buvo nustatyta, kad A. M. TŪB kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o iš areštuotų sąskaitų piniginės lėšos nenurašomos (v. b. l. 12, 14, 15, 17-18). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2014-07-08 antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 140009736 iš A. M. priimtas teisėtai, antstolės atlikti procesiniai veiksmai, nukreipiant išieškojimą į A. M. TŪB buvusio nario, t.y. pareiškėjo turtą atitinka CPK 672 straipsnio 1 dalies, Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir yra teisėti, todėl tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti 2014-07-08 antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 140009736 vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00488 nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nutartį. Nurodo, kad išieškojimo iš ūkinės bendrijos solidarių atsakovų tvarka yra aprašyta LR CPK 647 str.. LR CPK 647 str. 2 d. nurodyta, kad remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų. CPK 647 str. 3 d. – kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari. Todėl turi būti panaikintas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-140009736 , nes nėra teismo išduotų vykdomųjų raštų išieškoti iš solidarių atsakovų, t. y. iš fizinio asmens A. M.. Taip pat bendrijai prievolė atsirado 2013- 01-20 dėl skolos priteisimo išieškotojo UAB „Švyturys- Utenos alus“ naudai iš A. M. TŪB, o A. M. jau nuo 2012-05-31 nebebuvo bendrijos tikruoju nariu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 2014-07-08 antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. 140009736 iš A. M.. Apeliantas nurodo, kad antstolės patvarkymas neteisėtas, kadangi neišduotas vykdomasis raštas bei atsiradus prievolei, jis nebebuvęs bendrijos tikruoju nariu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto motyvais.
Pažymėtina, kad taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0004/13/00488 pradėta vykdyti pagal 2013-02-08 Utenos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1958-228/2012 dėl 997,90 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. M. TŪB išieškotojo UAB „Švyturys-Utenos alus“ naudai (v. b. l. 3). 2014-07-08 priimtas skundžiamas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo A. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumą kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (v. b. l. 21).
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 str. 1 d.). Utenos rajono apylinkės teismas 2013-02-08 išdavė vykdomąjį raštą Nr.2-1958-228/2012, kuris yra teisinis pagrindas priverstinai išieškoti iš A. M. TŪB priteistą skolą. Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pagal teismo sprendimą išduotame vykdomajame rašte kaip skolininkai nėra nurodyti ūkinės bendrijos nariai, paaiškėjus, jog ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, neriboja antstolio veiksmų išieškojimą nukreipti į bendrijos narių, kurie su bendrija yra solidarūs skolininkai, turtą.
Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris nebėra tikrasis narys, pagal bendrijos prievoles, atsiradusias, kol jis buvo tikruoju nariu, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog A. M. TŪB ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ sutartiniai santykiai atsirado 2008 metais, šalims pasirašius Tiekimo sutartį, pagal sutartį su išieškotoja A. M. TŪB privalėjo atsiskaityti iki 2011-12-08, t.y. pareiškėjui dar tebesant tikrosios ūkinės bendrijos nariu, nors įsiteisėjus Utenos rajono apylinkės teismo sprendimui pareiškėjas ir nebėra ūkinės bendrijos nariu, pagrįstai nurodė, kad pagal atsiradusią išieškotojai prievolę privalo atsakyti taip, kaip jis atsakytų tebebūdamas tikruoju nariu.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog patikrinus A. M. TŪB turtinę padėtį buvo nustatyta, kad A. M. TŪB kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o iš areštuotų sąskaitų piniginės lėšos nenurašomos (v. b. l. 12, 14, 15, 17-18). Pagal CPK 672 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustačius, jog ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia solidariai į ūkinės bendrijos narių turtą. Taigi pagal įstatymą nėra būtinas teismo sprendimas priteisti įsiskolinimą iš TŪB narių ir tokiu atveju antstolei nustačius, jog išieškoti skolos iš skolininkės A. M. TŪB nėra galimybių, konstatuotina, jog išieškojimas pagrįstai nukreiptas į buvusio A. M. TŪB nario, kaip solidaraus skolininko, A. M. turtą (CPK 672 str. 1 d.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.