- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-547/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Linas Šiukšta, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- V. Š., P. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį V. Š. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą.
Priteista solidariai iš V. Š. ir P. Š. 1134,88 Lt proceso išlaidų valstybei.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas P. Š. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. kartu su P. Š. nuteisti už tai, kad neteisėtai, neturėdami tam leidimo, laikė didelį kiekį didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, o būtent:
V. Š. 51 trotilo presuotę - 3825 gramus trotilo, t.y. didelį kiekį didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, laikė R. Č. ir P. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Širvintose. 51 trotilo presuotę V. Š. laikė spintoje kambaryje negyvenamoje R. Č. ir P. Š. namo dalyje pirmame aukšte, kol 2011 metų vasario mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, paėmęs 7 trotilo presuotes (523,6 gramus) nunešė į namo antrame aukšte esantį P. Š. kambarį, kur, veikdamas bendrininkų grupėje su P. Š. , laikė ant spintos iki 2011-02-19 d. 13 val. 20 min., kai šią sprogstamąją medžiagą surado ir paėmė atvykę policijos pareigūnai. Likusias 44 trotilo presuotes V. Š. toliau laikė spintoje kambaryje negyvenamoje R. Č. ir P. Š. namo dalyje pirmame aukšte iki 2011-02-24 d. 18 val., kai šią sprogstamąją medžiagą surado ir paėmė atvykę policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad jis yra nekaltas. Jis nepagrįstai nuteistas už sprogstamųjų medžiagų laikymą svetimuose namuose, kambaryje, kuriame net negyveno ir šiuo niekada nesinaudojo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme iš viso nebuvo nustatyta, kas, kur ir kada šias medžiagas įgijo ir jas pristatė į P. Š. bei R. Č. namus, kaip ir jo bendrininko vaidmuo (teismas šioje dalyje juo patikėjo ir šios aplinkybės buvo pašalintos iš kaltinimo). Jis, pamatęs trotilo presuotes, nežinojo, jog tai yra sprogstamosios uždraustos laikyti medžiagos. Rusiškai parašyto žodžio ,,Trotil“ prasmės jis nežino, nes baigė tik vidurinę mokyklą ir dėl menko išsilavinimo atsitiktinai radęs nežinomos paskirties tūteles nesuprato, jog tai yra sprogstamoji medžiaga. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnams suradus sprogstamąsias medžiagas jis ikiteisminio tyrimo metu nieko neverčiamas pats nurodė, kur matė P. Š. namuose kitą šių medžiagų dalį. Be to ir į tai, kad jis, gyvendamas P. Š. namuose, rūbus ir kitus daiktus laikė ne negyvenamojoje patalpoje (kur buvo rasta 44 trotilo presuotes), kaip nurodė bendrininkas, o tik namo viduje tame kambaryje, kur miegojo, namo negyvenamųjų patalpų jis neprižiūrėjo ir netvarkė, o liudytojas V. U. ir dar du vyrai, kurių pavardžių jis nežino, žino, kad P. Š. sprogstamąsias medžiagas iš kažkur atsinešė ir padėjo savo kambaryje ant spintos (jie nebuvo apklausti). Apelianto nuomone, teismas taip pat turėjo atmesti liudytojos R. Č. parodymus, nes liudytoja neteisingai jį apkaltino nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu, dėl kurio jis yra išteisintas. Dėl to, apelianto įsitikinimu, galima daryti išvadą, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis padarė minėtą nusikaltimą. Nenustačius tiksliai, ar jis laikė sprogmenis ar tik žinojo apie tai, kad jie laikomi šiuose namuose, negali daryti išvados, jog jis yra kaltas. Byloje nėra surinka pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog jis suvokė, jog jis laiko sprogstamąsias medžiagas, o ne kas kitas. Jo kaltė nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis. Vien tik tas faktas, kad jis sugyventinei konflikto metu grasino ją susprogdinti, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad rastos sprogstamosios medžiagos priklauso būtent jam ir P. Š. . Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai jį pripažino kaltu, ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio nuostatas.
Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo bendrininkui P. Š. teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę bausmę negu numatyta straipsnio sankcijoje, o jam paskyrė dvigubai ilgesnės trukmės bausmę, nors sprogstamosios medžiagos buvo rastos P. Š. , anksčiau jau teisto pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, namuose. Minėta nusikalstama veika yra tos pačios rūšies, kaip ir inkriminuota šioje byloje.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje apklausęs liudytojus R. Č. , E. Č. , N. Č. , Ž. R. , nuteistuosius V. Š. , P. Š. , ištyręs specialistų išvadas ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, padarė išvadą, kad byloje surinktų faktinių duomenų liečiamumas bei leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka V. Š. kaltei įrodyti ir jį pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu sprogstamosios medžiagos – trotilo. Apeliantas, nesutikdamas su nuosprendyje padarytomis išvadomis, ginčija teismo nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. Š. apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.
Liudytoja R. Č. viso proceso metu davė vienodus ir išsamius parodymus, iš kurių matyti, kad ji su nuteistuoju V. Š. gyveno jai ir jos broliui P. Š. priklausančiame name. Nuo 2010 metų vasaros V. Š. labai pasikeitė, tapo piktas, priekabus, todėl tarp jų dažnai kildavo konfliktai, kurių metu jis grasino fiziškai susidoroti su R. Č. bei susprogdinti jos namą. Paskutinis konfliktas su V. Š. įvyko 2011 m. vasario 19 d., kuomet jis pradėjo smurtauti bei grasino susprogdinti namą. Tuo metu atėjęs P. Š. pasakė, kad V. Š. namuose, ant spintos, laiko trotilą. Apie V. Š. laikomą trotilą liudytoja pasakė atvykusiems policijos pareigūnams, kurie P. Š. kambaryje, ant spintos, surado ir paėmė septynis vienetus trotilo presuočių. Po V. Š. sulaikymo, liudytoja, tvarkydama namus, negyvenamame namo kambaryje, nuo kurio raktus turėjo tik V. Š. , surado juodą polietileninį maišelį, kuriame buvo keturiasdešimt keturi vienetai trotilo presuočių (1 t., 12-13, 17-18, 23-24, 192 b.l.). Tokius liudytojos R. Č. parodymus patvirtino ir liudytojas E. Č. . Jis pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. Š. buvo jo motinos sugyventinis. Liudytojas teigė, jog ne kartą matė V. Š. konfliktuojantį su R. Č. , konfliktų metu V. Š. ne tik naudodavo fizinį smurtą, bet ir grasindavo susprogdinti namą (1 t., 192-193 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. Č. taip pat parodė, jog namo kieme yra nedidelis ūkinis pastatas, kurio antrame aukšte yra laikomi seni, nenaudojami daiktai – dviračiai bei lentos. V. Š. niekada nebuvo užlipęs į šio ūkinio pastato antrąjį aukštą ir ten jokių savo asmeninių daiktų nelaikė (1 t. 45-47 b.l.). Apklaustas įtariamuoju P. Š. teigė, jog 2011 metų vasario mėnesį pas jį į svečius atėjo sesers R. Č. sugyventinis V. Š. . Vartojant alkoholinius gėrimus V. Š. pasakė, kad ketina susprogdinti R. Č. . P. Š. paklausus, ar šis turi su kuo susprogdinti, V. Š. iš savo gyvenamosios vietos atnešė popierinį paketą, kuriame buvo trotilo šaškės. V. Š. taip pat paaiškino, kad trotilas be detonatoriaus nesprogta bei žiebtuvėliu pakaitino trotilą. V. Š. minėjo, jog trotilą parsivežė iš Baltarusijos. Nuo išgerto alkoholio kiekio P. Š. buvo apsvaigęs, todėl neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis iš jo namų išėjo V. Š. . Ir tik 2011 m. vasario 19 d., kuomet įvyko konfliktas tarp R. Č. bei V. Š. , P. Š. prisiminė, kad V. Š. atsineštą trotilą paliko jo kambaryje ant spintos. Tuo tarpu apie tai, kad negyvenamoje namo dalyje, nuo kurios raktą turėjo tik V. Š. , pastarasis taip pat laikė trotilą, P. Š. teigė nežinojęs. P. Š. savo parodymuose paneigė V. Š. keltą versiją apie tai, kad paketą su sprogstamosiomis medžiagomis jis rado ūkinio pastato antrame aukšte. P. Š. tvirtino, jog ten buvo laikomi nenaudojami daiktai bei lentos, o V. Š. ten jokių savo asmeninių daiktų nelaikė ir niekada ten nesilankydavo (1 t. 51-53 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje P. Š. patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir papildomai paaiškino, jog niekas kitas be V. Š. negalėjo name laikyti sprogstamųjų medžiagų – trotilo (1 t., 192 b.l.).
Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad R. Č. ir P. Š. priklausančiame name apeliantas laikė 3825 g trotilo. Liudytojų R. Č. , E. Č. ir nuteistojo P. Š. parodymais patikimai nustatyta ir tai, jog V. Š. neabejotinai suprato disponuojantis dideliu kiekiu didelę sprogstamąją galią turinčiais sprogmenimis. Tai patvirtina liudytojų nurodytos aplinkybės, jog apeliantas konfliktų su R. Č. metu nuolat grasindavo susprogdinti jos namą. Kaip matyti iš nuteistojo P. Š. parodymų, siekdamas įrodyti, kad jo grasinimai yra realūs, dalį trotilo V. Š. atnešė ir parodė jam bei paaiškino, kad ši sprogstamoji medžiaga gali būti aktyvuota tik panaudojus detonatorių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistojo P. Š. parodymais. Juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Iš 2011 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti apdegę septyni pailgi, žalios spalvos cilindrai, suvynioti raudonos spalvos lipnia juostele (1 t. 3-7 b.l.). Ši aplinkybė patvirtina nuteistojo P. Š. parodymus apie tai, kad V. Š. , demonstruodamas bei aiškindamas kokiu būdu aktyvuojamas trotilas, šią sprogstamą medžiagą degino žiebtuvėliu. Pirmiau aptartais liudytojų parodymais paneigiama ir ta apelianto kelta versija, jog sprogstamąją medžiagą – trotilą jis surado R. Č. ir P. Š. priklausančio ūkinio pastato antrame aukšte. Liudytojas E. Č. ir nuteistasis P. Š. vienodai ir nuosekliai tvirtino, jog ūkinio pastato antrame aukšte buvo laikomi nenaudojami daiktai, V. Š. ten jokių savo asmeninių daiktų nelaikė ir ten niekada nesilankė. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant apelianto parodymus buvo atlikta ūkinio pastato apžiūra. Iš šio procesinio veiksmo protokolo matyti, jog apžiūrėjus antrąjį ūkinio pastato aukštą neaptikta požymių, jog ten neseniai buvo lankęsis koks nors žmogus. Visos ten esančios pjuvenos bei spaliai yra seniai susigulėję ir ant jų jokių avalynės pėdsakų nerasta (1 t. 26-27 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis sprogstamųjų medžiagų – trotilo buvo rasta negyvenamojoje namo dalyje, kurioje, kaip paaiškino liudytojai R. Č. , E. Č. ir nuteistasis P. Š. , niekas kitas be apelianto nesilankė ir raktų nuo tų patalpų neturėjo. Ši aplinkybė leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog didelį kiekį trotilo laikė ne kas kitas, o būtent V. Š. .
Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. Š. , būdamas normalaus protinio išsivystymo, turintis gyvenimiškos patirties žmogus, žinojo, jog savo gyvenamojoje vietoje laiko didelį kiekį didelės sprogstamosios galios sprogmenų – 3825 g trotilo, neabejotinai suprato, kad neturi leidimo disponuoti šiomis sprogstamosiomis medžiagomis ir laikyti jas savo gyvenamojoje vietoje, bei norėjo taip veikti. Tokia jo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. V. Š. baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nepašalina ir ta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokiomis aplinkybės jis įgijo minėtą kiekį sprogstamosios medžiagos – trotilo. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gali reikštis alternatyviomis veikomis – gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Kaip jau buvo minėta, byloje surinktais duomenimis įrodyta, jog nuteistasis V. Š. padarė vieną iš šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytų alternatyvių veikų – savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė didelį kiekį didelės sprogstamosios galios medžiagos – trotilo.
Iš V. Š. apeliaciniame skunde išdėstytų nuosprendžio apskundimo motyvų matyti, kad nuteistasis su apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka ir bausmės skyrimo dalyje. Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.
Nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų švelnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei paskirti. Taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių aplinkybių, kurios gali būti laikomos išimtinėmis. BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išimtine negali būti pripažįstama V. Š. apeliaciniame skunde minima aplinkybė, jog nuteistajam P. Š. , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga. Skirdamas bausmę teismas turi įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jomis remiantis individualizuoti bausmę kaltininkui. Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bei individualizuodamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų ir į abiejų nuteistųjų vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu bei nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų motyvavo bausmės skyrimą tiek apeliantui, tiek nuteistajam P. Š. .
Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę V. Š. , atsižvelgė į padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę apibūdinančius duomenis (pirmiau ne kartą teistas, nedirbantis). Įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas V. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė lygų apeliantui inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Tokia V. Š. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta, todėl nešvelnintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.