Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-05-23 · Civilinė byla Nr. 2-917-729/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
2-917-729/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00499-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
E. G.
Civilinė byla Nr.2-917-729/2014Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00499-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 110.5; 113.2;117.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2014 m. gegužės 23 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J. Grigonienė,sekretoriaujant A. Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovei E. G.,

parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-04-26 nutarimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamą po 500,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 500,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, nors procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.)

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1999-08-20 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu ieškovės E. G. ir atsakovo E. G. santuoka nutraukta, o iš E. G. priteistas išlaikymas sūnui E. G., gim. 1999-06-01, ¼ dydžio visų rūšių (pajamų), bet nemažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (5, 7, 11-12 b.l.). Ištuoka įregistruota 2000-03-30 (6 b.l.). 2004-12-02 dukra N. A. G. (8 b.l.). 2004-12-10 notariškai patvirtinta, jog E. G. yra N. A. G. tėvas (8 b.l.). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, pajamos minimalios (13-14 b.l.). Iš Gyventojų registrų tarnybos duomenų nustatyta, kad atsakovas E. G. 2012-11-07 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, Lietuvoje niekur nedirba (29-30 b.l.).

Kadangi atsakovas nepateikė į bylą nei atsiliepimo, nei duomenų, patvirtinančių dabartines jo pajamas ir turtą, teismas neturi galimybės to įvertinti ir vadovaujasi tik sąžiningos proceso šalies – ieškovės pareiktais duomenimis.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui E. G., gim. 1999-06-01 pakeitimo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2000-04-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui E., mokamą ¼ dydžio visų rūšių (pajamų), bet nemažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 500,00 Lt kas mėnesį, t.y. laikytina, kad ieškovė prašo pakeisti teismo nutarimu nustatytą išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo sūnui dydžio pakeitimo grindžia tuo, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo vaikui, sūnaus poreikiai didėja, nustatyto išlaikymo dydžio neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.

Vertinant sūnaus amžių šalių ištuokos metu ir bylos nagrinėjimu metu, pripažintina, kad sūnaus poreikiai išaugo, kas yra įstatyminis išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (Lietuvos Respublikos 3.201 str. 2 d.).

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į šalių sūnaus E. amžių, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą ir toks išlaikymo dydis užtikrins minimalius šalių sūnaus poreikius, todėl yra pagrindas pakeisti šalių sutarimu numatytą išlaikymo dydį, tai yra ¼ dydžio visų rūšių (pajamų), bet nemažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio ir jį padidinti iki 500,00 Lt kas mėnesį Lietuvos Respublikos CK 13.192 str. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., 3.201 str. 2 d.).

Teisės atsiradimo į išlaikymo dydžio pakeitimą momentu pripažįstama ieškinio pateikimo teismui diena, tai yra 2014-03-26 (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.).

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai N. A. G., gim. 2004-12-02 priteisimo.

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.19 6 str.). Tėvų pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi būti vykdoma nuolat ir pastoviai. Išlaikymas yra priteisiamas ir tais atvejais, kai tėvai, gyvenantys skyrium, nesusitaria dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.). Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje, todėl vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Nors šalys kartu negyvena, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, nes atsakovas yra jaunas ir darbingas. Pripažįstama, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, tai yra tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-495/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt.

Įvertinant byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės paaiškinimus ir kitus duomenis, matyti, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienio valstybėje, tačiau apie jo gaunamas pajamas duomenų nėra, atsakovo vardu įregistruoto turto taip pat Lietuvoje nėra, siekiant užtikrinti vaikų būtinų poreikių tenkinimą, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymas dukrai Nikol A. G., gim. 2004-12-02, mokamas periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį, iki jo pilnametystės.

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir k.t., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1d.).

Nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 360,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. ir 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistina 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-04-26 nutarimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamą po 500,00 Lt (po penkis šimtus litų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai N. A. G., a.k(duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (po keturis šimtus litų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2014-03-26 iki dukros pilnametystės.

Paskirti E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Priteisti iš atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 11,25 Lt (vienuolika litų ir 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir dydžio pakeitimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Grigonienė