Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-49/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
1S-49/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
O. K.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-49/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo O. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

O. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad 2010 m. gegužės 13 d., apie 18 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su G. S., turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš A. J. neteisėtai įgijo 10,314 g labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – heroino už 2 470 Lt, kurį tą pačią dieną apie 18 val. 40 min., automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX atgabeno į degalinę „XXXX“, esančią (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. X-XX už 2 850 Lt.

O. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. vasario 14 d.

Šalies argumentai

Kaltinamasis O. K. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti. Kaltinamojo nuomone, skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria jam pratęstas suėmimo terminas, yra nepagrįsta ir neteisėta. Skunde nurodo, kad neturi jokio tikslo bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Pasak kaltinamojo, byloje nėra jokių duomenų, kad jis bandė bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o ankstesnis teistumas nėra pakankamas pagrindas laikyti jį suimtu, bei teigti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo nuomone, Šiaulių apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą bei proporcingumo principus (BPK 6, 11 straipsniai), kadangi šioje baudžiamojoje byloje kitiems kaltininkams yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Taip pat skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau būdamas suimtas, jis negali susirasti darbo ir įsidarbinti. Panaikinus kardomąją priemonę, pasižada nebėgti (nesislėpti), netrukdyti teismui bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

O. K. gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo O. K. skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam O. K., BPK 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylą perdavus teismui, teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti O. K. dalyvavimo bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo O. K. pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios kardomosios priemonės taikymo teoriniai pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, detaliai išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, todėl jie nekartojami. Bylos duomenys patvirtina, kad O. K. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupe, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Byloje nustatyta, kad O. K. anksčiau ne kartą teistas (t. 5, b. l. 55-56), teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 5, b. l. 89-90), kaltinamajam yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 5, b. l. 95), iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, todėl nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į O. K. skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vieta, nori susirasti darbą ir įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamojo skunde nurodytas argumentas, jog jis būdamas laisvėje netrukdytų teismui, atmetamas, kadangi O. K. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nepratęstas.

O. K. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, todėl Šiaulių apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamojo atžvilgiu, pažeidė BPK asmenų lygybės prieš įstatymą bei proporcingumo principus (BPK 6, 11 straipsniai). Apeliacinis teismas atsakydamas į šį skundo argumentą pažymi, jog tai, kad toje pačioje byloje kitiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai ir parinktos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien ta aplinkybė, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju būtina įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinis teismas negali vertinti kitiems kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam O. K. skirta ir pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 6, 11 straipsniuose įtvirtintų asmenų lygybės prieš įstatymą bei proporcingumo principų ir kitų BPK reikalavimų. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n utaria:

Kaltinamojo O. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys