Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės, teisėjų Eduardo Maškevičius, Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d., nuosprendžio, kuriuo P. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nuosprendžiu patvirtintas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, mokant 3000 (tris tūkstančius litų) 2011 m. vasario 24 d. ir 4000 litų (keturis tūkstančius litų) P. J. įsipareigoja sumokėti iki 2011 m. vasario 25 d. imtinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugsėjo 7 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinantį požiūrį į aplinkinius, be jokios priežasties, tris kartus kumščiu smogė J. M. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kuri pereina į skruostą, kairėje akyje kraujo išsiliejimą, nežymiai paslankų viršutinį kairės pusės pirmąjį kandį, kairės akiduobės skeveldrinį apatinės ir išorinės sienelių lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d., nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo: P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 93 str. pagrindais, baudžiamąją bylą nutraukti ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir atidavimą tėvams, jį prižiūrėti ir ugdyti iki jam sueis aštuoniolika metų.

Prokurorė savo skundą motyvuoja tuo, jog jei nepilnametis asmuo nusikalto pirmą kartą ir padarytos veikos pavojingumas, veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 str. nuostatas, kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas ir be kriminalinės bausmės skyrimo, t.y. tik skiriant auklėjamojo poveikio priemones. Prokurorė nurodo, jog šiuo atveju buvo nustatytos visos būtinos BK 93 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, t.y. veikos padarymo metu P. J. nebuvo sulaukęs aštuoniolikos metų, nusikalto pirmą kartą, įvykdė apysunkį nusikaltimą. Be paminėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, nustatytos ir papildomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 93 str. 1 d. 1, 3 p., t.y. P. J. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei iš dalies atlygino turtinę žalą. Prokurorės manymu, teismas atleisdamas nepilnametį P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė ne tas BK bendrosios dalies normas, kurias turėjo taikyti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. J., įstatyminis atstovas J. J. ir gynėjas advokatas Eugenijus Paročka prašė skundą tenkinti.

Nukentėjusysis J. M. dėl skundo nepasisakė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl P. J. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, tačiau atleisdamas P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje tokios sąlygos buvo nustatytos: P. J. nusikalto pirmą kartą; tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte; veikos padarymo metu jis buvo septyniolikos metų amžiaus. Be to, kaip teisingai nurodyta skunde, be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, yra ir papildomų alternatyviųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte – tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme išsiaiškinta, kad P. J. atlygino nukentėjusiajam J. M. visą padarytą žalą. Todėl žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Taigi laikytina, kad P. J., atitinkantis bendruosius atleistinam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį asmeniui keliamus reikalavimus, išpildo ir keletą alternatyvių papildomų sąlygų. Todėl, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, atleidžiant P. J. nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Spręsdamas kausimą dėl P. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, nukrypdamas nuo tokios baudžiamojo įstatymo taikymo praktikos. Todėl teisingi apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė P. J. BK 38 str. nuostatas, nevertindamas galimybės taikyti BK 93 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl ko P. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, kai buvo visi pagrindai atleisti jį nuo atsakomybės vadovaujantis BK 93 str. , tai yra neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti įvertintos. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosprendyje nenurodė konkrečių BK bendrosios dalies baudžiamųjų įstatymų, kuriuos taikė t. y. BK 38 str., tik nuosprendžio aprašomojoje dalyje paminėjo BK 93 str. 1 d. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje atskleisti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, turinį bei į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas priėmė sprendimą P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, laikytina, kad teismas taikė būtent BK 38 str.

Apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Naikinama nuosprendžio dalis dėl BK 38 str. nuostatų taikymo. P. J. atleistinas nuo atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p. 3 p. skiriant BK 82 str. 1 d. 1 p., 83 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Apeliaciniame skunde prašoma skirti auklėjamojo poveikio priemonę numatytą BK 82 str. 1 d. 4 p. atidavimą tėvams, jį prižiūrėti ir ugdyti iki P. J. sueis aštuoniolika metų. Tačiau BK 86 str. numatyta auklėjamojo poveikio priemonė gali būti nustatoma nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau, kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų, o P. J. iki pilnametystės liko žymiai mažiau negu įstatyme numatytas šios poveikio priemonės minimumas, todėl šioje dalyje skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.

P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, atleisti, paskirti BK 82 str. 1 d. 1 p., 83 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę –įspėjimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.