- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2-301-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00481-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- I. M., uždarajai akcinei bendrovei „Transmar“, Eastferry LTD
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, AB SEB bankas "Baltijos grupė"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. M. (I. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, civilinėje byloje Nr. 2-674-265/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovams I. M. (I. M.), uždarajai akcinei bendrovei „Transmar“ ir Eastferry LTD (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas) dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo I. M. 22 080 383,97 Lt žalai atlyginti. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas jį arba trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, areštuodamas atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 22 080 383,97 Lt sumos.
Atsakovas I. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi, ir skirti ieškovui 1 000 Lt baudą už bylos vilkinimą ir nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos sumokant atsakovui. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nebereiškia reikalavimo priteisti 22 080 383,97 Lt, tačiau ir neprašo sumažinti arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė teismui prašymą pratęsti terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – išversti procesinius dokumentus į patikslintame ieškinyje įvardytam naujam atsakovui (Eastferry LTD) suprantamą kalbą, ir teismas nepagrįstai patenkino šį prašymą. Atsakovo nuomone, ieškovas piktnaudžiauja savo teise, suvaržydamas atsakovo teises naudotis areštuotu turtu. Šis areštas kelia įtampą atsakovo asmeniniame gyvenime, kadangi jis negali vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams, taip pat negali gerinti savo gerbūvio, blogėja jo kredito reitingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi sumažino atsakovui I. M. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumą nuo 22 080 383,97 Lt iki 6 852 081,60 Lt.
Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimo neatsisakė, bet pateikė patikslintą ieškinį, kuris nėra priimtas, kadangi atsakovu įtrauktas užsienio juridinis asmuo ir teismas nustatė terminą ieškovui pateikti procesinių dokumentų ir priedų vertimus.
Teismas taip pat pažymėjo, kad, įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir patikslintame ieškinyje prašo mažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 6 852 081,60 Lt, negalima konstatuoti, kad yra pagrindas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pripažinti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau yra teisinis pagrindas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 6 852 081,60 Lt, nepaisant to, kad patikslintas ieškinys dar nėra priimtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas I. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, paskirti ieškovui baudą ir išreikalauti iš ieškovo dokumento originalą (2014 m. liepos 17 d. paraišką Lietuvos saugios laivybos administracijai dėl laivo patikrinimo pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau prašymo dėl baudos skyrimo neišnagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė klausimo dėl dokumento (2014 m. liepos 17 d. paraiškos Lietuvos saugios laivybos administracijai dėl laivo patikrinimo pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus) išreikalavimo.Teismas pažeidė proceso betarpiškumo ir šalių lygiateisiškumo principus, atsakovui nepateikdamas jokių procesinių dokumentų dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patikslinto ieškinio 6 852 081,60 Lt reikalavimui užtikrinti. Patikslintas ieškinys (neva kartu su prašymu taikyti ar sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą), kuris nepateiktas atsakovui, į bylą buvo pateiktas 2014 m. spalio 13 d., taigi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti išnagrinėtas iki 2014 m. spalio 17 d. Po terminų suėjimo ieškovas neteko byloje materialinio reikalavimo į 2014 m. liepos 25 d. nutartyje nurodytą sumą, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ieškovas tokių reikalavimų atsisakė, taigi laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos. Ieškovui teismo duotas terminas net tris kartus viršija įstatyme nustatytą imperatyvų terminą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nepareiškus ieškinio. Ieškovo neegzistuojančiam reikalavimui paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės.Nebuvo atlikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių keitimo procedūra ir šis procesinis pažeidimas nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Procedūra ir nutarties turinys yra analogiški kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju. Visos procedūros neatlikimas lemia atsakovo turtinių ir asmeninių interesų pažeidimą. Teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su ieškinio dalyku bei jų pagrįstumo. Teismas turėjo įvertinti patikslintame ieškinyje išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys bus patenkintas.
Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovas pasinaudojo jam suteikta procesine teise pateikti patikslintą ieškinį. Patikslintame ieškinyje atsakovu yra įtraukas ir užsienio juridinis asmuo. Dokumentų, kuriuos reikia išversti į užsienio kalbą, apimtis yra labai didelė, todėl ieškovas paprašė teismo pratęsti terminą teismo nurodytiems trūkumams pašalinti.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui I. M. pagrindas nėra išnykęs, nes patikslintame ieškinyje I. M. yra solidarus atsakovas. Patikslintame ieškinyje, priešingai nei teigia atsakovas, yra pareikštas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.Pareikšta ieškinio suma yra labai didelė, atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, vadinasi tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą ir ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Priemonių taikymo būtinybę sustiprina akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko pateikti duomenys apie tai, kad skolininkui I. M. ketinama pareikšti 1 229 352 Eur turtinį reikalavimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų pradinio ieškinio reikalavimui užtikrinti, galiojimo, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 147 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo pirminį ieškinį, bei, kaip matyti iš 2014 m. liepos 25 d. nutarties turinio, įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei konstatavęs, kad yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), ieškovo prašymą patenkino, taikydamas atsakovui I. M. laikinąsias apsaugos priemones pradinio ieškinio 22 080 383,97 Lt sumos ribose. Savo ruožtu skundžiama 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikto, bet dar nepriimto, patikslinto ieškinio suma yra mažesnė nei pradiniame ieškinyje, patikslino pirmiau priimtą 2014 m. liepos 25 d. nutartį, sumažindamas pritaikytų priemonių mastą iki 6 852 081,60 Lt.
Pažymėtina, kad skirtingai nei supranta apeliantas, patikslinto ieškinio pateikimas nėra tapatus ieškinio atsisakymo institutui, todėl patikslinto ieškinio pateikimas nereiškia, jog procesas (civilinė byla), iki bus priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, nutrūksta, o 2014 m. liepos 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti automatiškai panaikintos, kaip pritaikytos neegzistuojančiam reikalavimui užtikrinti. Tol kol patikslintas ieškinys nėra priimtas, galioja teismo rezoliucija patvirtintas pradinio ieškinio priėmimas, taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neatsisakė savo reikalavimų, ir teismas neturėjo pareigos vien tik tuo pagrindu, kad yra pateiktas patikslintas ieškinys, naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei atsižvelgdamas į tai, kad pateikto patikslinto ieškinio suma yra ženkliai mažesnė, o patikslintas ieškinys nepriimtas ne dėl netinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo/dalyko ar dėl kitų esminių trūkumų, bet dėl to, jog nebuvo pateikti ieškinio ir jo priedų vertimai į vienam iš atsakovų suprantamą kalbą, taip pat siekdamas, kad dėl pirmiau nurodytų formalių ir, tikėtina, artimiausiu metu ištaisytinų, trūkumų nebūtų be pagrindo varžomos atsakovo teisės (t. y. nebūtų areštuojamas turtas didesnei sumai, nei prašoma patikslintame ieškinyje), kitaip tariant, siekdamas užtikrinti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, visiškai pagrįstai nutarė sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
Pažymėtina, kad tol, kol ieškinys (patikslintas ieškinys) nėra priimtas, teismas nėra įpareigotas siųsti ieškinio kopiją kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taigi ir atsakovui I. M.. Be to, remiantis CPK 147 straipsnio nuostatomis, teismas neturi ir pareigos pranešti atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad teismas pažeidė proceso betarpiškumo ir šalių lygiateisiškumo principus, nepateikdamas atsakovui ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patikslinto ieškinio reikalavimui užtikrinti.
Pirmiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu atmestinas ir apelianto argumentas, neva ieškovui nepagrįstai buvo suteiktas ilgesnis nei CPK nustatytas terminas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nepareiškus ieškinio. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo priimtas pradinis ieškovo ieškinys ir jo nebuvo atsisakyta, todėl negalima teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepareiškus ieškinio ir tuo labiau, jog jos, neegzistuojančiam reikalavimui užtikrinti, galiojo ilgiau kaip 14 dienų.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad ne tik detalių motyvų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartyje nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Savo ruožtu ta aplinkybė, kad 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje teismas nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių, o tik sumažino jų mastą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik dar kartą patvirtina, jog teismas tiek pirminį, tiek ir patikslintą ieškinį laiko tikėtinai pagrįstu, kadangi preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Be to, nei 2014 m. spalio 28 d. prašyme, nei 2014 m. lapkričio 20 d. atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir / ar įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad nėra realios grėsmės, jog nesiėmus priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia atsakovo pateiktus procesinius dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui nepagrįstumą.
Atsižvelgiant į CPK 107 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatančias teisę prašyti baudą panaikinti ar sumažinti bei skųsti nutartį, kuria atsisakyta baudą panaikinti (sumažinti) tik asmeniui, kuriam ta bauda paskirta, taip pat įvertinus 334 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią teisę apskųsti tik tas teismo nutartis, kurias konkrečiai nustato CPK arba kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, konstatuotina, kad nutartys, kuriomis atsisakoma išreikalauti įrodymus arba atsisakoma paskirti baudą ieškovui, nėra skundžiamos (negali būti apeliacijos objektu). Savo ruožtu apelianto nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė baudos ieškovui ir neišsprendė klausimo dėl įrodymo išreikalavimo, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas netinkamai supranta ir/ar interpretuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi, skirtingai nei teigia apeliantas, teismas pripažino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.