Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) V. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir A. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. J. ir M. B.-J. dėl statybos darbų uždraudimo ir atliktų darbų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl statybos darbų uždraudimo ir atliktų darbų pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovų apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

38. Nagrinėjamu atveju nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

38.8. Apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovai šioje byloje turi pareigą įrodyti, jog atsakovų bute sanitarinis mazgas yra įrengiamas pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; įrodę tokį pažeidimą, ieškovai neturi įrodyti, kad sanitarinio mazgo įrengimas sukels jiems neigiamus padarinius (žalą). Tuo tarpu atsakovai turi įrodyti, kad nėra galimybės įrengti sanitarinį mazgą virš ieškovų buto sanitarinių patalpų (jų ribų), kaip ir tai, kad, įrengus sanitarinį mazgą virš ieškovų buto miegamojo, bus užtikrintas vandens ir nuotekų nepratekamumas, mikrobinės taršos išvengimas, nepadidintas esamo triukšmo lygis ir nepabloginti kvapai.

- dėl ieškovų reikalavimo uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus (ne)pagrįstumo

42. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas (toliau – SĮ). Vieni iš šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai yra statybos techniniai reglamentai (SĮ 2 straipsnio 33 dalis), kurie nagrinėjamu atveju ir yra aktualūs ir taikytini, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

43. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį (1 punktas). Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas (2 punktas). Reglamento 261 punkte numatyta, kad šiame Reglamente numatomi reikalavimai tokiems daugiabučių pastatų, jeigu butai išdėstyti vienas virš kito, pertvarkymo atvejams: 261.1 buto perplanavimui; 261.2. buto padalijimui į du ar daugiau butų; 261.3. dviejų ar daugiau butų sujungimui į vieną butą; 261.4. papildomų buto patalpų ar įrangos įrengimui; 261.5. gyvenamosios ar kitokios patalpų paskirties keitimui.

44. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovai jų nuosavybės teise valdomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), siekia padalinti į du butus, be kita ko, įrengdami ir atskirą patalpą į šiuos butus patekti – koridorių (holą) (pagal Schemą: butas Nr. 12A, Nr. 12B, ir holas (1-1); pagal kadastrinių matavimų bylas: butas Nr. 12, butas Nr. 12A, ir holas (a-12)), todėl atsakovams, siekiantiems atlikti jų buto pertvarkymo (padalijimo) darbus, Reglamento nuostatos yra privalomos ir taikytinos.

45. Ginčui aktualiame Reglamento 262 punkte numatyta, kad 261 punkte nurodytiems atvejams nustatomi privalomieji reikalavimai, be kita ko, nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu (262.2 punktas).

47. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Ja remiantis, ieškovai šioje byloje turėjo įrodyti, kad atsakovų bute sanitarinis mazgas yra įrengiamas pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu atsakovams teko pareiga įrodyti, kad nėra galimybės įrengti sanitarinį mazgą virš ieškovų buto sanitarinių patalpų (jų ribų).

48. Kadangi, remiantis Reglamento 263.2, 263.3 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad yra reikalaujama naujai projektuojamas vonios ir tualeto patalpas įrengti virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), ir tik nesant tokios galimybės, galima įrengti šias patalpas virš kitos paskirties patalpų, o byloje nustačius aplinkybę, kad atsakovai vieną iš sanitarinių mazgų (vonios ir tualeto patalpas) siekia įrengti virš ieškovų miegamojo kambario (patalpos 10-5), spręstina, kad ieškovai įrodė, jog atsakovų sanitarinis mazgas yra įrengiamas pažeidžiant bendruosius ir privalomus paisyti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu, atsakovai, siekdami paneigti esant tokį pažeidimą, šioje byloje turėjo įrodyti, kad jie neturi galimybės padalijamų butų sanitarinių mazgų įrengti virš ieškovų sanitarinio mazgo (tarp jo ribų).

49. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį dėl statybos darbų uždraudimo ir atliktų darbų pašalinimo ir atmetęs ieškovų ieškinį, sprendė, kad atsakovai tinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigą ir įrodė jų vykdomų statybos darbų (sanitarinio mazgo įrengimo virš ieškovų miegamojo) atitiktį Reglamento 262.2, 263.2, 263.3 punktų reikalavimams. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi šią konkrečią byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemiau nurodomų motyvų.

50. Remiantis STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 punktu keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

51. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai jiems priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlieka paprastojo remonto darbus. Ši aplinkybė, be kita ko, konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria bylos dalis grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl ja remtinasi. Kadangi atsakovų atliekami darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, pagal STR 1.07.03:2017 113 punktą, atsakovai turėjo parengti naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą. Atsakovų užsakymu IĮ D. A. projektavimo firma parengė buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo schemą, pagal kurią atsakovai kiekviename padalintame bute siekia įrengti po sanitarinį mazgą, kurių bendras plotas sudaro 8,40 kv. m (bute Nr. 12A – 4,38 kv. m, bute Nr. 12B – 4,02 kv. m (1,94 + 2,08)). Tuo tarpu jau anksčiau šiame sprendime nurodyta, kad bendras ieškovų šalia viena kitos esančių vonios ir tualeto patalpų (įskaitant ir tarp jų esančią patalpą, iš kurio į šias patalpas patenkama ir kuri faktiškai skirta tik šioms patalpoms aptarnauti) plotas yra 8,88 kv. m.

52. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes, o būtent, ieškovų ir atsakovų sanitarinių mazgų plotus (8,88 kv. m ir 8,40 kv. m) pažymi, kad, priešingai nei teigia atsakovai, egzistuoja galimybė atsakovų bute įrengti du sanitarinius mazgus virš ieškovų sanitarinio mazgo (tarp jų ribų), atitinkančius ir Reglamento 14.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad minimalus vonios kartu su tualetu plotas negali būti mažesnis kaip 4 kv. m (8,40 kv. m / 2 = 4,20 kv. m).

53. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad atsakovai, būdami buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę į butą, turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl jo naudojimo, valdymo ir disponavimo teisės, tačiau tuo pačiu pažymi ir tai, kad kiekvieno asmens nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad reikalavimas nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu įtvirtintas ir Reglamento 262.2 punkte, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ne tik privalomai taikytinas, tačiau ir negali būti aiškinamas atsietai nuo kitų Reglamento nuostatų, įskaitant ir 263.2 bei 263.3 punktuose numatytų reikalavimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo vietos.

54. Kaip matyti iš atsakovų į bylą pateiktos Schemos, ieškovų sanitarinio mazgo ribose (ieškovų buto plane pažymėta indeksais 10-6, 10-7, 10-10) patenka tik atsakovų sanitarinio mazgo dalis, esanti patalpoje, pažymėtoje 3.2.1 (priklausanti padalintam butui Nr. 12B). Tuo tarpu kita tam pačiam butui Nr. 12B priklausančio sanitarinio mazgo dalis, pažymėta indeksu 3.2.2, išeina už sanitarinio mazgo ribų į viršų kitapus centrinės mūro sienos (ties kuria pagal ieškovų buto planą yra ieškovų įėjimai į jų vonios ir tualeto patalpas), ir atsiranda greta kito atsakovų padalinto buto Nr. 12A ribos, ties kuria įrengtas šiam butui atskiras sanitarinis mazgas (patalpa, pažymėta indeksu 2-4), ir kuris yra virš ieškovų miegamojo kambario. Pastebėtina tai, kad tarpbutinė pertvara, skirianti buto Nr. 12A ir buto Nr. 12B sanitarinius mazgus (atitinkamai pagal Schemą 2-4 ir 3.2.2 patalpas), nėra laikanti siena (kuri negali būti judinama, taigi keičiama jos vieta) ir yra pačių atsakovų iniciatyva įrengta, siekiant padalinti butą (duomenys neskelbtini), jų norimu būdu, taigi ir jų pasirinktose vietose išdėstant sanitarinių mazgų vietas.

55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai šiuo atveju galimybės ginčo sanitarinį mazgą įrengti virš ieškovų sanitarinio mazgo nebuvimą iš esmės grindžia ne objektyvia to negalėjimo padaryti galimybe, tačiau negalėjimą tą padaryti argumentuoja jų pačių sukurtos faktinės situacijos buvimu – jų užsakymu parengtu buto padalijimo variantu (Schema). Minėta, kad remiantis ieškovų ir atsakovų esamų sanitarinių mazgų plotais (8,88 kv. m ir 8,40 kv. m), galimybė atsakovams juos išdėstyti ieškovų sanitarinio mazgo ribose yra, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovai tik dalį sanitarinių mazgų įrengimui skirtą plotą panaudojo jo įrengimui, tuo tarpu likusį sanitarinių mazgų įrengimui galimą plotą skyrė buto Nr. 12B kitoms patalpoms (holui, koridoriui, bibliotekai – 3-1, 3-3, 3-4) padidinti, o kitą sanitarinį mazgą įrengė virš ieškovų koridoriaus ir miegamojo kambario (ieškovų patalpų, pažymėtų indeksais 10-3, 10-5).

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovai, siekdami atlikti jiems priklausančio buto pakeitimus (jį padalinti į du butus), turėjo atsižvelgti į šio sprendimo 52, 54-55 punktuose nurodytas aplinkybes bei statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus dar prieš rengdami buto padalijimo projektą (Schemą) ir jį rengti (organizuoti patalpų išdėstymą) taip, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinami ir nebūtų pažeidžiami kitų asmenų – šiuo atveju – ieškovų interesai (Reglamento 262.2 punktas). Tuo tarpu atsakovų veiksmai, kuomet jie, siekdami įgyvendinti savo buto padalijimo viziją, jų norimu būdu ir vietoje įrengia pertvaras, išdėsto padalintuose butuose sanitarinius mazgus, t. y. iš esmės patys sukuria tokią faktinę situaciją, vėliau post factum ja (tokio buto išplanavimo buvimu) siekia remtis, grįsdami objektyvios galimybės įrengti sanitarinius mazgus virš ieškovų sanitarinio mazgo nebuvimą, ne tik neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens – bonus pater familia, standarto, tačiau taip pat pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Nepagrįsta teigti, kad atsakovų sanitarinių mazgų įrengimo vieta būtų vertinama, atsižvelgiant jau į atsakovų suformuotų naujų butų ribas, priešingai, – tik atsižvelgus į STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 262.2, 263.2 punktų reikalavimus turėjo būti planuojamas buto padalijimas į du (atitinkamai ir įrengiamos pertvaros).

57. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad remiantis byloje esančiais įrodymais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovų buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo procesas dar nėra baigtas ir de facto (pagal faktą) padalinti du butai, kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, Nekilnojamojo turto registre dar nėra įregistruoti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui būtų pateikę prašymą įregistruoti padalijimo būdu suformuotus butus ir nuosavybės teises į juos, kartu su butų kadastro duomenų bylomis ir savivaldybės administracijos išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (butų) galimybę naudoti pagal paskirtį (dėl tokios pažymos išdavimo būtų sprendžiama atsakovams savivaldybės administracijai pateikus Schemą ir šiai institucijai patikrinus jos atitiktį numatytiems reikalavimams) (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus nuostatos, 119–122 punktai; Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2.4 papunkčiai).

58. Tai, kad atsakovų butas de jure (pagal teisę) nėra padalintas, patvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre vis dar įregistruotas vienas butas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinu butui, adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovų butui iki padalinimo). Tuo tarpu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kurį, remiantis kadastrinių matavimų byla, siekia suformuoti atsakovai), Nekilnojamojo turto registre ne tik turi visai kitą unikalų numerį (negu nurodytas numeris, įrašytas atsakovų į bylą pateiktoje kadastro byloje, bet oficialiame registre neįregistruotas), tačiau apskritai priklauso ir kitam asmeniui, kas savaime reiškia, jog atsakovai teisinės galimybės įregistruoti du butus tokiu pačiu numeriu tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) apskritai neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nors atsakovai ir siekia padalinti jų turimą butą į du butus, tačiau šiuo metu atsakovų butas (duomenys neskelbtini), tebėra vienas nekilnojamojo turto objektas, atsakovai ne tik privalo, bet ir turi galimybę jo pertvarkymą atlikti, koreguoti, atsižvelgdami į anksčiau aptartus reikalavimus, įskaitant ir pertvarų įrengimą formuojant patalpas.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų užsakymu parengtas dr. D. K. vertinimo aktas – konsultacinė išvada, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu galimybės ginčo sanitarinį mazgą įrengti virš ieškovų sanitarinio mazgo nebuvimą (CPK 185 straipsnis).

60. Pirma, šis Vertinimo aktas, ką iš esmės patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas šio akto rengėjas dr. D. K., rengtas pagal jau esamą atsakovų sukurtą faktinę situaciją, t. y. atsižvelgiant jau į atsakovų bute įrengtas pertvaras, kt., nevertinant to, ar pagal buvusią buto situaciją iki jo faktinio padalijimo nebuvo galimybės įrengti sanitarinius mazgus virš ieškovų sanitarinio mazgo (jo ribų), taip pat, ar apskritai nėra galimybės ginčo sanitarinį mazgą įrengti ne virš ieškovų miegamojo kambario (jeigu buto pertvaros būtų įrengtos kitoje vietoje). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pastarasis aspektas, atsakovams įrodinėjant negalėjimą sanitarinių mazgų įrengti virš ieškovų sanitarinio mago (jo ribų), yra ypač svarbus ir turėjo būti įvertintas. Aiškinant Reglamento 262.2, 263.2, 263.3 punktus, atsižvelgiant į jų esmę, spręstina, kad netgi jeigu ir būtų buvę nustatyta, jog įgyvendinant įvairius buto padalijimo variantus, visgi nėra galimybės atsakovų abiejų sanitarinių mazgų išdėstyti virš ieškovų sanitarinio mazgo (jo ribų), tokiu atveju, atsižvelgiant į reikalavimą nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, sanitarinių mazgų išdėstymas bet kuriuo atveju turėtų būti kuo arčiau ieškovų sanitarinio mazgo ribų, vengiant jo patekimo virš kitos paskirties ieškovų patalpų, juolab, skirtų miegui, poilsiui.

61. Pastebėtina tai, kad ieškovai atsakovams pretenzijų dėl to, kad atsakovų sanitarinio mazgo dalis (Schemoje pažymėta 3.2.2) yra virš ieškovų praėjimo (koridoriaus), taigi peržengia ieškovų sanitarinio mazgo ribas, netgi nekėlė, tačiau nesutiko tik su sanitarinio mazgo (Schemoje pažymėtu 2-4) įrengimu virš ieškovų miegamojo kambario, argumentuodami jų poilsio ir miego režimo trikdymu. Ieškovai į bylą taip pat pateikė ir jų siūlomus atsakovų sanitarinių mazgų įrengimo vietos variantus (kartu su ieškiniu, taip pat vėliau pateikė A. S. specialisto išvadą), kuriuos atsakovams įgyvendinant, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būtų suderinami abiejų šalių interesai ir randamas abiem šalims priimtinas sprendimo variantas (CPK 185 straipsnis). Pagal ieškovų siūlomą variantą abu sanitarinius mazgus išdėstant šalia centrinės mūro sienos – vienoje pusėje vieną, kitoje – kitą (pagal Schemą buto Nr. 12B sanitarinį mazgą prailginus į šonus (ieškovų sanitarinio mazgo ribose), taip pat užimant centrinėje sienoje (nišoje-praėjime) esantį plotą; schemoje Nr. 12A nurodyto buto – susiaurinant sanitarinio mazgo plotį ir padidinant jo ilgį), matyti, kad padalinto buto, nurodomo Nr. 12A, patalpa (pažymėta indeksu 2-4), kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, būtų koridoriaus patalpoje, taigi nepatektų virš ieškovų miegamojo kambario. Ši aplinkybė įrodo, kad faktiškai ir kitoks (ne tik virš ieškovams priklausančių sanitarinių mazgų), tačiau mažiau ieškovų teisėtus interesus varžantis atsakovų sanitarinių mazgų įrengimas, visgi yra galimas.

62. Antra, teisėjų kolegijai apskritai kyla abejonių dėl Vertinamojo akto patikimumo ir išsamumo, taigi ir dėl jame padarytų išvadų teisingumo. Pastebėtina tai, kad Vertinimo aktas parengtas, be kita ko, remiantis atsakovų dr. D. K. pateiktais dokumentais – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylomis (buto Nr. 12 ir Nr. 12A), atsakovų buto padalijimo Schema, ieškovų buto planu. Visgi teisėjų kolegija pastebi tai, kad ekspertas, darydamas išvadas dėl galimybės įrengti sanitarinį mazgą virš ieškovų sanitarinio mazgo nebuvimo, iš esmės rėmėsi prieštaringais dokumentais (esant juose užfiksuotų duomenų nesutapimams), šių prieštaravimų nepaaiškindamas, kaip ir Vertinimo akte atliktų skaičiavimų. Šiuo atveju nustatyti prieštaravimai pasireiškia Schemoje ir kadastrinių matavimų bylose nurodytų sanitarinių mazgų plotu, jų išdėstymu:

1) pagal Schemą sanitarinio mazgo plotas bute Nr. 12B (atitinkančiame butą Nr. 12A pagal kadastrinių matavimų bylą) – 4,02 kv. m (1,94 + 2,08), tuo tarpu buto Nr. 12A kadastrinių matavimų byloje – 6,22 kv. m, t. y. 2,2 kv. m didesnis. Visgi ekspertas išvadoje sprendė, kad patalpoje su praėjimo koridoriumi (6,22 kv. m) pats sanitarinio mazgo plotas yra 4,02 kv. m (1,94 + 2,08), o jo įvardijamo „praėjimo koridoriaus“ nevertino ir jo į bendrą sanitarinio mazgo plotą neįtraukė. Be to, taip pat neaišku, kokiais tikraisiais duomenimis ekspertas iš tiesų rėmėsi (ar pats atliko kokius skaičiavimus), kadangi, kaip teisingai pastebėjo ieškovai, įvertinus Vertinimo akte esančius duomenis, kuriais rėmėsi ekspertas (apibrauktus oranžine spalva, 6 psl.), matyti, kad minimų patalpų plotai dar kiti – 0,84 x 3,03 = 2,545 kv. m (taigi ne 1,94 kv. m) ir 0,95 x 2,68 = 2,546 kv. m / ar imant 0,97 x 2,68 = 2,60 (taigi ne 2,08 kv. m). Be to, kaip anksčiau minėta, atsakovų sanitarinio mazgo įrengimo galimybė virš ieškovų sanitarinio mazgo eksperto buvo vertinta jau pagal esamą faktinę situaciją (jau esant suformuotoms pertvaroms), o ne pradinį buto planą. Nebuvo vertinta tai, ar įrengiant sanitarinius mazgus ir jų abiejų ribą darant ties centrine mūro siena, eksperto vadinamąjį „praėjimo koridorių“ visgi būtų galima panaudoti sanitarinio mazgo įrengimui (tokią galimybę iš esmės patvirtina ieškovų siūlomas variantas);

2) pagal Schemą sanitarinio mazgo plotas bute Nr. 12A (atitinkančiame butą Nr. 12 pagal kadastrinių matavimų bylą) – 4,38 kv. m, tuo tarpu buto Nr. 12 kadastrinių matavimų byloje – 4,35 kv. m. Nors šiuo atveju šiuose dokumentuose atvaizduojamas sanitarinio mazgo plotas nėra ženkliai pasikeitęs, tačiau matyti, kad jo išdėstymas, lyginant su Schemoje buvusiu, iš esmės pasikeitė, t. y. plotis padidėjo nuo 1,75 m iki 2,35 m, o ilgis sumažėjo nuo 2,50 m. iki 1,85 m. Toks patalpos išdėstymo pakeitimas reiškia, kad dar didesnė sanitarinio mazgo dalis patenka virš ieškovų miegamojo kambario (įsiterpimas, vertinant su pradiniu variantu, numatytu Schemoje, padidėjo daugiau nei puse metro (2,35 m – 1,75 m = 0,6 m)). Ši aplinkybė Vertinimo akte neatsispindi ir visumos turimų prieštaringų duomenų (Schemos ir kadastrinių matavimų bylų) kontekste, sprendžiant dėl sanitarinių mazgų įrengimo galimybių, liko neaptarta ir neįvertinta.

63. Teisėjų kolegija taip pat pastebi ir tai, kad nors Vertinimo akte pateikta išvada, jog padalintame bute Nr. 12, patalpoje 12-3 (pagal kadastrinių matavimo bylą) „aptiktos / fiksuotos ventiliacinių kanalų (šachtų) angos, kuriose / per kurias pajungti naujai formuojamų sanitarinių mazgų (bute Nr. 12 ir bute Nr. 12A) ventiliaciniai kanalai su orlaidėmis; vadinasi šios sienos negalėjo statybos darbų metu būti įardytos, perkeltos ar kitaip demontuotos įrengiant kitoje vietoje sanitarinius mazgus, nes ventiliaciniai kanalai įrengti per visą sienos aukštį ir tęsiasi iš žemiau esančių aukštų iki išėjimų ant stogo“, tačiau ši išvada kelia pagrįstų abejonių (CPK 185 straipsnis). Paties Vertinimo akto rengėjo, byloje liudytoju apklausto dr. D. K., teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia teigti, jog išvadą apie tai, kad tai yra ventiliacinė anga, o ne kaminas, galimai priklausantis ieškovų buto Nr. 10 krosniai (ką įrodinėja ieškovai Specialisto išvada), ekspertas iš esmės darė remdamasis tik prielaidomis bei atsakovų jam pateiktais paaiškinimais (ekspertas nurodė, kad pats angų jis nematė, nes jos buvo užglaistytos), taigi pats jų nematęs ir neatlikęs dėl to jokio išsamaus patikrinimo / tyrimo. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau nurodyta išvada dėl ventiliacijos angų buvimo nurodytoje vietoje ir jų įtakos sanitarinių mazgų įrengimui, nėra pagrindo remtis.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai šioje byloje neįrodė, jog jie neturi objektyvios galimybės naujai projektuojamų sanitarinių mazgų (vonios ir tualeto patalpų), taigi ir ginčo sanitarinį mazgą, įrengti virš ieškovų esančios tos pačios paskirties patalpų (tarp jų ribų), kas reiškia, jog ieškovų reikalavimas uždrausti atsakovams atlikti sanitarinio mazgo darbus virš ieškovams priklausančio miegamojo kambario patalpos iš esmės yra pagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

65. Nors nustačius tai, kad atsakovai neįrodė, jog jie neturi galimybės įrengti sanitarinius mazgus ne virš ieškovų bute esančių sanitarinių mazgų, kitų aplinkybių vertinimas, sprendžiant dėl Reglamento 262.2, 263.2, 263.3 punktų pažeidimo, teisinės situacijos ir nekeičia, visgi teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad atsakovai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, taip pat neįrodė ir to, kad jų sanitarinių mazgų įrengimas virš kitų patalpų užtikrins vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidins esamo triukšmo lygio ir nepablogins kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų (Reglamento 263.3 punktas).

66. Teisėjų kolegija pritaria ieškovų apeliacinio skundo argumentams, kad dr. D. K. Vertinimo akte padarytos išvados dėl mažatriukšmių vamzdžių, tai, jog įrengus sanitarinius mazgus esamose vietose bus užtikrintos higienos normos, neišplaukia iš paties Vertinimo akto turinio ir nėra aišku, kuo konkrečiai remdamasis ekspertas galiausiai padarė tokias išvadas: „nuvykus į vietą ir atlikus butų apžiūrą patvirtinama, kad nuo santechnikos prietaisų iki esamo stovo įrengti „mažatriukšmiai“ nuotekų vamzdžiai (žr. 6-8 pav.)“ bei „atlikus darbus pagal galiojančias normas ir gamintojų reikalavimus, bus užtikrintos tinkamos higienos normos”. Vertinimo akte tas nėra atskleista ir detalizuota, nenurodyti jokie teisės aktai, paskaičiavimai, techninės specifikacijos, o apsiribota tik paties vertintojo jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsto fakto konstatavimu. Ir nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas dr. D. K. nurodė, kad išvadą dėl mažatriukšmių vamzdžių buvimo padarė, įvertinęs jų spalvą, ką pirmosios instancijos teismas laikė pakankamu įrodymu konstatuoti esant įrengtus mažatriukšmius vamzdžius, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Vertinimo akto išvada negali būti laikoma pakankama ir patikima, juolab, ieškovams apeliaciniame skunde pagrindus, kad vamzdžio buvimas pilkos spalvos savaime nereiškia, jos jis yra mažatriukšmis; tokios spalvos vamzdžiai gali būti ir nemažatriukšmiai (CPK 178, 185 straipsniai).

67. Atsakovų neįrodyta aplinkybe laikytina ir ta, kad įrengus sanitarinius mazgus esamose vietose, bus užtikrintos higienos normos. Iš Vertinimo akto išvados nėra aišku, kuo remiantis tokia išvada buvo padaryta, šis aspektas tiriamojoje akto dalyje nėra atskleidžiamas, nenurodomi ir neanalizuojami jokie teisės aktai, nekonkretizuojama, kaip ir kokias higienos normas sanitarinių mazgų įrengimas atitinka ar galimai atitiks.

68. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant dėl sanitarinių mazgų įrengimo galimybės virš kitos paskirties patalpų, turi būti įgyvendintas ir reikalavimas, jog sanitarinio mazgo prietaisų nuotakai būtų klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų (Reglamento 263.3 punktas). Šiuo aspektu dr. D. K. Vertinimo akte, kuriuo kaip pagrindine įrodinėjimo priemone remiasi atsakovai, apskritai nėra pasisakyta, tuo tarpu ieškovų pateiktoje Specialisto išvadoje nurodytos ir specialistės įvertintos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl tokio reikalavimo laikymosi (CPK 185 straipsnis).

69. Pažymėtina tai, kad Reglamento 263.3 punkte nurodytas aplinkybes dėl vandens ir nuotekų nepratekamumo, mikrobinės taršos išvengimo, esamo triukšmo lygio nepadidinimo ir kvapų nepabloginimo, turėjo įrodyti būtent atsakovai. Visgi jų argumentai, dėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, yra gana deklaratyvaus pobūdžio, o į bylą pateikti įrodymai taip pat neleidžia daryti išvados, kad sanitarinių mazgų įrengimo darbai atitinka Reglamento 263.3 punkto reikalavimus. Šiuo atveju nei atsakovų pateiktas UAB „Priekelė“ 2023 m. kovo 23 d. raštas, kuriame nurodoma, kaip atlikti darbai ir kokios panaudotos medžiagos, užtikrinant vandens nepraleidžiamumą ir mažatriukšmingumą, nei IĮ „Statybos ir remonto sprendimai“ 2023 m. kovo 23 d. raštas dėl ginčo bute atliktų darbų nėra pakankami patvirtinti ir vienareikšmiškai neįrodo to, kad raštuose nurodyti darbai bei panaudotos medžiagos buvo būtent atlikti / panaudotos įrengiant atsakovų sanitarinius mazgus. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų – atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Be to, apskritai pabrėžtina tai, kad minėtus raštus pasirašiusių juridinių asmenų direktorių patvirtinimai apie juose užfiksuotas aplinkybes savo esme reiškia asmenų neprisiekusių teisme CPK 192 straipsnyje numatyta tvarka, liudijimą, kas neatitinka įstatymo reikalavimų. Šie liudijimai raštu taip pat nėra duoti notaro akivaizdoje ir jo patvirtinti, todėl jais remtis pagrindo nėra (CPK 192 straipsnio 8 dalis).

70. Nesutikina ir su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog ta aplinkybė, kad atsakovų darbai yra priskiriami prie paprastojo remonto darbų, atleidžia juos nuo anksčiau nurodytų aplinkybių įrodinėjimo ir / ar sudaro prielaidas jas įrodyti mažesne apimtimi negu kapitalinių darbų, kuomet reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, atveju. Tokia išvada neišplaukia iš teisinio reglamentavimo (Reglamento 263.3 punkto) ir iš esmės grindžiama tik atsakovų savitu teisės aktuose numatytų statybos darbams atlikti keliamų reikalavimų interpretavimu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovų teiginiai, kad ieškovams visada išliks teisė ginti savo teises, jei ateityje paaiškės, kad atsakovų atlikto remonto sprendiniai pablogins jų gyvenimo kokybę, nėra pagrįsti ir neatitinka to, ką atsakovai šioje byloje pagal reiškiamą ieškovų reikalavimą privalėjo įrodyti, taigi ir jų įrodinėjimo pareigos apimties, kuri jiems buvo išaiškinta dar Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartyje, bylos dalį grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

71. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų šioje byloje pareikštas reikalavimas uždrausti atsakovams jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti sanitarinio mazgo statybos darbus virš ieškovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario (patalpos Nr. 10-5), atsakovams neįrodžius šio sprendimo 38.8 punkte nurodytų aplinkybių, ir priešingai, ieškovams įrodžius, kad atsakovų bute ginčo sanitarinis mazgas yra įrengiamas pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.103 straipsnis).

72. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nors ieškovai ieškinio reikalavimą formulavo, prašydami uždrausti ginčo sanitarinio mazgo statybos darbus atlikti pagal IĮ D. A. projektavimo firmos parengtą buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo schemą DA-2021-10-SCH-B2, visgi byloje nustačius aplinkybę, kad šio sanitarinio mazgo darbai gali būti atliekami ne pagal šią schemą ar ne tik pagal ją (kadastrinių matavimų byloje sanitarinio mazgo plotas užima didesnę dalį ieškovų miegamojo kambario ploto, t. y. patenka virš jo labiau negu Schemoje), spręstina, kad tenkinant ieškovų reikalavimą, nėra tikslinga konkretinti, kokio dokumento pagrindu šie darbai atsakovams uždraustini atlikti. Iš ieškovų reiškiamo reikalavimo akivaizdu, kad juo siekiamas tikslas yra tas, jog nebūtų vykdomi atsakovų sanitarinio mazgo įrengimo darbai virš ieškovų miegamojo kambario patalpos, o tai iš esmės nepriklauso nuo to, pagal kokį dokumentą tokie darbai yra atliekami. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimo dėl statybos darbų uždraudimo tenkinimas, nenurodant dokumento, pagal kurį tokio pobūdžio darbai uždraustini, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka ieškiniu siekiamą teisinį tikslą ir patenka į pareikšto ieškinio ribas.

- dėl įpareigojimo pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius ir baudos skyrimo

73. Tenkinus ieškovų reikalavimų dėl statybos darbų uždraudimo, kyla pagrindas pasisakyti ir dėl kito iš pagrindinio reikalavimo išplaukiančio ieškovų reikalavimo - įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 30 dienų pašalinti visus atliktus neteisėtos statybos (sanitarinio mazgo įrengimo virš ieškovų miegamojo) padarinius, o to neatlikus – įpareigoti atsakovus mokėti ieškovams po 30 Eur per dieną iki visiško statybos darbų padarinių pašalinimo.

74. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

75. CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

76. Nagrinėjamu atveju, konstatavus tai, kad atsakovai sanitarinio mazgo įrengimo jiems nuosavybės teise priklausančiame bute virš ieškovų miegamojo statybos darbus atliko pažeisdami teisės aktų reikalavimus, byloje nustačius ir šalims to neginčijant, kad tokie darbai atsakovų bute jau faktiškai buvo pradėti vykdyti ir dalis jų atlikta, yra pagrindas tenkinti ir ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 30 dienų pašalinti šiuos statybos padarinius, o to per nustatytą terminą nepadarius – priteisti ieškovams iš atsakovų 30 Eur dydžio baudą per dieną iki visiško statybos darbų padarinių pašalinimo (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos baudos dydis, atsakovams nevykdant įpareigojimo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, darbų padarinius, yra pagrįstas ir protingo dydžio.

Dėl bylos baigties

77. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl atsakovų atliekamų statybos darbų atitikties teisės aktų reikalavimams, ir šiuo aspektu netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

78. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovų ieškinys yra patenkintas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

79. Ieškovai viso šio teisminio proceso metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 221 Eur žyminį mokestį, 1 452 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 141 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį, 605 Eur už atstovavimą (2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžiuose, kurių trukmė, remiantis teismo posėdžių informacinėmis pažymomis, atitinkamai 1 val. ir 11 min. bei 4 val. 14 min.), 200 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 266,20 Eur už susipažinimą su 2023 m. vasario 27 d. atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais ir 2023 m. kovo 6 d. prašymo atidėti teismo posėdį parengimą, 798,60 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio trukmė, remiantis informacine pažyma, – 1 val. 32 min.), 84,08 Eur kompensaciją už VĮ Registrų centras sumokėtas sumas už dokumentų dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gavimą, 109 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1 331 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

81. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

82. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

83. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

84. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidos, sprendžia, kad ne visos jos ir / ar ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos ir dėl to jiems priteistinos iš atsakovų.

85. Ieškovų patirtos išlaidos už ieškinio, dviejų apeliacinių skundų parengimą atitinka rekomenduotinus maksimalius jų dydžius (jų neviršija) (Rekomendacijų 8.2., 8.9 punktai), todėl, įvertinus šių procesinių dokumentų turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti, šios išlaidos, iš viso – 3 993 Eur (1 452 Eur + 1 210 Eur + 1 331 Eur), lygiomis dalimis priteistinos ieškovams iš atsakovų. Ieškovams taip pat priteistinos ir 266,20 Eur dydžio išlaidos už susipažinimą su 2023 m. vasario 27 d. atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais ir 2023 m. kovo 6 d. prašymo atidėti teismo posėdį parengimą, kurios atitinka Rekomendacijose numatytą jų dydį (Rekomendacijų 8.16 punktas). Atsižvelgiant į 2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžių trukmę, Rekomendacijose numatytus atstovavimo teisme išlaidų dydžius (8.19, 9, 10 punktai), laikytina, kad 605 Eur atstovavimo teisme išlaidos taip pat yra būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovams priteistinos.

86. Tuo tarpu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti 798,60 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, įvertinus jo trukmę (1 val. 32 min.), Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius (8.19, 9, 10 punktai; taikytinas 2022 m. IV ketvirčio VDU – 1 900,30 Eur) yra per didelės ir neatitinkančios faktiškai suteiktų teisinių paslaugų apimties, todėl mažintinos. Įvertinus galimą pasirengimo teismo posėdžiui, taip pat dalyvavimo teismo posėdyje trukmę, pagrįsta ir protinga laikytina 450 Eur dydžio suma, kuri priteistina ieškovams iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovai realiai patyrė išlaidas, įvardijamas kompensacija, už VĮ Registrų centras dokumentus (kad jas apmokėjo), taip pat ir pačių šių išlaidų dydžio pagrįstumo, ieškovams 84,08 Eur išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

87. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, lygiomis dalimis ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 5 314,20 Eur (1 452 Eur + 1 210 Eur + 1 331 Eur + 266,20 Eur + 605 Eur + 450 Eur) teisinės pagalbos išlaidos ir 671 Eur dydžio žyminis mokestis, iš viso – 5 985,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 2 992,60 Eur kiekvienam ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis)

88. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą ir ieškovų ieškinį, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.

89. Byloje patirtos 29,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, patenkinus ieškovų ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 14,52 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nusprendžia:

ieškovų V. S. ir A. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.

Uždrausti atsakovams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sanitarinio mazgo statybos darbus virš ieškovams V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario (ieškovų buto plane pažymėtos patalpos Nr. 10-5).

Įpareigoti atsakovus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos pašalinti visus atliktus statybos - sanitarinio mazgo įrengimo virš ieškovų miegamojo kambario, padarinius. Atsakovams nustatytu terminu to nepadarius – lygiomis dalimis iš atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovams V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 30 Eur dydžio baudą per dieną iki visiško padarinių pašalinimo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 992,60 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 496,30 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 992,60 Eur dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 496,30 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 29,04 Eur (dvidešimt devynių eurų 04 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 14,52 Eur iš kiekvieno atsakovo (įmokos kodas 5662).