- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-377-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00833-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V. Rudaitis Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00833-2011-8
Sprendimas
2012 m. rugsėjo 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-471/2012 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui J. D. dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. A. su ieškiniu (1 t. 3 – 5 b. l.) kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 81760 Lt skolos, 4681,60 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1297 Lt žyminio mokesčio ir 3496,90 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2003-04-02 su atsakovu J. D. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovui 81760 Lt. Paskolos visą sumą atsakovui perdavė sutarties sudarymo metu ir paskola turėjo būti grąžinta per vieną mėnesį nuo pareikalavimo. Dėl paskolos grąžinimo ieškovas į atsakovą kreipėsi 2010-07-21 rašytiniu pareikalavimu grąžinti paskolintus pinigus, tačiau atsakovas 2010-08-20 raštu pranešė, kad, neva, jis paskolą ieškovui grąžinęs 2007-02-28 ir neturintis pagrindo papildomai mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2011-10-28 preliminariu sprendimu (1 t. 21– 22 b. l.) ieškinį tenkino. Priteisė iš J. D., A. A. 81760 Lt negrąžintos paskolos ir 4681,60 Lt palūkanų, viso 86441,60 Lt. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-17 iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 2497 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas J. D. Kelmės rajono apylinkės teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo (1 t. 26 – 29 b. l.) prašydamas panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-10-28 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš savo sąskaitos banke išėmė 2003-11-28 ir pervedė ieškovui 55 300 Lt ir 2004-05-17 pervedė 30 000 Lt sumas, ieškovui jis neskolingas, nes už paskolą pilnai atsiskaitė. Atsiliepdamas į ieškovo pareikalavimą raštu pareiškė, kad paskolą yra grąžinęs 2007-02-28, ir grąžino 100 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. galutiniu sprendimu (2 t. 89 – 93 b. Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-101-471/2012 (buvęs bylos Nr. 2-953-471/2011) panaikino ir ieškovo A. A. ieškinį atsakovui J. D. dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo atmetė. Teismas vertino surinktus įrodymus ir nurodė, kad teikia pirmenybę oficialiems rašytiniams įrodymams (Lietuvos CPK 185str. ir 197str. 2d.), kurie neginčijamai patvirtino, jog po paskolos suteikimo atsakovas ieškovui pervedė (nors ir nežymiai didesnę nei nurodoma paskolos sutartyje) sumą ir pripažįsta tai paskolos grąžinimą patvirtinančiu įrodymu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004). Teismas pažymėjo, kad, paskolos sumą įskaičius į paskolos davėjo sąskaitą banke, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita, net ir esant paskolos sutarčiai pas paskolos davėją, paskolos suma pripažįstama grąžinta, o tai reiškia tinkamą prievolės įvykdymą, t. y. prievolės pasibaigimą jos įvykdymu (Lietuvos CK 6.123str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) A. A. (2 t. 99 – 100 b. l.) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-02-28 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada „neginčijamai patvirtina, jog po paskolos suteikimo atsakovas ieškovui pervedė /nors ir nežymiai didesnę nei nurodoma paskolos sutartyje/ sumą ir pripažįsta tai paskolos grąžinimą patvirtinančiu įrodymu " visiškai neatitinka faktinių aplinkybių ir iš dalies yra paneigiama paties teismo paminėtų oficialių įrodymų. Dėl šios priežasties skundžiamo teismo sprendimo, kaip ydingo, prieštaringo ir nepagrįsto, apeliantas negali pripažinti kaip teisingumo vykdymo akto.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime, pabrėždamas oficialaus įrodymo - banko sąskaitos išrašo reikšmę, teismas „ neginčijamai nustatė ", kad atsakovas ieškovui „ iš savo sąskaitos banke 2003-11-28 pervedė 55.300 lt" ir „2004-05-17 pervedė 30.000 lt". Akivaizdu, jog teismas yra įsitikinęs, kad, jo paminėtais pavedimais, J. D. ieškovui sumokėjo 85 300 Lt, tokiu būdu grąžindamas gautą paskolą. Sąskaitoje 55 300 Lt mokėjimas įrašytas debeto, o 30 000 Lt mokėjimas - kredito J. D. atsiskaitomosios sąskaitos stulpelyje. Taigi, akivaizdu, jog teismas sutapatina įrašus tiek debeto, tiek kredito stulpeliuose ir juos laiko kaip J. D. ieškovui atliktų mokėjimų įrodymą. Banko sąskaitos išrašo stulpelyje „debetas" apskaitomi iš šios banko sąskaitos atlikti mokėjimai, o stulpelyje „kreditas" - gauti mokėjimai, todėl neaišku kaip ieškovo 2004-05-17 pavedimu Nr. 546 atliktą 30 000 Lt mokėjimą į atsakovo sąskaitą teismas užskaitė, kaip priešingą mokėjimą. Tai patvirtina ieškovo teismui teiktus paaiškinimus apie tai, jog ieškovas su atsakovu buvo sudaręs ne vieną paskolos sutartį.
3. Pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė bent šešias įvykių versijas, kokiu būdu jis skolinosi pinigus ir kokiu būdu juos grąžino. Teismas dėl atsakovo versijų nepasisakė ir sprendime jų neanalizavo. Teismas sprendime pateikė savo versiją apie skolos grąžinimą dviem pavedimais 55 300 Lt ir 30 000 Lt. Teismas, pateikdamas savo įvykio versiją, ėmėsi atstovauti atsakovo interesus, tokiu būdu iš teismo proceso pašalindamas rungtyniškumo principą.
4. Ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, kadangi, nežinodamas teismo pateiktos versijos, ieškovas neturėjo galimybės atsikirsti, mažų mažiausiai nurodydamas, kad teismas neskiria į sąskaitą užskaitytų mokėjimo pavedimų nuo iš sąskaitos darytų mokėjimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą pagrinde lėmė vienintelio įrodymo - banko sąskaitos išrašo įrašų klaidingas vertinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą atsakovas J. D. (2 t. 105 – 107 b. l.) prašo palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-02-28 sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atsakovo nuomone yra teisėtas, o padarytos teismo išvados dėl paskolų sutarčių sudarymo yra teisingos. Teisingas išvadas teismas padarė ir dėl banko sąskaitos išrašo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Tarp dviejų fizinių asmenų yra sudaryta raštu paskolos sutartis, kurios sudarymo ir paskolos grąžinimo faktų vertinimas yra šios bylos nagrinėjimo objektu, todėl kolegija pasisako, jog byla neturi viešo intereso ir teismo įrodymų vertinimas bei teisminis tyrimas apsiriboja šalių pateiktų įrodymų analize bei jų vertinu tiek I instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje nustatyta, jog du fiziniai asmenys tai A. A. ir J. D. 2003 metais balandžio 2 dieną sudarė paskolos sutartį raštu ( 1 t. 6 b. l.), pagal kurią ieškovas A. A. paskolino atsakovui J. D. 81 760 Lt pinigų neterminuotam laikotarpiui. Dėl paskolos grąžinimo susitarė, jog grąžinama per 1 mėnesį ieškovui pareikalavus. Sutarties 4 dalyje susitarta, kad ši sutartis yra neprocentinė – pagal ją delspinigiai ir palūkanos neskaičiuojami. Savalaikiai skolos negrąžinus, ji išieškoma teismine tvarka, sutarties 5dalis ( 1 t. 6 b. l.). Ieškovas nurodo pinigus perdavęs atsakovui paskolos sudarymo dieną. Atsakovas neneigia pinigų pagal šią paskolos sutartį gavimo fakto iš karto tą pačią sutarties sudarymo dieną. Tik nurodo, kad atsakovas realiai gavo iš ieškovo 60 000 Lt pinigų sumą ir kadangi atsakovas numatė, kad pagal finansines galimybes negalės tos paskolos grąžinti du metus, nuo realiai gautos sumos paskaičiavo palūkanas už du metus, todėl atsakovas savo ranka įrašė paskolos sumą su jau paskaičiuotomis palūkanomis už du metus. Abi šalis toks susitarimas tenkino ir pinigų perdavimo, ir gavimo bei nurodomos sumos paskaičiavimo šalys neginčija. Byloje nėra priešieškinio, kuriuo ši sutartis ir jos sudarymas ar pinigų perdavimas – gavimas kaip paskola būtų ginčijami. Byloje kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo. Atsakovas pagal ieškovo paprašytą pareikalavimą grąžinti paskolą, atsakė raštu, kad paskolą jis grąžino 2007 metų vasario 28 dieną, todėl papildomai neturi pagrindo mokėti (1 t. 8 b.l.). Tokiam savo tvirtinimui pagrįsti atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame 2007-02-28 yra išimti pinigai iš atsakovo sąskaitos už 100 000 Lt. Atsakovas tvirtina, kad visi šie 100 000 Lt buvo perduoti ieškovui kaip būtent šios ir vienintelės paskolos grąžinimas ieškovo tėvų namuose, ir perduoti ieškovui jo tėvams dalyvaujant ir matant, todėl prašė liudytojais apklausti ieškovo tėvus. Apklausta liudytoja J. A. patvirtino, jog sutarčių jokių ji nematė, tik žino, ir matė, kaip į jos namus atsakovas atvežė vieną dieną pinigus sūnui – A. A.. Ji pinigų neskaičiavo ir nežino, kiek jų buvo. Atsakovas tik sakė, kad yra 100 000 Lt. Apie tai, ar yra paskolinta, ar žala padaryta, ar dar kas kita, ji nieko nežino. Žino, kad A. A. ne vieną kartą skolino atsakovui ir kitiems giminaičiams pinigus (2 t. 71 b. l.). P. A. atsisakė duoti parodymus. ( 2 t. 71 b. l. ).
Pinigų grąžinimo faktą pagal paskolos sutartį privalo įrodyti atsakovas. Taigi, paskolos grąžinimo įrodinėjimo pareiga priklauso atsakovui ( LR CPK 178 str.).
Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas nurodant I instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą tik dėl netinkamo įrodymų įvertinimo tiriant ir aiškinantis paskolos grąžinimo faktą.
Kolegija vertina, jog pinigų už 100 000 Lt išėmimo faktas iš atsakovo banko sąskaitos 2007-02-28 nėra įrodymas, kad išimti pinigai yra perduoti ir grąžinti būtent ieškovui ir pagal 2003-04-02 paskolos sutartį. Liudytojos J. A. parodymai, kad matė atvežtus pinigus, bet neskaičiavo ir nežino jų kiekio, o tik atsakovas nurodęs jų sumą 100 000 Lt, nematant pačios paskolos sutarties, kuri būtų ar su atžymą apie grąžinimą arba, kad būtų sunaikinta – nėra tie tinkami, tiesioginiai įrodymai apie pinigų grąžinimą pagal 2003-04-02 paskolos sutartį. Paskolos suma 81760 Lt nesutampa su nurodoma perduota grynų pinigų suma. Taigi, liudytoja J. A. yra ieškovo motina, artima giminaitė ir jos parodymai byloje yra tik išvestiniai – nežino už ką, dėl ko buvo perduoti pinigai ir negali nurodyti perduodamų pinigų kiekio. Tai yra netiesioginiai įrodymai. Ieškovas neneigia fakto, kad buvo tokia faktinė aplinkybė, kai atsakovas grąžino pinigus jo tėvų namuose už 100000 Lt tik pagal kitą paskolos sutartį, kuri, grąžinus pinigus, buvo sunaikinta ir dėl to jis jokių pretenzijų neturi. Atsakovo pateiktą versiją, kad 2003-04-02 paskolos sutartis buvo vienintelė tarp ieškovo ir atsakovo paneigia liudytoja J. A., kuri nurodo, kad žino, jog A. A. daug kartų skolino atsakovui pinigus. Ieškovas taip pat tvirtina, kad buvo ir daug kitų paskolų, bet viskas pagal jas yra grąžinta, tik negrąžinti pinigai pagal pateiktą į bylą 2003-04-02 paskolos sutartį, todėl ir pateikė pareikalavimą. Kad buvo ir daugiau paskolinių teisinių santykių tarp bylos šalių akivaizdžiai įrodo išrašai iš atsakovo banko sąskaitos, kur banko išraše yra nurodyti pinigai kredite A. A. kaip paskola 30 000 Lt 2004-05-17 (1 t. 89 b. l.) ir pinigų pervedimas A. A. 2003-11-28 už 55 300 Lt (1 t. 73 b. l.). Apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog pinigai grąžinti, rėmėsi būtent šiais banko išrašais ir bendra jų suma už 85 300 Lt, kas beveik atitinka paskolos sutartyje nurodytą paskolintą sumą, todėl ieškinį atmetė. Tačiau šios faktinės aplinkybės tik patvirtina ieškovo teiginius, kad buvo skolinta ir daugiau kartų, kad vyko atsiskaitymai, dėl kurių šioje byloje nėra ginčo. Negalima sutikti su I instancijos teismo išvada, kad minėti banko išrašai patvirtina paskolos grąžinimą jau tuo aspektu, kad pats atsakovas nurodo, kad būtent 2003-04-02 paskolą jis grąžino tik 2007-02-28, todėl paskolos grąžinimą pagrįsti ankstesniais mokėjimais, kurie atlikti 2003 metais ir 2004 metais, prieštarauja paties atsakovo įrodinėjimo versijai. Kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog atsakovo banko sąskaitų įrašai apie debetą ir kreditą atsakovo sąskaitoje 2003 metais ir 2004 metais yra netinkamai įvertinti įrodymai I instancijos teisme. Atsakovas pats teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas pripažino, kad buvo skolinęsis iš ieškovo pinigų degalams pirkti, technikai pirkti ir po 50 000 Lt sau ir savo sūnui ir galiausiai nurodė, jog jau dabar nebeprisimena, kas ir kada yra grąžinta (2 t. 89 b. l.). Taigi, atsakovo parodymai yra nenuoseklūs, todėl jo paaiškinimu apie 2003-04-02 paskolos grąžinimą nėra pagrindo remtis( LR CPK 178 str., 185 str.). Teismas įrodymus vertina visos visumos atžvilgiu ir juos gretina, lygina su kitais surinktais įrodymais, kurie sutampa. 2007-02-28 pinigų iš banko sąskaitos nuėmimo faktas nesutampa su 2003-04-02 paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog už 81 760 Lt gautą paskolą reikėjo atiduoti - grąžinti 100 000 Lt, kai pačioje paskolos sutartyje šalys susitarė palūkanų ir delspinigių neskaičiuoti ir tiksliai nurodė grąžintiną sumą, paskaičiavę ieškovo nuostolius už paskolintus pinigus dviejų metų intervalu. Tai nurodo, būtent tokį šalių susitarimą ir grąžintiną sumą būtent 81760 Lt, o ne 100 000 Lt. Yra išsiaiškinta, kad būtent tokį paskaičiavimą atliko pats atsakovas ir savo ranka 2003-04-02 paskolos sutartyje įrašė būtent 81760 Lt sumą. Taigi, atsakovo nuoroda į 2003-04-02 paskolos grąžinimą sumoje 100000 Lt 2007-02-28 niekaip nepagrindžia ir neįrodo tai datai būtent 81760 Lt pinigų grąžinimą pagal 2003-04-02 paskolos sutartį. Paskolos sutarties buvimas pas paskolos davėją tik patvirtina, jog paskola nėra grąžinta. Atsakovas teismo posėdžio metu 2012-02-10 savo paaiškinimu teismui nurodo 100000 Lt grąžinęs už savo sūnų, kas visiškai nėra nurodyta ir nėra aptarta 2003-04-02 paskolos sutartyje (2 t. 86 b. l.). I instancijos teismas surinko visus įrodymus byloje, išreikalavo net deklaracijas, tik, kolegijos nuomone, yra netinkamai įvertinti surinkti įrodymai byloje, todėl padarytos nepagrįstos įrodymais išvados. Kadangi atsakovui tenkanti pinigų grąžinimo įrodinėjimo pareiga yra įvykdyta, kolegija daro išvadą, jog atsakovas tinkamais rašytiniais įrodymais nepagrindė ir neįrodė pinigų grąžinimo fakto pagal 2003-04-02 paskolos sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti negrąžintą paskolą yra pagrįstas, tenkintinas (LR CPK 185 str., LR CK 6.870 str.). Dėl pasakyto, kolegija pripažįsta I instancijos teismo sprendimą nepagrįstu, todėl naikintinu, ir, kadangi byloje visos 2003-04-02 paskolos sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybės yra ištirtos, išaiškintos ir naujų įrodymų rinkti bei aiškintis nebereikia, kolegija gali apeliacinėje instancijoje padaryti galutines išvadas pagal byloje surinktas ir išaiškintas faktines aplinkybes, jog ieškinys yra pagrįstas, tenkintinas (LR CPK 197 str., 185 str.).
Paskolos sutartis yra dvišalė, atlygintinė - LR CK 6. 870 str. Sutartyje nustatytas pareikalavimo momentas yra išlaikytas. Atsakovui neįrodžius pinigų grąžinimo fakto pagal minėtą 2003-04-02 paskolos sutartį, negrąžinta paskolos suma priteistina iš prievolės neįvykdžiusios šalies - atsakovo. Sutartis, pasirašyta tarp šalių, jos šalims turi privalomą galią. Prievolės pagal sutartis privalo būti vykdomos tinkamai ir laiku. Kadangi šalių susitarime numatyta, jog sutartis yra be palūkanų ir delspinigių, priteistinos iš sutartį neįvykdžiusios šalies procesinės palūkanos pagal įstatymą nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir įstatyminės palūkanos pagal įstatymą pažeidus ir nevykdant sutarties po mėnesio nuo pareikalavimo momento nuo 2010-08-22 iki ieškinio padavimo (LR CK 6.37 str. 2d., 6.210 str.1d.), bei bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies (93 str. 1d.), bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei ( LR CPK 88 str. 1d.3p.).
Bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas yra ieškovo apmokėtos 3500 Lt suma, priteisiant jas iš atsakovo mažinamos iki 2500 Lt, nes, kolegijos vertinimu, yra neprotingai didelės ir neadekvačios teiktų šioje byloje teisinių paslaugų kiekiui. Atsižvelgtina ir į atsakovo solidų amžių bei jo materialines išgales.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 metų vasario 28 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 760 Lt negrąžintos paskolos pagal 2003-04-02 paskolos sutartį, 4681,60 Lt įstatyminių palūkanų. Iš viso 86 441,60 Lt (aštuoniasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą šešiasdešimt centų).
Priteisti iš atsakovo J. D. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-10-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5094 Lt (penkis tūkstančius devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. A..
Priteisti iš J. D. 22,50 Lt (dvidešimt du litus penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.