- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1477-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15904-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- individualios įmonės „Idėjų spektras“
- Atsakovas
- J. T.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo individualios įmonės „Idėjų spektras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės „Idėjų spektras“ ieškinį atsakovei J. T. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2000 Lt netesybų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys 2009 m. balandžio 4 d. sudarė pavedimo sutartį Nr. S09-04010. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo surasti atsakovės butui (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pirkėją, o atsakovė sumokėti 5000 Lt atlygį. Pagal pavedimo sutarties 3.1.3 ir 3.1.7 punktus atsakovė įsipareigojo pati nesudaryti jokių sutarčių ir neprisiimti jokių įsipareigojimų dėl minėto buto. Ieškovas surado pirkėją, pasirašė su juo susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas sumokėjo 7000 Lt avansą. Atsakovė buvo informuota apie pirkėją telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau atsakovė nurodė, kad prieštarauja dėl sudarytos sutarties su būsimu pirkėju ir pavedimo sutartį nutraukia, sutinka sumokėti 2000 Lt kompensaciją. Ieškovas siūlė atsakovei susimokėti 5000 Lt ir nutraukti sutartį, bet ji nesutiko. Atsakovė už sutarties pažeidimą turi sumokėti 5000 Lt netesybų, o ne 3000 Lt, ką atsakovė pervedė ieškovui.
Atsakovė ieškinio nepripažino.
Nurodė, kad pagal pavedimo sutartį buto pardavimo kaina buvo nustatyta 115 000 Lt, tačiau ieškovas, pasirašydamas su M. K. preliminarią sutartį, nederino jos sąlygų bei buto pardavimo kainos (79 000 Lt) su atsakove, ir taip šiurkščiai pažeidė pavedimo sutartį. Kadangi preliminarioje sutartyje nurodyta buto pardavimo kaina nebuvo suderinta su atsakove, todėl atsakovė elektroniniu paštu ieškovui 2009 m. gegužės 26 d. pranešė, kad dėl ieškovo esminių pavedimo sutarties sąlygų pažeidimo nutraukia sutartį. Šis pranešimas atitinka CK 6.217 ir 6.218 str. reikalavimus dėl sutarties vienašališko nutraukimo. Ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą-suderinti preliminarią sutartį su atsakove ir tik tada ją pasirašyti. Netesybų dydis yra per didelis, atsakovės pervesta 3000 Lt suma laikytina pakankama už ieškovo įdėtą darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas nurodė, kad ieškovas pagal pavedimo sutarties papildomą sąlygą privalėjo preliminarios sutarties tekstą derinti su atsakove faksu arba elektroniniu paštu. Paskutinė aptarta buto pardavimo kaina buvo 115 000 Lt. Ieškovas neįrodė, kad buvo gavęs žodinį atsakovės sutikimą parduoti butą už 79 000 Lt. Kadangi preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta buto pardavimo kaina 79 000 Lt, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesilaikė esminių pavedimo sutarties sąlygų, savavališkai sumažino buto kainą, kas atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atveju atsakovei galėjo turėti neigiamų turtinių pasekmių. Taigi, atsakovė pagrįstai nutraukė pavedimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė elgėsi sąžiningai ir teisingai, ji sumokėjo ieškovui už paslaugas 3000 Lt už įdėtą darbą surandant pirkėją. Ieškovas sutarties nutraukimo neginčija. Tai, kad ieškovas turėjo galimybę suderinti preliminariosios sutarties sąlygas su atsakove, patvirtina jo teiginys, kad elektroniniu paštu nusiuntė jau pasirašytą iš pirkėjo pusės preliminariąją sutartį. Taigi, ieškovas elektroniniu paštu galėjo derinti ir sutarties projekto sąlygas, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad ieškovas, o ne atsakovė pažeidė pavedimo sutarties esmines sąlygas ir todėl ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad po pavedimo sutarties nutraukimo, kuris nėra nuginčytas, atsakovė pardavė butą savo surastam pirkėjui už tokią kainą, kurią norėjo, todėl pirkimo-pardavimo momentu atsakovės nesaistė jokios sutartinės pareigos su ieškovu. Dėl šios priežasties ieškovas nepagrįstai reiškia pretenziją, kad atsakovė pardavė butą dar žemesne kaina, nei buvo nurodyta preliminariojoje sutartyje ir tuo pažeidė pavedimo sutartyje numatytą įsipareigojimą nesudaryti jokių sutarčių dėl turto. Atsakovė nepadarė pavedimo sutarties 3.1.3 ir 3.1.7 punktuose nustatytų įsipareigojimų pažeidimų, todėl atsakovė neturi sumokėti sutarties 5.4 punkte numatytų netesybų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas turėjo vadovautis ne tik CK XXXVI skyriaus nuostatomis dėl pavedimo sutarčių, bet ir kitomis CK nuostatomis. Pavedimo sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs surasti atsakovės buto pirkėją, o ne parduoti butą trečiajam asmeniui, kaip nurodyta skundžiamame sprendime. Teismas nepagrįstai nurodė, kad preliminariąja sutartimi ieškovas, kaip atsakovės įgaliotinis, sutarė dėl buto pardavimo. Ieškovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, siekė sudaryti ne pirkimo-pardavimo sutartį, o tik susitarė dėl įsipareigojimo ateityje tarpininkauti sudarant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas neteisingai aiškino pavedimo ir preliminariosios sutarties nuostatas bei tikruosius šalių ketinimus.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nutraukė pavedimo sutartį laikydamasi įstatymų reikalavimų. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama pavedimo sutartį, privalėjo apie tai informuoti ieškovą prieš 30 dienų (CK 6.218 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Teismas vadovavosi tik formalia pavedimo sutarties nuostata dėl preliminariosios sutarties teksto derinimo ir neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad preliminarioji sutartis pagal savo esmę negali sukelti atsakovei jokių teisinių pasekmių, nes ieškovas tik tarpininkauja surandant buto pirkėją, o ne sudaro buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovei pareiškus apie nesutikimą su preliminariąja sutartimi ir pageidavimą parduoti butą už didesnę nei 79 000 Lt kainą, ieškovas būtų galėjęs nutraukti preliminariąją sutartį ir toliau ieškoti pirkėjų.
3. Teismas, nurodydamas, kad paskutinė aptarta buto pardavimo kaina buvo 115 000 Lt, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus argumentus ir įrodymus dėl buto kainos ir taip pažeidė savo pareigą ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes bei įrodymus (CPK 159, 176, 179, 183, 185 str.). Teismas tyrė bei vertino tik atsakovės pateiktus ir naudingus atsakovei įrodymus, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
4. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų ir argumentų, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neginčijo pavedimo sutarties nutraukimo, o atsakovė ginčo situacijoje elgėsi sąžiningai ir teisingai. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ginčijo minėtos sutarties nutraukimą, nesutiko su atsakovės veiksmais.
5. Atsakovė pardavė butą savo surastam pirkėjui tuo metu, kai pavedimo sutartis dar galiojo, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu atsakovės nesaistė jokios sutartinės pareigos su ieškovu. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad butas parduotas už daug žemesnę kainą nei siūlė ieškovas, t.y. už 47 000 Lt. Teismas pasisakė tik dėl dviejų pavedimo sutarties pažeidimo punktų, tačiau ieškovas yra nurodęs, kad atsakovė pažeidė daugiau nei du pavedimo sutarties punktus (3.1.3, 3.17, 3.1.8, 3.1.9, 7.7 p.).
6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas reikalauja netesybų pagal pavedimo sutartį. Pagal pavedimo sutarties 5.4 punktą netesybų dydis yra 10 proc. nuo šalių nustatytos turto pardavimo kainos, t.y. 11 500 Lt. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas prašo atlygio už pavedimo sutarties įvykdymą, o ne netesybų.
7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo posėdžio metu neapklausė liudytojo M. K., todėl jis turi būti apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad šalys 2009 m. balandžio 4 d. sudarė pavedimo sutartį Nr. S09-04010. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo surasti atsakovės butui (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pirkėją, o atsakovė - sumokėti 5000 Lt atlygį. Ieškovas surado pirkėją, pasirašė su juo susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas sumokėjo 7000 Lt avansą. Atsakovė buvo informuota apie pirkėją telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau ji pareiškė, kad prieštarauja dėl sudarytos sutarties su būsimu pirkėju ir pavedimo sutartį nutraukia, sutinka sumokėti 2000 Lt kompensaciją. Ieškovas siūlė atsakovei susimokėti 5000 Lt ir nutraukti sutartį, bet ji nesutiko. Ieškovo teigimu atsakovė už sutarties pažeidimą turi sumokėti 5000 Lt netesybų, o ne 3000 Lt, kuriuos atsakovė pervedė ieškovui.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai dėl skundžiamo teismo sprendimo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal pavedimo sutarties 1.1 punktą įgaliotinis (ieškovas) įsipareigojo pagal šios sutarties sąlygas surasti trijų kambarių butui (duomenys neskelbtini) pirkėją, o įgaliotojas (atsakovė) įsipareigojo įgaliotiniui sumokėti šioje sutartyje numatytą atlygį – 5 000 Lt (sutarties 4.1 punktas). Parduodamo buto kaina - 115 000 Lt (sutarties 2.1 punktas). Pagal pavedimo sutarties 5.4 punktą tuo atveju, jei įgaliotojas vienašališkai nutraukia sutartį ar sustabdo jos vykdymą sutarties galiojimo metu, sutarties nutraukimo ar jos vykdymo sustabdymo dieną privalo sumokėti įgaliotiniui 10 proc. nuo turto kainos dydžio baudą (netesybas).
Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas neteisingai nustatė ieškovo reikalavimo pobūdį – ieškovas apeliaciniame skunde nurodo reikalaująs atlygio, o ne netesybų, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, kurios apskritai būtų daug didesnės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.
Iš bylos duomenų matyti, kad pats ieškovas skirtingai interpretuoja savo reikalavimą – vienu atveju įvardija tai kaip atlygio reikalavimą už surastą pirkėją (ieškovo pozicija apeliaciniame skunde), kitu atveju - 2009 m. gegužės 27 d. pranešime - nurodė, kad tai netesybos, sumažintos iki atlygio dydžio (b.l. 13-15). Tačiau pačiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas būtent dėl baudos(netesybų), be to, iš ieškinio matyti turinio matyti, kad jis ir grindžiamas pavedimo sutarties 5.4 punktu, reglamentuojančiu netesybas, o 2010 m. lapkričio 10 d. apylinkės teismo posėdyje pats ieškovo atstovas nurodė, kad reikalauja būtent netesybų (b.l. 95). Todėl nėra pagrindo sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo pobūdį. Dėl to teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja klausimo dėl atlygio už surastą pirkėją klausimo (pavedimo sutarties 4.1 p.), tik pažymi, kad pavedimo sutarties nuostatų kontekste ieškovui buvo pavesta surasti ne pirkėją apskritai, o pirkėją butui parduoti už 115 000 Lt kainą.
Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus (CK 6.759 str. 1 d.). Įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 str. 1 d.). Įgaliotinis turi teisę nukrypti nuo įgaliotojo nurodymų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra būtina įgaliotojo interesais, o įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba per protingą laiką negavo atsakymo į savo paklausimą (CK6.759 str. 2 d.). Taigi, minėtas įstatyminis reglamentavimas pakankamai aiškiai nustato įgaliotinio pareigą veikti tik atstovaujamojo interesais ir iš esmės tik pagal atstovaujamojo nurodymus.
Ieškovas sudarė preliminarią sutartį dėl buto pardavimo už 79 000 Lt (b.l. 8-9), kai, kaip minėta, pavedimo sutartyje buvo susitarta dėl 115 000 Lt buto kainos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad jis turėjo įgaliotojo sutikimą sudaryti preliminarią sutartį su potencialiu pirkėju buto pardavimui už 79 000 Lt, o ne už pavedimo sutartyje numatytą 115 000 Lt sumą.
Šiame kontekste pasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas vertino įrodymus, pažeisdamas lygiateisiškumo principą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta (2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Teismas šiuo atveju nurodė, kad byloje esantys įrodymai neįrodo, kad ieškovas buvo gavęs žodinį atsakovės sutikimą dėl buto kainos sumažinimo, preliminarios sutarties projektas atsakovei nebuvo siunčiamas. Tai, kad teismas nepasisakė konkrečiai dėl kiekvieno ieškovo įrodymo, dar nėra pagrindas teigti, kad teismas jų apskritai nevertino ir taip pažeidė lygiateisiškumo principą, juo labiau, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių susitarimą dėl kainos sumažinimo, į bylą iš tikrųjų nėra ir nebuvo pateikta – telefoninių pokalbių sąskaitos išklotinė nepatvirtina pokalbio turinio, atsakovei išsiųsta jau ieškovo ir potencialaus pirkėjo pasirašyta preliminari sutartis (pažymėtina, kad pagal pavedimo sutarties 2.4 punktą preliminarioji sutartis turėjo būti sudaroma įgaliotojo, t.y. atsakovės vardu, tuo tarpu pats ieškovas nurodo veikęs kaip tarpininkas), o ne jos projektas. Be to, pats apeliantas ir apeliaciniame skunde iš esmės konkrečių jo aiškinimą patvirtinančių įrodymų nenurodo. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, konstatuoti, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, ir įvertinti byloje esančius įrodymus kitaip, nėra pakankamo pagrindo.
Tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta preliminari sutartis su pirkėju, atsakovė informavo ieškovą apie esminių sutarties sąlygų pažeidimą ir pranešė, jo dėl to pavedimo sutartį nutraukia nuo 2009 m. gegužės 26 d. (b.l. 12), ieškovas šią informaciją gavo. Atsakovė pranešime nurodė, kad nesutinka su vienašališkai ieškovo sudaryta preliminariąja sutartimi, nes tokios sutarties ieškovas sudaryti neturėjo teisės, be to, preliminari sutartis neatitinka pavedimo sutartyje nurodytos kainos. Apeliantas nurodo, kad atsakovė, nutraukdama sutartį, nesilaikė įstatymų reikalavimų (CK 6.218 str. 1 d.), o byloje esantys įrodymai patvirtina jo nesutikimą su sutarties nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, o ne atsakovė pažeidė esmines pavedimo sutarties sąlygas, pavedimo sutarties nutraukimas nėra nuginčytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu: ieškovas, būdamas informuotas apie atsakovės poziciją pavedimo sutarties atžvilgiu – jos nutraukimą, byloje nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti atsakovės vienašališką pavedimo sutarties nutraukimą neteisėtu. Nagrinėjamu atveju, nesant tokio reikalavimo, teismas ex officio neprivalėjo išspręsti sutarties nutraukimo (ne) teisėtumo klausimą. Tuo tarpu pretenduoti į pavedimo sutartimi nustatytas netesybas (nors ir sumažintas iki atlygio dydžio), teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas galėtų ne visais sutarties nutraukimo ar jos sustabdymo atvejais, o tik tais, kai tai padaryta neteisėtai, t.y. ne dėl paties ieškovo kaltės.
Įstatymas nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė pažeidė pavedimo sutarties 3.1.3, 3.1.7,.3.1.8, 3.1.9 punktų reikalavimus, nes atsakovė tolesnius veiksmus buto atžvilgiu atliko jau esant nutrauktai pavedimo sutarčiai, nutraukimo teisėtumas nėra nuginčytas, todėl šie veiksmai nebėra teisiškai reikšmingi sprendžiant netesybų priteisimo klausimą.
Todėl nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ar procesines normas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo individualios įmonės „Idėjų spektras“ 5,60 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.