- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1259-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Milikonta“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milikonta“ dėl turto išreikalavimo arba žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – puspriekabę Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, VIN kodas Duomenys neskelbtini. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad atsakovė negali grąžinti šios transporto priemonės natūra, prašė priteisti iš atsakovės negrąžintos minėtos puspriekabės vertę pinigine išraiška – 2 000 Eur, taip pat priteisti 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Logistikos grupė“ bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo laikinai perduotos naudotis 6 priekabos: Krone SD, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, Krone SD, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, Latre OC38/96BE, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini. Atsakovė iki ieškinio pateikimo grąžino ieškovei dvi puspriekabes, nagrinėjant bylą buvo grąžintos dar 3 puspriekabės, tačiau puspriekabė Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, iki šiol negrąžinta. Pažymėjo, kad atsakovė įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog šią puspriekabę pasiėmė buvęs ieškovės direktorius K. S.. Buvęs ieškovės vadovas K. S. bankroto administratoriui paneigė paėmęs puspriekabę Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė negali natūra grąžinti šios puspriekabės, ji turi kompensuoti jos vertę pinigais. Panaudos sutartimi šalys įvertino perduotas 6 puspriekabes 12 000 Eur suma. Kadangi 5 puspriekabės grąžintos, ieškovė negrąžintą puspriekabę vertina 1/6 nuo sutartos 12 000 Eur 6 puspriekabių vertės, t. y. 2000 Eur.
3. Atsakovė su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad praėjus savaitei po panaudos sutarties sudarymo pagal šios sutarties 3.3 punktą ieškovės vadovas K. S. atsiėmė priekabą Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini. Pagal panaudos davėjos nurodymą turtas buvo perduotas tretiesiems asmenims, atsakovė neturi reikalaujamų daiktų. Pagal antstolio A. S. patvarkymą priekabos Krone SD, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, Krone SD, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, buvo perduotos saugoti ieškovės įgaliotam asmeniui UAB „Senamiesčio pelėda“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės atsakovei priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų nustatė, kad priekabos buvo laikomos aikštelėje, esančioje Duomenys neskelbtini. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas A. M., liudytoja V. Š. nurodė, kad tuometinis ieškovės vadovas K. S. jiems sakė, kad priekabą Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, atidavė kreditoriams įsiskolinimui padengti. Teismo vertinimu, šių asmenų paaiškinimais nėra pagrindo abejoti, kadangi jie nuoseklūs ir atitinka bylos duomenis.
6. Įvertinęs šalių sudarytos panaudos sutarties 3.3 ir 3.4 punktus, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl panaudos davėjo (ieškovės) galimybės bet kuriuo metu paimti iš panaudos gavėjo (atsakovės) perduotas priekabas, todėl pripažino, kad ieškovės vadovas K. S. turėjo teisę paimti priekabą (priekabas) bet kuriuo metu iš atsakovės.
7. Teismas kritiškai įvertino ieškovės pateiktą K. S. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad priekabos, kurios valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, jis niekam neatidavė, neperdavė ir nepardavė, greičiausiai buvo pavogta ar kitokiais būdais pasisavinta. Pažymėjo, kad šie rašytiniai paaiškinimai yra duoti ne teismui, o bankroto administratoriui; K. S. nėra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagintų parodymų davimą.
8. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad priekaba Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, buvo tuometinio ieškovės vadovo K. S. žinioje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei teigia teismas, atsakovo vadovo ir liudytojos paaiškinimai nėra nuoseklūs, kadangi nei vienas iš jų negalėjo atskleisti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su priekabos Krone SDC27 dingimu, t. y. tiksliai neįvardijo, kada buvo paimta priekaba, kas ją paėmė, už kokias skolas, už kokią skolos sumą, kokiam kreditoriui.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovo vadovas taip pat teismui pateikė nenuoseklius paaiškinimus – administratoriui teigė, kad ginčo priekabą atsiėmė pats K. S. praėjus savaitei nuo panaudos sutarties sudarymo, o teismui paaiškino, kad priekaba buvo išvežta iš kiemo po kelių dienų nuo panaudos sutarties pasirašymo.
9.3. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio faktą, kad priekaba Krone SDC 27 buvo K. S. žinioje, o atsakovo vadovo A. M. ir liudytojos V. Š. paaiškinimus, jog jiems neva pats K. S. yra nurodęs, kad priekaba buvo atiduota apelianto kreditoriui už skolas, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
9.4. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymų prieštaravimus, nepagrįstai atmestinai žiūrėjo į K. S. rašytinius paaiškinimus ir nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti.
9.5. Nors pirmos instancijos teismas šias aplinkybes, t. y. kad atsakovė dvi priekabas grąžino iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir tris priekabas civilinės bylos nagrinėjimo metu, vertino kaip teigiamą aplinkybę, tačiau, apelianto nuomone, šios aplinkybės tik įrodo, kad atsakovas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai ir visais įmanomais būdais siekė išvengti priekabų grąžinimo apeliantei.
9.6. Įvertinus atsakovo vadovo teismui teiktus paaiškinimus (pvz.: kai pasirašinėjo panaudos sutartį, į jos tekstą nesigilino; dėl priekabos dingimo raštu nesikreipė į apelianto vadovą; informacijos apie fizinį asmenį, kuris nusipirko priekabas, neturi ir kt.), akivaizdu, kad į sudarytą panaudos sutartį atsakovas žiūrėjo nerūpestingai ir neatsakingai. Toks jo elgesys nepateisinamas ir pažeidžiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsakovės teigimu apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Tai, kad teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Apeliaciniu skundu apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi teismas ne tik netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tačiau ir nesiėmė priemonių byloje esančių įrodymų prieštaravimams pašalinti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad priekaba, kurią ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovės, yra tuometinio ieškovės vadovo K. S. žinioje, yra visiškai nepagrįsta.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nors nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pagal apeliacinio skundo argumentus patikrinamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, savo iniciatyva (lot. ex officio), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, be kitų atvejų, tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – puspriekabę Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, ir konstatuodamas, jog ieškinio reikalavimas nepagrįstas, kadangi minėta priekaba yra tuometinio ieškovės vadovo žinioje, į civilinę bylą trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti UAB „Milikonta“ vadovą K. S., kadangi toks sprendimas gali turėti reikšmės K. S. teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
15. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo priekaba yra K. S. žinioje, kelia pagrįstų abejonių, kadangi byloje pateikti paaiškinimai yra prieštaringi ir teismas šių prieštaravimų nepašalino.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis, t. y. teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, tačiau įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 76 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jog atsakovė neturi reikalaujamos grąžinti ieškovei priekabos Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, ir konstatuodamas, jog minėta priekaba buvo tuometinio ieškovės vadovo K. S. žinioje, vadovavosi atsakovės vadovo A. M. ir liudytojos V. Š., kuri dirbo ieškovės įmonėje finansininke – padėjėja, paaiškinimais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovas nurodė, kad priekaba buvo išvežta iš kiemo po kelių dienų nuo panaudos sutarties pasirašymo (administratoriui teigė, jog priekaba buvo paimta praėjus savaitei po sutarties pasirašymo); liudytoja teigė, jog K. S. 2018 m. kovo mėn. ar balandžio mėn. pradžioje jai pasakė, kad šią priekabą jis atidavė kreditoriams, tačiau liudytoja negalėjo nurodyti, kokiems konkretiems kreditoriams priekaba buvo atiduota. Iš į bylą pateiktų rašytinių K. S. paaiškinimų matyti, kad jis teigia, jog priekabos Krone SDC27 niekam neatidavė, neperdavė ir nepardavė. Paminėtina, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė priekabą Krone SDC27, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, perdavė ieškovei, todėl teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, turėjo pareigą visapusiškai ir išsamiai įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir rašytinius bylos įrodymus.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas nustačius tiek absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tiek dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus nesant galimybės jos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Padarius nurodytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes jie neturi teisinės reikšmės apeliacinės bylos baigčiai.
19. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
20. CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už apeliacinį skundą nebuvo mokėtas, todėl jo grąžinimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.