Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-267-579/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
1S-267-579/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius
Kaltinamasis
E. J.
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-267-579/2024

Teismo proceso Nr. 1-01-2-00004-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,kaltinamojo E. J. gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojusi vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo suimto kaltinamojo E. J. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 8 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J. kaltinamas tuo, kad dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotiniu medžiagų kiekiu, o būtent:

1.1. D. P., N. T. ir V. R. ne vėliau kaip 2014 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, iš anksto susitarus daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus - neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, organizavus (įkūrus) „(duomenys neskelbtini)“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau – „(duomenys neskelbtini)“ GNS), kuriam nuo 2014 m. iki 2022 m. pabaigos vadovavo D. P., įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą jį – E. J., J. S., M. Š. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), R. L., L. N. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), Rusijos Federacijos pilietį O. K., M. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), M. Š., T. V., M. V., R. G., V. F. ir kitus nustatinėjamus asmenis, pasitelkus bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius M. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), T. R. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), A. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), D. Z. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), A. V., V. J., E. J., A. Š., A. L. (kuris yra kaltinamasis Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme), užsienio valstybėse – Libano Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius - Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį R. M. R. (kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime), Čekijos Respublikos piliečius V. K., Z. M., M. Č., A. Č. jaun., A. Č. vyresn., J. C. (kurie yra kaltinamieji Čekijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Slovakijos Respublikos pilietį R. E. (kuris yra kaltinamasis Slovakijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Latvijos Respublikos piliečius A. Z., M. Z., J. A., J. K. (kurie yra kaltinamieji Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme nagrinėjamoje byloje), E. J. ne vėliau kaip 2014 metais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti iš nusikalstamų veikų, tapo šio GNS dalyviu ir iki 2022 metų pabaigos kartu su kitais bendrininkais dalyvavo šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

1.2. E. J. kartu su kitais „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyviais, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir už jos ribų, taip pat naudojantis šifruoto ryšio priemonėmis, dalyvavo D. P. periodiškai rengiamuose pasitarimuose, kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; paskiriami konkretūs dalyvių vaidmenys GNS veikloje; duodamos užduotys GNS dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; priimami sprendimai dėl bendro GNS pinigų fondo ir jį tvarkančių asmenų, įnašų į šį fondą dydžio, sukauptų lėšų panaudojimo teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems GNS dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, taip pat pasirengimo nusikaltimams – įrankių ir priemonių, narkotinių medžiagų įgijimui, transporto priemonių įgijimui, vairuotojų ir kitų pagalbininkų darbui apmokėti, ryšio ir kitų techninių priemonių įgijimui, kitoms organizacinėms reikmėms; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas; sprendžiami „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyvių paklusnumo, disciplinos klausimai; užmezgami kontaktai, nustatomos įtakos bei veiklos sferos, sprendžiami nesutarimai su Kauno mieste, Lietuvoje bei užsienyje (Libano Respublika, Rusijos Federacija, Ispanijos Karalystė, Čekijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika) veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai, kuriamas šios nusikalstamos veiklos mechanizmas, parenkami joje dalyvaujantys asmenys.

1.3. „(duomenys neskelbtini)“ GNS veiklos laikotarpiu E. J. kartu su kitais „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyviais, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, iš kurių 2020 metų lapkričio – 2021 metų sausio laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo nustatinėjamomis aplinkybėmis, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarpininkaujant N. T. ir R. L., neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau aštuonių 9 mm kalibro pistoletų „Glock“ su dėtuvėmis bei ne mažiau 86 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių, kuriuos nuo įgijimo, neturėdamas leidimo, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Panevėžio mieste, po ko neturėdamas leidimo laikė slėptuvėse įvairiose Lietuvos Respublikos vietose, taip pat ir R. L. priklausančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. sausio 11 d. N. T. ir D. P. vieną 9 mm kalibro pistoletą „Glock“ tyrimo nustatinėjamomis aplinkybėmis neturėdami leidimo realizavo tyrimo nenustatytam asmeniui, o 2022 m. lapkričio 22 d. atliekant kratą garaže Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), du 9 mm kalibro pistoletai „PF940C GLOCK TYPE" su dėtuvėmis (B kategorijos šaunamieji ginklai) bei 86 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių, buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

1.4. „(duomenys neskelbtini)“ GNS veiklos laikotarpiu E. J. kartu su GNS vadovu D. P. ir kitais dalyviais turėjo bendrą GNS pinigų fondą, skirtą GNS veiklai finansuoti, kuriam tvarkyti buvo paskirti konkretūs GNS dalyviai, tarp kurių ir jis – E. J. nuo tyrimo nenustatytos dienos iki 2020 m. lapkričio 4 d., renkami įnašai, o sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems GNS dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, taip pat pasirengimo nusikaltimams – įrankių ir priemonių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui, transporto priemonių įgijimui, vairuotojų ir kitų pagalbininkų darbui apmokėti, ryšio ir kitų techninių priemonių įgijimui, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimui ir kitoms organizacinėms reikmėms.

1.5. E. J., dalyvaudamas GNS „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, veikdamas savo ir GNS dalyvių naudai, siekdamas nusikalstamai praturtėti iš nusikalstamos veiklos, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Šiais veiksmais E. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat E. J. kaltinamas tuo, kad būdamas „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (GNS) dalyviu, veikdamas su GNS vadovu D. P., kitais dalyviais V. R., N. T., J. S., L. N. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. Š., M. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), T. V., M. V., R. G., V. F., GNS nepriklausančiais A. V., D. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), T. R. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu) ir kitais ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. Ispanijos Karalystėje neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus už ne mažiau kaip 2 270 242 eurų įgijo ir neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – viso ne mažiau kaip ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo), neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus pergabeno minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritorijas iki Lenkijos Respublikos bei neteisėtai ten laikė viso ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo), nurodytu laikotarpiu neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus pergabeno šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Lenkijos Respublikos per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją, kurios teritorijoje neteisėtai realizavo viso ne mažiau kaip 634,493 kg kanapių dervos (hašišo) už ne mažiau kaip 3 806,958 eurų, o dalis narkotinės medžiagos – 244 506,99 g kanapių dervos (hašišo) 2021 m. spalio 9 d. 20 val. buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų. Šiais veiksmais E. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7?straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegijos pastaba: E. J. pareikšti kaltinimai išsamiai aprašyti skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka E. J. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Suėmimo terminas kaltinamajam E. J. buvo tęsiamas to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat Vilniaus apygardos teismo vėlesnėmis nutartimis. Paskutinį kartą šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas kaltinamajam pratęstas skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo E. J. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį, kuria jo ginamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas buvo pratęstas 3 mėnesiams, ir paleisti kaltinamąjį į laisvę.

4.1. Anot kaltinamojo E. J. gynėjo, skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kurias yra nustatęs įstatymas. Šiame kontekste pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartyje perrašė ankstesnės savo priimtos nutarties motyvus apie tai, kad kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises ir laisves, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnyje, tad natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau, anot kaltinamojo gynėjo, teismas šių teisingų išvadų tinkamai teisiškai neinterpretavo. Dar daugiau, skundo autoriaus teigimu suėmimo taikymas jo ginamajam E. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tačiau šie pagrindai yra nepakankami ir nepaneigia asmens paleidimo į laisvę prezumpcijos. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad kardomosioms priemonėms keliamus tikslus galima pasiekti ir taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, apie kurių taikymo galimybę gynėjas pasisakė ir teismo posėdžio dėl suėmimo taikymo pratęsimo metu. Kaltinamojo E. J. gynėjo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas, atsisakydamas jo ginamojo atžvilgiu taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai, ypač atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla yra pradinėje jos teisminio nagrinėjimo stadijoje.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Aptariant skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties motyvus dėl kaltinamojo E. J. šeiminių, socialinių, ekonominių ir darbinių ryšių Lietuvos Respublikoje, kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad asmens darbo patirtis ir už atliekamas darbo funkcijas gautas atlygis negali sudaryti pagrindo asmenį charakterizuoti neigiamai. Atlyginimo dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas. Net tuo atveju, jeigu kaltinamasis iki suėmimo nebūtų dirbęs, ši aplinkybė negalėtų būti nei pakankamu, nei papildomu pagrindu pratęsti taip ilgai taikomo suėmimo termino. Anot gynėjo, kaltinamojo taip pat negali neigiamai charakterizuoti ir faktas, kad jis su šeima gyvena jo motinai priklausančiame bute. Pastaroji aplinkybė nėra išskirtinė, priešingai – yra būdinga daugeliui jaunesnių žmonių, kurių pajamos nėra pakankamos gauti banko paskolą nekilnojamam turtui įsigyti. Šiame kontekste skunde aukštesniajam teismui remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendime byloje Sulaoja prieš Estiją (pareiškimo Nr. 55939/00) pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos nuolatinės gyvenamosios neturėjimas nėra pagrindas skirti suėmimą ar juo labiau pratęsti suėmimo terminą. Juolab, atsižvelgus į tai, kad E. J. turi nuolatinį darbą, nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat sutuoktinę bei du mažamečius vaikus.

4.3. Vadovaudamasis EŽTT suformuotoje praktikoje pateiktais išaiškinimais, skundo autorius nurodo, kad bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, kaip tai padaryta skundžiamoje nutartyje. Kaltinamojo E. J. gynėjas skunde nurodo, kad teismo argumentai apie jo ginamojo ryšius užsienyje yra grindžiami tik aplinkybe, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinami kiti asmenys galimai veikė užsienio valstybėse. Be to, ryšių užsienyje buvimas turėtų būti vertinamas ne pats savaime, bet atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis iš tiesų galėtų jais pasinaudoti bėgdamas. Tuo tarpu kaltinamasis E. J. niekuomet nėra bandęs bėgti (EŽTT 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Galambos prieš Vengriją, peticijos Nr. 13312/12; 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Chernyshov prieš Lenkiją, peticijos Nr. 35630/02), taip pat niekuomet nėra gyvenęs užsienio valstybėse.

4.4. Kaltinamojo E. J. gynėjo skunde aukštesniajam teismui nesutinkama ir su skundžiamos nutarties motyvais, kad kaltinamasis bei jo bendrininkai jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė pasinaudodami koduoto ryšio programomis, galimai disponavo suklastotais asmens tapatybės dokumentais, taip pat didelėmis pinigų sumomis. Anot advokato Vytauto Sirvydžio, pirmosios instancijos teismas remiasi tokiomis fakto aplinkybėmis, kurios gali būti siejamos su kitais asmenimis, bet ne su jo ginamuoju, kadangi pas kaltinamąjį E. J. nebuvo rasta suklastotų asmens tapatybės dokumentų, didelių pinigų sumų. Galimas naudojimasis bet kokiomis koduoto ryšio programomis yra įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje, apie kurio įrodytinumą teigti sprendžiant dėl kardomųjų priemonių taikymo dabartinėje proceso stadijoje yra per anksti, juolab, kad pats E. J. šias aplinkybes neigia. Gynėjas nepritaria ir pirmosios instancijos teismo naudotai argumentacijai esą kaltinamasis E. J. tvarkė piniginį fondą, kurio lėšos buvo skirtos teikti pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, kadangi tikint tokia versija vertintina, jog į galimą fondą renkamų lėšų sumos (apie keletas tūkstančių eurų), palyginus jas su galimai gabentų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, būtų labai mažos.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartyje, anot kaltinamojo E. J. gynėjo, nesilaikyta EŽTT suformuotos praktikos 2006 m. sausio 4 d. sprendime byloje Becciev prieš Moldovą (peticijos Nr. 9190/03), kurioje nurodoma, kad vertinant pabėgimo grėsmę turi būti įvertinamas asmens charakteris, moralės nuostatos, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, turtinė padėtis, šeiminiai ryšiai ir visi kiti šio asmens ryšiai (santykiai) su šalimi, kurioje jis yra įtrauktas į baudžiamąjį procesą. Griežtos bausmės laukimas ir galimų įkalčių (kurie nebūtinai bus pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio nuostatų prasme) „svoris” yra reikšmingi, tačiau nėra lemiantys veiksniai. Taigi, anot advokato Vytauto Sirvydžio, BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos skundžiamoje nutartyje aiškintos netinkamai, nes pratęsiant suėmimo terminą ankstesnis asmens bandymas bėgti ar slėptis yra būtinoji sąlyga.

4.6. EŽTT suformuotoje praktikoje nuosekliai pabrėžta, jog tuo atveju, jei asmens laisvės atėmimas yra grindžiamas grėsme, kad šis asmuo pasislėps, EŽTK 5 straipsnio 3 dalis įpareigoja valstybę paleisti tokį įtariamą asmenį į laisvę, jei jis pateikia pakankamas garantijas, kad atvyks į teismą. Taigi, suimtojo teisė būti teisiamam per pagrįstą laiką ir teisė būti paleistam nėra alternatyvios teisės ir valdžios institucijos neturi teisės pasirinkti, kurią iš šių dviejų teisių užtikrins ar kuria jų leis naudotis suimtajam (1968 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Wemhoff prieš Vokietiją, peticijos Nr. 2122/64). Grėsmės, kad kaltinamasis pabėgs ir pasislėps nuo teismo, nesuponuoja tik tai, kad kaltinamajam lengva ar paprasta pereiti valstybės sieną (juo labiau, atsižvelgus į tai, kad E. J. atžvilgiu ir taip yra taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas). Šiame kontekste skundo autorius pažymi, kad jo ginamajam pareikštų kaltinimų sunkumas pats savaime nepateisina suėmimo taikymo pratęsimo.

4.7. Pratęsiant suėmimo taikymo terminą, ankstesnių motyvų bei ankstesnės duomenų apimties, kurių pakako skiriant suėmimą, nebepakanka. Anot gynėjo Vytauto Sirvydžio, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje sutapatino pagrindus, reikšmingus suėmimo skyrimui, su suėmimo termino pratęsimo pagrindais. Tuo tarpu tiek EŽTT, tiek nacionaliniai teismai šiuos pagrindus aiškiai atskiria. Dar daugiau, kuo ilgiau tęsiamas suėmimo taikymo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoje suėmimo taikyti kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje buvo pateikti tik formalūs, labai abstraktūs ir su nekaltumo prezumpcija nesuderinami motyvai, kurie niekaip negali būti laikomi pakankamais pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą kaltinamajam E. J. Tuo tarpu EŽTT praktikoje nurodoma, jog teismo argumentai, kuriais nutariama pratęsti suėmimą negali būti bendri ir abstraktūs ar juo labiau sutampantys su ankstesnių nutarčių motyvais. Užbaigus ikiteisminį tyrimą visi duomenys, kuriais ketinama įrodinėti kaltinamųjų kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu, jau yra surinkti, tad vien pagrįsto įtarimo, jog suimtas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas nebėra pakankamas suėmimo termino pratęsimui. Tuo tarpu jokių naujų duomenų, surinktų per laiką, praėjusį nuo paskutinės teismo nutarties, kuria griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas kaltinamajam E. J. buvo pratęstas, pateikta nebuvo.

4.8. Skundo autoriaus teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užbaigus ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavus į teismą, kaltinamajam E. J. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebelaikytinas racionaliu. Skunde aukštesniajam teismui taip pat kritikuojami skundžiamos nutarties motyvai dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumo ir didelės apimties, nurodant, kad šie motyvai perkelti iš ankstesnės teismo nutarties. Šiame kontekste advokatas Vytautas Sirvydis nurodo, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas dar tik buvo pradėtas, egzistuoja daugiau nei viena aplinkybė, daranti proceso trukmę ilgesne, o šios aplinkybės nepriklauso nuo kaltinamojo E. J. valios. Pavyzdžiui, keletas suplanuotų teisiamųjų posėdžių neįvyks dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo R. G. atžvilgiu dėl šio kaltinamojo sunkios ir nepagydomos ligos, o kiti kaltinamieji (jų gynėjai) tokią nutartį apskundė.

4.9. Kaltinamojo E. J. gynėjas nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje nustatytu suėmimo termino pratęsimo pagrindu, jog jo ginamasis darys naujus nusikaltimus. Pažymi, kad šiame kontekste buvo sureikšminti ankstesni E. J. teistumai, kurie arba jau yra išnykę, arba pagal kuriuos bausmės yra visiškai atliktos. Dar daugiau, laisvės atėmimo bausmė, kuri ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta E. J., yra visiškai atlikta, jokios valstybės institucijos, įskaitant probacijos įstaigas, pretenzijų per minėtą lygtinio bausmės atlikimo laikotarpį jo ginamajam nepareiškė. Be kita ko, pareikštų kaltinimų dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje nuo 2014 metų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesni E. J. teistumai niekaip nėra susiję su nusikalstamo susivienijimo veikla. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad teigiamai skundo autoriaus ginamą asmenį leidžia apibūdinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo išduota 2024 m. birželio 26 d. charakteristika Nr. RV-19-1481, iš kurios matyti, kad E. J. elgesys vertintinas teigiamai, už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą kūrybinėse veiklose jis buvo skatintas.

4.10. Remdamasis EŽTT suformuota praktika, pagal kurią nacionaliniams teismams privaloma neformaliai pasisakyti dėl galimybės suimtajam skirti švelnesnę (o esant pagrindui – ir kelias švelnesnes už suėmimą) kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą arba užstatą, ypač tais atvejais, kai suėmimo taikymas yra pratęsiamas, kaltinamojo E. J. gynėjas nurodo, kad tokiu atveju nebepakanka teismo motyvų, kurie buvo nurodomi priimant ankstesnes nutartis dėl suėmimo skyrimo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Smirnova prieš Rusiją (peticijų Nr. 46133/99 ir 48183/99). Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad suėmimas laikytinas išimtine priemone (EŽTT 2006 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Ambruszkiewicz prieš Lenkiją (peticijos Nr. 38797/03). Automatinis prašymo paleisti iš suėmimo už užstatą atmetimas neatitinka EŽTK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų garantijų (EŽTT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Piruzyan prieš Armėniją, Nr. 33376/07), kadangi įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam yra tolygus EŽTK 5 straipsnio pažeidimui. Skundžiamoje nutartyje paminėti EŽTT jurisprudencijos išaiškinimai, anot kaltinamojo E. J. gynėjo, buvo ignoruoti, kadangi nors nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas ir pasisakė apie teorinę galimybę taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, tai padarė formaliai. Šiame kontekste skunde nurodoma, kad intensyvi priežiūra, užstatas, dokumentų paėmimas ar įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, ypač vertinant jų kompleksinio taikymo galimybę, efektyviai užkardytų kaltinamajam tiek galimybę bėgti (slėptis), tiek daryti naujas nusikalstamas veikas.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. J. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo gynėjo skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi kaltinamojo gynėjo bei prokuroro pozicijas, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. J. galėjo padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus. Šie duomenys yra gauti vykdant išduotus Europos tyrimo orderius, tarptautinės teisinės pagalbos prašymus (veikiant Jungtinės tyrimo grupės rėmuose), taikant procesines prievartos priemones, taip pat užfiksuoti specialistų išvadose, liudytojų, nuteistųjų ir kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu). Juolab, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. J. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo gynėjas skunde aukštesniajam teismui neginčija.

8. E. J. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 249 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7?straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Iš E. J. pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai jis ne vėliau kaip 2014 metais dėl savanaudiškų paskatų (siekdamas nusikalstamai praturtėti) tapo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir iki 2022 metų pabaigos kartu su kitais bendrininkais (nustatytais ir nustatinėjamais šio nusikalstamo susivienijimo dalyviais), taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelkus nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis bei įvairiose užsienio valstybėse veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius, dalyvavo šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taigi, aptariama kaltinamajam E. J. inkriminuota nusikalstama veika galimai vykdyta labai ilgą laiką (net 8 metus), galimai pasižymėjo itin dideliu organizuotumo laipsniu, buvo kruopščiai planuojama, nusikalstamo susivienijimo nariai galimai tarpusavyje bendravo laikydamiesi labai aukšto ir sudėtingo konspiracijos lygio, tad galimai nebuvo atsitiktinė. E. J. pareikštų kaltinimų padarius BK 249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą pobūdis taip pat leidžia teigti, kad šio asmens vaidmuo „(duomenys neskelbtini)“ GNS veikloje galimai nebuvo antraeilis, pavyzdžiui, galėjo apimti bendro GNS pinigų fondo tvarkymą. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokios kaltinamojo E. J. gynėjo skunde aukštesniajam teismui nurodomos aplinkybės, kaip tai ar jo ginamasis galėjo tvarkyti bendrą ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kurio veikloje galimai dalyvavo, pinigų fondą, kokiu būdu bendravo (jeigu bendravo) su galimai šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bendrininkais ar kitais susijusiais asmenimis, ir panašios aplinkybės yra bylos įrodinėjimo teisme dalykas, taigi – bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Atsižvelgus į tai, aukštesnysis teismas E. J. pareikštus kaltinimus padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas suėmimo pagrindų ir sąlygų kontekste analizuoja tiek, kiek jie yra aktualūs sprendžiant dėl tolesnio aptariamos griežčiausios kardomosios priemonės taikymo (ne)pagrįstumo.

9. E. J. taip pat pareikšti kaltinimai anksčiau nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. dėl savanaudiškų paskatų (siekiant nusikalstamai praturtėti) Ispanijos Karalystėje organizavus neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus už ne mažiau kaip 2 270 242 Eur įgijus ir neteisėtai laikius labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – viso ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo), neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus pergabenus minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritorijas iki Lenkijos Respublikos bei neteisėtai ten laikius iš viso ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo), nurodytu laikotarpiu neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus pergabenus šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Lenkijos Respublikos per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją, kurios teritorijoje neteisėtai realizavo iš viso ne mažiau kaip 634,493 kg kanapių dervos (hašišo) už ne mažiau kaip 3 806 958 Eur, o dalį narkotinės medžiagos – 244 506,99 g kanapių dervos (hašišo) sulaikius policijos pareigūnams. Taigi, pastaroji kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika galimai susideda iš keleto savarankiškų alternatyvių veikų – labai didelio narkotinių medžiagų kiekio neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo ir, kaip nurodoma kaltinamajame akte – realizavimo, organizavimo. Aptariama nusikalstama veika galimai tęsėsi beveik 11 mėnesių (nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d.). Galimai disponuota labai dideliu kiekiu (net 879 kg) draudžiamos narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), kuri galimai buvo realizuota už itin didelę pinigų sumą (ne mažiau kaip net 3 806 958 Eur). Kaip matyti iš pareikštų kaltinimų, E. J. vaidmuo jam inkriminuotos labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo nusikalstamos veikos padaryme galimai yra susijęs su jos organizavimu, tad leidžia spręsti apie didesnį šio asmens pavojingumą.

10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas kaltinamajam E. J. pratęstas nustačius, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vis dar yra išlikę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Tai yra, pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus.

11. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali būti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties motyvų, teismas įvertino kaltinamojo E. J. šeiminius, socialinius, darbinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariami nustatyti ryšiai nėra tokie tvirti, jog paneigtų E. J. bėgimo (slėpimosi) riziką, atsižvelgus į tarptautinį šiam kaltinamajam inkriminuotų galimai nusikalstamų veikų elementą (nusikalstamos veikos, be kita ko, galimai padarytos ir užsienyje, veikiant bendrai kartu su įvairių užsienio valstybių piliečiais, taigi, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviams, įskaitant E. J., turint plačių ryšių už Lietuvos Respublikos ribų). Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo teiginiais, jog skundžiamoje nutartyje jo ginamojo E. J. turima darbo patirtis ir gautas darbo užmokestis buvo traktuoti, kaip neigiamai šį asmenį apibūdinančios aplinkybės. Priešingai, iš skundžiamos nutarties motyvų aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas pastarojo kaltinamojo darbo patirtį vertino, kaip jį ekonomiškai su Lietuva saistantį veiksnį. Dar daugiau, kaltinamojo E. J. paaiškinimą, kad realiai jo gaunamos pajamos per mėnesį siekė 600 Eur, Vilniaus apygardos teismas vertino ne patį savaime ar kaip neigiamai charakterizuojančią šį asmenį aplinkybę, bet veiksnių, potencialiai galėsiančių sustabdyti šį kaltinamąjį nuo bandymo bėgti bei pasislėpti nuo teismo, kontekste. Juo labiau atsižvelgus į tai, kaip bus aptarta vėlesnėse šios nutarties pastraipose dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindo, E. J. gautas darbo užmokestis dydis buvo vertinamas ir siekiant nustatyti, ar iš galimai nusikalstamos veiklos gautos pajamos galėjo būti pagrindiniu E. J. ir jo šeimos pragyvenimo šaltiniu. Skundo aukštesniajam teismui autorius traktuoja, kad teismas neigiamai vertino ir aplinkybę, jog jo ginamasis E. J. su šeima gyvena jo motinai priklausančiame bute. Tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo teiginiu, kadangi aptariama aplinkybė taip pat buvo vertinta tik pastarojo kaltinamojo (ekonominių) sąsajų su Lietuvos Respublika nustatymo kontekste, kaip rodanti, kad kaltinamasis gyvena ne jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje vietoje.

12. Kaip jau minėta, abi kaltinamajam E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai pasižymi tarptautiniu elementu – be kita ko, ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kuriame aptariamas asmuo galimai veikė, nusikalstamoms veikoms daryti pasitelkdavo įvairiose užsienio valstybėse (Libano Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje) veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius, „(duomenys neskelbtini)“ GNS periodiniai pasitarimai galimai vyko tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo vykdomos ne tik (ir ne tiek) Lietuvos Respublikoje, bet ir Ispanijos Karalystėje, Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federaciją (BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7?straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas inkriminuotas nusikaltimas). Šios nutarties 8–9 pastraipose išanalizuota kaltinamojo E. J. galimai atliktų nusikalstamų veiksmų apimtis aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti ne tik apie sunkų kaltinamajam inkriminuotų galimai nusikalstamų veikų pobūdį ir didesnį jo asmenybės pavojingumą, bet ir šio asmens galimai itin plačius ryšius įvairiose užsienio valstybėse.

13. Taigi, išanalizuotų aplinkybių visuma aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog kaltinamojo E. J. atžvilgiu šiuo metu vis dar yra išlikęs suėmimo (termino pratęsimo) pagrindas, įtvirtintas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su skundo aukštesniajam teismui teiginiu, kad ankstesnis asmens bandymas bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos yra būtinoji aptariamo suėmimo pagrindo nustatymo sąlyga.

14. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam E. J. taip pat pratęstas remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindo egzistavimą, t. y. pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15. Bylos duomenimis kaltinamasis E. J. anksčiau teistas tris kartus: Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį. Paskutinį kartą kaltinamasis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos tiek iki 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio priėmimo, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad aptariamas kaltinamasis galimai nevertino valstybės jam parodyto pasitikėjimo (taikytų švelnesnių poveikio priemonių, kurios galimai neturėjo jo elgesiui ir gyvenimo būdui jokios įtakos, pavidalu), tad sušvelninus jam taikomas kardomąsias priemones ir išleidus jį į laisvę galėtų iš naujo nusikalsti. Dar daugiau, kaltinamojo E. J. ankstesni išnykę ir neišnykę teistumai tiek sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo egzistavimo gali (ir privalo) būti vertinami, kaip kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, rodančios jo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, polinkį potencialiai nusikalsti ateityje (tame tarpe ir laikytis švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. J. anksčiau yra baustas ir administracine tvarka (153 t., b. l. 20–26).

16. Kaip aptarta anksčiau (šios nutarties 8–9 pastraipos), E. J. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 249 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7?straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus nusikaltimus, t. y. jog dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyvių naudai, siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Taip pat minėta, kad iš kaltinamajame akte pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamojo E. J. vaidmuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme galimai nebuvo epizodinis – BK 249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos atveju, be kita ko, galėjo apimti bendro GNS pinigų fondo tvarkymą, o 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo atveju galimai buvo susijęs su šios nusikalstamos veikos organizavimu. Dar daugiau, kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, paskutinį kartą kaltinamasis E. J. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat finansų sistemai. Atsižvelgęs į šią aplinkybę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. J. pareikštų kaltinimų padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant nusikalstamai praturtėti, kontekste Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino, kad šio kaltinamojo iki sulaikymo gautos oficialios darbinės pajamos buvo nedidelės. Tad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad analizuojamų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis E. J. galėjo gauti pragyvenimo lėšų būtent iš nusikalstamų veikų darymo. Juo labiau, atsižvelgus į galimai kaltinamojo disponuotų narkotinių medžiagų itin didelį kiekį ir jų vertę juodojoje rinkoje. Taip pat atsižvelgus į aplinkybes, kad E. J. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą buvo paimti didelės vertės daiktai, įskaitant tris laikrodžius, kurių vertė yra atitinkamai daugiau nei 50 000, 15 000 bei 20 000 eurų (152 t., b. l. 24–68, 99–105). Kaip matyti iš taikomų procesinių prievartos priemonių, kaltinamojo sutuoktinė taip pat disponuoja pakankamai didelės vertės turtu (jai priklauso dalis gyvenamojo namo Palangoje, automobilis „Tesla Model X“).

17. Už kaltinamajam E. J. inkriminuotų nusikaltimų, įtvirtintų BK 249 straipsnio 2 dalyje ir BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7?straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos išimtinai ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, tad yra tenkinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta suėmimo taikymo sąlyga. Aptariami labai sunkūs nusikaltimai taip pat patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors analizuojami gręsiančios bausmės griežtumo ir inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio (sunkumo) kriterijai, kaip teisingai pastebėta skunde aukštesniajam teismui, nelaikytini absoliučiomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui, tačiau aprašytų aplinkybių visumoje leidžia spręsti, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek ir 3 punkte įtvirtintus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus.

18. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartyje, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tuo tarpu proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad šių reikalavimų Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje laikėsi.

19. BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už sunkiausio nusikaltimo, už kurį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas E. J., numatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje, padarymą gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamasis šiuo metu suėmime yra praleidęs šiek tiek daugiau nei 9 mėnesius (laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 8 d.). Taigi, E. J. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Dar daugiau, atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, E. J. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pažeistas, kadangi suėmimo taikymas šiuo metu yra būtinas siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik taikant suėmimą galima pašalinti galimybę kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

20. Kaip pagrįstai nustatyta skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartyje, nagrinėjama baudžiamoji byla pasižymi ypatingu sudėtingumu, yra didelės apimties (198 tomai), kaltinimai joje pareikšti 16 asmenų. Šiuo metu byloje yra suplanuoti net 46 teisiamieji posėdžiai (iki 2025 m. gegužės 22 d.). Kaip teisingai nurodoma kaltinamojo E. J. gynėjo skunde, kai kurie teisiamieji posėdžiai neįvyko (buvo atidėti arba atšaukti) dėl nuo pastarojo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui, dėl kitų bylos kaltinamųjų sveikatos būklės). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu (rezoliucija) analizuojama baudžiamoji byla buvo pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina byla. 2024 m. rugsėjo 11 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas įrodymų tyrimas, pagarsintas kaltinamasis aktas. 2024 m. rugsėjo 25 d. teisiamajame posėdyje, be kita ko, buvo apklausti į posėdį atvykę liudytojai. Išanalizavus šią informaciją matyti, kad bylos nagrinėjimo vilkinimo požymių nenustatyta. Priešingai – bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas aktyviai organizuoja teisiamuosius posėdžius ir imasi reikiamų priemonių, siekdamas paspartinti bylos nagrinėjimą (pavyzdžiui, priėmė sprendimą išskirti nagrinėjamos bylos dalį dėl kaltinamojo R. G. į atskirą bylą). Be kita ko, byloje aktyviai sprendžiami iškilę organizaciniai klausimai, taip pat klausimai dėl procesinių prievartos priemonių tolesnio taikymo kaltinamiesiems. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti ir iš BPK 127 straipsnio 2 dalies kylantys reikalavimai kaltinamojo E. J. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmei.

21. Nors kaltinamojo gynėjo skunde aukštesniajam teismui užsimenama, kad netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme užtikrinti ir užkardyti naujas nusikalstamas veikas būtų galima kaltinamajam E. J. pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą, užstatą, dokumentų paėmimą ar įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jam realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti (organizuoti) naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas. Juolab, atsižvelgus į tai, kad, kaip matyti iš E. J. pareikštų kaltinimų, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai pasižymi tarptautiniu elementu, kaltinamasis galimai turi plačių ryšių įvairiose užsienio valstybėse, be kita ko, ir valstybėse (Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika), su kuriomis teisinis bendradarbiavimas iš esmės nevyksta. Atsižvelgus į galimą veikimą ginkluotame nusikalstamame susivienijime, galimai turėjusiame bendrą pinigų fondą, be kita ko, skirtą ir pagalbos sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems GNS dalyviams, galimai E. J. disponuotų narkotinių medžiagų itin didelį kiekį, jų realizavimo kainą juodojoje rinkoje, aplinkybę, kad iš galimai nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos galėjo būti kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, užstatas, kaip kardomoji priemonė, šioje proceso stadijoje prieštarautų kardomųjų priemonių taikymo aptariamojo kaltinamojo atžvilgiu prasmei ir neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Taigi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamoje baudžiamosios bylos stadijoje nėra pagrindo švelninti E. J. taikomą kardomąją priemonę, kadangi būtent kaltinamojo fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu nustatęs, kad nei suėmimo skyrimo sąlygos, nei pagrindai, nulėmę griežčiausios kardomosios priemonės taikymą kaltinamojo E. J. atžvilgiu neišnyko, Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tais pačiais pagrindais pratęsė suėmimo taikymą maksimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo E. J. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi kaltinamajam E. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius