Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nukentėjusiai S. B., kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių r., Lietuva, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis – registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. B. 2016-06-11 apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,48 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį savo motinai S. B., tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusios S. B. sveikatą, – tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios S. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, blaivumo nustatymo duomenimis ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis T. B. parodė, kad yra psichiškai sveikas, tačiau turėjęs galvos traumų. Priklausomybės ligų, psichiatro, psichologo kabinetų įskaitose nėra įrašytas. 2016-06-11 nuo ryto buvo namuose, priklausančiuose kartu gyvenančiam tėvui J. B., esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvo stipriai neblaivus, nes jau apie 1,5 mėnesio diena iš dienos vartojo alkoholinius gėrimus. Prisiminė, kad buvo vakaras, bet dėl buvusio girtumo valandų tiksliai pasakyti negali, nuėjo į virtuvę atsigerti vandens. Bebūnant virtuvėje, atėjo mama S. B. Prisimena, kad jie žodžiu dėl kažko sukonfliktavę, dėl ko tiksliai dėl girtumo dabar neprisimena. Ar mamą koliojo ar ne – šito taip pat dėl girtumo neprisimena, bet to neneigia, taip galėjo būti. Taip pat pamena, kad jie kuomet pykosi žodžiais, jis labai susinervino ir priėjęs prie stovinčios tarpduryje mamos, tyčia sudavė jai kumščiu ne mažiau vieną smūgį į krūtinę, dėl ko ji, mano, galėjo jausti fizinį skausmą, ir tuo pačiu pastūmė praeidamas pro šalį, bei nuėjo į savo kambarį. Daugiau tą vakarą prieš mamą nesmurtavęs. Visą konfliktą galėjo matyti tėvas J. B., nes tuo metu, kiek pamena, jis buvo virtuvėje, tačiau į konfliktą nesikišo. Kaltinamasis prieš tėvą nesmurtavęs. Kiek žino, namuose dar tuo metu buvo ir brolis A. B., tačiau jis konflikto nematęs, nes, kiek žinąs, jau prieš tai buvo savo kambaryje, buvo taip pat šiek tiek neblaivus. Prieš motiną smurtavo ne pirmą kartą, tačiau ji į policiją anksčiau nesikreipdavusi. Maždaug prieš 10 metų buvo sužalojęs brolį, dėl ko buvo nuteistas. Nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Smurtavo prieš mamą, nes buvo stipriai neblaivus, nes kai būna girtas, tampa agresyviu ir nekontroliuoja savo veiksmų. Yra motinos atsiprašęs už tokį savo elgesį. Blaivus nebūtų tikrai taip padaręs. Supranta, kad turi problemų su alkolinių gėrimų vartojimu, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, jei teismas tai įpareigotų daryti.

Nukentėjusi S. B. parodė, kad 2016-06-11 apie 20 val., jai būnant virtuvėje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas tarp jos ir neblaivaus jos sūnaus T. B. Dėl jai nesuprantamos priežasties sūnus pradėjo priekaištauti dėl anūko, jog jo neišleidžia į lauką. T. B. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tuomet priėjęs staiga vieną kartą trenkė kumščiu jai į krūtinės sritį, jai po jo smūgio skaudėjo, todėl nuėjo atsigulti į lovą. Nepraėjus skausmui, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, išsikvietė greitąją pagalbą. Po įvykusio konflikto jos sūnus susinervinęs užsidegė cigaretę ir išėjo į lauką – sakė eisiąs pasikarti. Visą dieną T. B. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų, vartoja alkoholinius gėrimus jau savaitę laiko. To konflikto metu buvo jos vyras J. B., kuris prausėsi, tačiau į konfliktą nesikišo. Jos vyras turi neįgalumą, I grupę – žandikaulio vėžys, anūkas konflikto nematė ir negirdėjo. Pavartojęs alkoholinių gėrimų jos sūnus tampa agresyvus, yra buvę atvejų, kai prieš ją sūnus smurtavo, tačiau ne visada pranešdavo apie tai. Vėliau pablogėjus sveikatai, ji pakartotinai kreipėsi į medikus, tačiau ne dėl sužalojimo, o dėl širdies veiklos sutrikimo, kuris su patirtu smurtu nėra susijęs. Anksčiau gydėsi nuo vėžio, išsigydė, dabar dėl širdies veiklos sutrikimo ji jau kokius 15 metų turi neįgalumo grupę, dėl to dažnai lankosi pas medikus, paskutinį kartą dėl širdies veiklos sutrikimo ligoninėje gulėjo maždaug prieš savaitę laiko. Sūnus turi problemų su alkoholio vartojimu, bet ar reikia jį gydyti, dar neturi nuomonės. Gal šį kartą dar nereiktų. Sūnus atsiprašė jos, ji atleidžianti jam. Dar yra vaikų šeimoje, visi geria. Kai negeria – padeda ūkyje, kuriame laiko tik vištas, nes neturi daugiau žemės – 2 ha pardavė, sau pasiliko tik keliasdešimt arų.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina: tarnybiniai pranešimai (b. l. 8-9; 11-12); 2016-06-11 medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, kuriuo nustatyta, kad S. B. padarytas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 13); 2016-06-11 20.57 val. atliktas asmens blaivumo testas, kuriuo T. B. nustatytas 3,48 promilės girtumas (b. l. 30).

T. B. laikinai sulaikytas po nusikaltimo padarymo 2016-06-11, paleistas iš laikinojo sulaikymo 2016-06-13 (b. l. 41-43). Kardomoji priemonė T. B. nepaskirta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi jis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį savo motinai, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybę, – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismo vertinimu, nors nukentėjusioji ir atleidžia savo sūnui – kaltinamajam T. B., šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kadangi nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad T. B. sistemingai piknaudžiauja alkoholiniais gėrimais, iš esmės pripažįsta esąs priklausomas nuo jų, išgėręs tampa agresyvus, linkęs smurtauti. Ne kartą yra anksčiau vartojęs fizinį smurtą prieš savo motiną, tačiau ši į policija nesikreipdavusi – pasigailėdavusi sūnaus. Kaltinamasis nurodo, jog pats neturi valios ir jėgų kažko pozityvaus imtis, kad įveikti šią ydą, tačiau vykdytų atitinkamus teismo įpareigojimus.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra pilnametis, nevedęs, teistas už nusikaltimą, kurį padarė dar būdamas nepilnamečiu (b. l. 62-66), teistumas išnykęs, niekur nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui vertinti, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė būtų mažesnė, nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis. Kartu kaltinamajam nustatytini atitinkami įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 4 p. Taikytina Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla ištirta ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Iš 2016-06-21 teisme gautos 2016-06-21 pažymos Nr. NTP-7-7129 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui Jonui Kvaraciejui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam, sudaro 37,74 Eur.

Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigoti toliau registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Taikyti T. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra 2 (dviem) mėnesiais, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigoti toliau registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės keitimo areštu atveju į bausmės laiką įskaityti T. B. laikinajame sulaikyme nuo 2016-06-11 iki 2016-06-13 išbūtą laikotarpį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 37,74 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš T. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.