Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. A. itin žiauriai tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. 2012 metais nuo vasario 17 d. vakaro iki vasario 18 d. ryto, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), M. M. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, kad labai stipriai girtas A. A. apsišlapino ir nepaeina, pargriovė pastarąjį ant grindų ir šokinėjo gulinčiam aukštielninkam A. A. ant krūtinės, kojomis trypčiojo jo krūtinę dėl to nuo daugybinių šonkaulių lūžimų abiejose krūtinės ląstos pusėse, krūtinkaulio lūžio ir kraujavimo į abi krūtinplėvės ertmes A. A. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis A. A. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog vasario 17 d. girtavo pas Murauskienę namuose, kuriuose tuo metu gyveno. Nurodo, kad tą vakarą į namus visiškai girtas atėjo A. A.. Jie kartu gėrė, A. A. buvo visiškai girtas, todėl jis mažai gėrė. Apie 18.00 val. R. V. išėjus iš namų, A. A. dėl savo girtumo negalėjo išeiti, todėl pasiliko. Pastebėjęs, kad nukentėjusysis sėdi ant sofos ir jam ėmus šlapintis, jis sugriebė A. A. už drabužių ir pastatęs norėjo ištemti iš virtuvės, bet neišlaikęs pusiausvyros griuvo kartu su A. A. ant žemės. Parodo, kad A. A. nugriuvo ant nugaros, o jis nukrito iš viršaus ir trenkėsi vieną kartą A. A. su keliu į krūtinę. Teigia, kad besistodamas nuo A. A. jis vėl neišlaikė pusiausvyros ir antrą kartą užgriuvo ant jo. Aiškina, jog A. A. dėl girtumo į nieką nereagavo. Po to jis atsistojęs paliko gulintį A. A. virtuvėje, o pats nuėjo gulti. 2012 m. vasario 18 d. A. A. buvo aptiktas negyvas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. vasario 21 d. A. A. parodė, kad visiškai girtą A. A. sugriebė už drabužių ir norėjo išstumti jį į lauką, kai pamatė, kad šis vietoje ėmė šlapintis. Tačiau, kadangi A. A. dėl girtumo negalėjo išlaikyti pusiausvyros, abu nugriuvo ant virtuvės grindų. A. A. nugriuvo ant nugaros, o jis ant viršaus. Tuomet supykęs, kam A. A. šlapinasi virtuvėje, iš viršaus pasišokęs keliu trenkė A. vieną kartą į krūtinę (t. 1, b. l. 129–130). 2012 m. vasario 28 d. A. A. iš dalies pakeitė savo parodymus dėl smūgio sudavimo gulinčiam A. A. į krūtinę keliu. Nurodė, kad ne iš pykčio šį smūgį sudavė, o trenkėsi keliu į krūtinę neišlaikęs pusiausvyros. Antrą kartą užgriuvo taip pat neišlaikęs pusiausvyros (t. 1, b. l. 147).

Parodymų patikrinimo vietoje A. A. parodė vietą ir paaiškino, kaip bei kokį smurtą pavartojo prieš A. A. (t. 1., b. l. 140–146).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2012-02-20 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), M. M. gyvenamajame name, kambario viduryje ant grindų guli vyriškos lyties lavonas (t. 1., b. l. 13–22).

Specialisto išvadoje Nr. M 25/12(11) konstatuota, kad A. A. mirė nuo daugybinių šonkaulių lūžimo abiejose krūtinės ląstos pusėse, tai sukėlė kraujavimą į abi krūtinplėvės ertmes, krūtinkaulis lūžęs per jo kūno susijungimą su rankena ir plaučių audinio vientisumo jo lūžgaliai nepažeidė. A. A. lavono kraujyje rasta 3,79 promilės etilo alkoholio. Daugybiniai šonkaulių lūžimai ir jų mechanizmas, krūtinkaulio lūžimas leidžia teigti, jog sužalojimo padarymo metu A. A. priekine kūno dalimi buvo atsisukęs į jį žalojusį asmenį. Šonkaulių ir krūtinkaulio lūžimai galėjo atsirasti suspaudžiant krūtinę kietu buku didelio ploto daiktu, galėjo būti žmogaus kojų padai arba keliai. Sužalojimas krūtinės ląstoje negalėjo atsirasti nuo vienmomentinio jos suspaudimo, tai yra krūtinė buvo maigoma ne vieną kartą. Rasti sužalojimai A. A. kūne negalėjo atsirasti jam griūvant ant grindų ir nugara atsitrenkiant į grindis ar kitam asmeniui griūvant ant jo keliu ir atsitrenkiant vieną kartą į krūtinę ( t. 1, b. l. 28–33).

Apklaustas teisme ekspertas A. G., palaikydamas savo med. išvadą, paaiškino, jog vienmomentiniu kritimu tokio skaičiaus sužalojimų padaryti negalima. Sužalojimai, nustatyti nukentėjusiojo kūne pagal kaltinamojo paaiškintą mechanizmą, neatsiranda, jie padaryti žymiai daugiau negu nuo vieno ar dviejų smūgių.

Nukentėjusioji N. S. parodė, kad ji yra mirusio A. A. dukra. A. A. buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas. Apie įvykį pranešė sesuo. Prašo priteisti 50000 Lt neturtinės ir 7184,81 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad nužudytasis yra jos tėvas A. A.. Nurodo, kad apie tėvo mirtį sužinojo šeštadienio ryte. Prašo priteisti 50000 Lt neturtinės ir 5581,54 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja I. D. parodė, kad yra A. A. sesuo. Paskutinį kartą matė jį vasario 16 d. 9.00 val. ryte, jis buvo užėjęs. Aiškina, kad A. A. tą rytą buvo pagiringas, bet jo savijauta buvo gera. Parodo, kad vasario 17 d. sužinojo, jog brolis rastas negyvas name pas Murauskienę. Teigia, kad jos brolis mėgo išgerti, tačiau nebuvo piktybinis ir prie nieko nesikabinėjo.

Liudytoja N. M. parodė, kad A. A. ir M. M. dažnai gerdavo, pykdavos ir mušdavosi. Įvykio dieną, vasario 17 d., buvo namuose. Nurodo, kad naktį, apie 1.30 val., girdėjo triukšmą, bet kas tai buvo, nežinanti.

Liudytoja R. V. parodė, kad vasario 17 d. buvo M. M. name, girtavo ji, M. ir A. A.. Bebaigiant gerti alų atėjo A. A., jis buvo labai girtas, atsinešė butelį spirito. A. A. atskiedė spiritą, tačiau A. A. negėrė daug, daugiau gėrė jie trise. Kada viską išgėrė, ji išėjo namo. Teigia, jog jai būnant namuose kaltinamasis su A. A. nekonfliktavo, nematė, kad A. A. būtų apsišlapinęs. Aiškina, jog A. A. sumuštas.

Liudytoja M. M. parodė, kad kaltinamasis pas ją nuomojosi kambarį. Nurodo, kad vasario 17 d. A. A. buvo su R. V. ir A. A.. Pradžioje jie gėrė R. V. atsineštą alų, po to A. A. atsineštą degtinę. Teigia, kad A. A. buvo stipriai girtas. Po to ji nuėjusi miegoti, ryte pamatė, kad A. A. guli ant grindų nebegyvas.

Nors kaltinamasis A. A. teigia, kad nugriovė visiškai girtą A. A. ir pastarąjį sužalojo būtent pats griūdamas, tačiau jo tokių parodymų negalima laikyti objektyviais, nes jie prieštarauja byloje surinktiems bei aptartiems duomenims. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra skirtingi. Pradžioje kaltinamasis neneigė, kad supykęs smurtavo prieš nukentėjusįjį, vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad sužaloti A. A. galėjo elgdamasis neatsargiai. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, todėl kolegija negali remtis kaltinamojo tokiais parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija mano, jog A. A. kaltė dėl bejėgiškos būklės buvusio A. A. itin žiauraus tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 2, 6 p.

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltinamojo veiksmų ar jų pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus ir aktyviai gintis nuo kaltinamojo veiksmų. Šiuo atveju riekia nustatyti, kad nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės ir kad kaltininkas suvokė šią bejėgišką būklę. Byloje nustatyta, kad A. A. prieš įvykį su kaltinamuoju ir liudytojomis M. M. ir R. V. girtavo. Šie liudytojai bei A. A. patvirtino, kad nukentėjusysis buvo visiškai girtas. Specialisto išvadoje yra konstatuota, kad A. A. lavono kraujuje rasta 3,79 promilės etilo alkoholio. Taigi šių duomenų visuma leidžia teigti, jog visiškas girtumas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo gebėjimui pasipriešinti kaltinamojo A. A. atliktiems veiksmams. Akivaizdu, kad A. A. matė, jog nukentėjęs yra visai neblaivus ir tuo pasinaudojo, po to panaudodamas tyčia fizinį smurtą kojų batais ar keliais sukėlė nukentėjusiojo A. A. mirtį.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., kai itin žiauriai buvo nužudytas žmogus, kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai gali būti, kai nukentėjusiajam padaroma itin daug sužalojimų bei nustatoma, jog kaltininkas suvokia itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis kojų keliais ir padais, ką patvirtino ir specialisto išvada bei apklausto eksperto paaiškinimai, ne vieną kartą suduodamas smūgius senyvo amžiaus ir visiškai nesipriešinančiam nukentėjusiajam į krūtinę bei taip padarydamas nukentėjusiajam A. A. daugybinius šonkaulių ir krūtinkaulio lūžimus, taip pat palikdamas be pagalbos naktį jį gulėti ant grindų, suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Pažymėtina, jog suduotų smūgių skaičius, jų lokalizaciją patvirtina specialisto išvada, eksperto duoti paaiškinimai teisme, taip pat pirminiai kaltinamojo parodymai leidžia kolegijai daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis A. A. nukentėjusįjį A. A. nužudė itin žiauriai. Šį tyčinį nužudymą kaltinamasis A. A. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes pakankamai didele jėga (sulaužytas krūtinkaulis bei 4 dešinėje ir 6 kairėje pusėse šonkauliai) suduodamas smūgius A. A. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir numatė tokių veiksmų neigiamus padarinius, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Taigi aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog nukentėjusįjį galėjęs sužaloti neatsargiai.

Tenkintini pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų civiliniams ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų ieškinys yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kaltinamasis A. A. savo veiksmais nužudė A. A.. Akivaizdu, kad po A. A. mirties civiliniai ieškovai netekę tėvo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, didelį skausmą netekus brangaus ir mylimo žmogaus, todėl patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis – po 50000 Lt N. S. ir R. S. – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytą kriterijų visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas.

Kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam A. A., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad dėl A. A. netinkamo elgesio seniūnija skundų nėra gavusi, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių aplinkybių skirtina didesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

A. A. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą – 2 butus, esančius Šilalės m. J. B. g. 17–201 ir 17–301, iki civilinių ieškinių įvykdymo palikti.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Šilalės r. PK patalpose: paimti A. A. drabužiai, pora batų, nosinė, kepurė ir pirštinės, sunaikintini.

Iš kaltinamojo A. A. priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. keturiolikai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012-02-20 iki 2012-11-19.

Priteisti iš A. A. 5581,54 Lt R. S. turtinės bei 50000 Lt neturtinės žalos, N. S. 7184,81 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 83,41 Lt teismo išlaidų valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-25 nutartimi A. A. pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 2 butus, esančius Šilalės m. J. B. g. 17–201 ir 17–301, iki civilinių ieškinių įvykdymo palikti.

Daiktinius įrodymus – drabužius, porą batų, nosinę, kepurę ir pirštines – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.