- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 1-597-914/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03010-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- A. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: l) 2008-03-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda, kuri 2009-05-14 išieškota; 2) 2009-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 2 d., nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėn., pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėn., įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per vieną mėnesį, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; 3) 2011-10-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d., 221 str. l d. 80 parų arešto, kuris 2012-01-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas ir paskirta 110 MGL dydžio (14300 Lt) bauda; 4) 2014-02-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus su 2012-01-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria buvo pakeistas 2011-10-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskirta bausme, galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 110 MGL (14300 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bauda nesumokėta, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį (2008-06-26 LR įstatymo Nr. X-1633 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, laikotarpiu nuo 2012-10-10 iki 2013-06-05 tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, ikiteisminio tyrimo nenustatytą datą, bet ne anksčiau kaip 2012-10-10, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje paslėpė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-10-10 priėmimo-perdavimo aktą priimtų 14 vnt. segtuvų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais: „Sodra“, „Darbo sutartys“, „Atlyginimai“, „Pirkimai“, „Įsakymai“, „Pardavimai“, „Akcininkų dokumentai“, „VMI“, „Sutartys“, „Intrastato ataskaitos“, „Svarbu“, „Bankas“, „Atskaitingi asmenys“, „Kasa“ ir suvestinius apskaitos registrus už 2012 metus ir 2013 metų sausio – vasario mėnesius, dėl ko negalima visiškai nustatyti už 2012 ir už 2013 metų sausio ir vasario mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, A. R. pagamino netikrą dokumentą, jį laikė ir panaudojo, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg(duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2012-10-28, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad Kazachstano Respublikos piliečiui I. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kazachstano Respublikoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei materialinių vertybių neperdavė, savo ranka surašė 2012-10-28 dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. R. perduoda I. R. šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei materialines vertybes: segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ SODRA, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo sutartys, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atlyginimai, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pirkimai, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įsakymai, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pardavimai, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų dokumentai, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartys, segtuvą su užrašu UAB„ (duomenys neskelbtini)“ SVARBU, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ BANKAS, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atskaitingi asmenys, segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ KASA, mobilųjį telefoną Nokia 3010, nors dokumentų ir materialinių vertybių neperdavė, patvirtino žinomai neteisingus duomenis savo parašu ir šį pagamintą netikrą dokumentą laikė bei panaudojo, 2013-04-03 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikdamas jį FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnui, adresu Varpo g. 29, Šiauliai.
Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nieko nenuslėpė. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Žmonės prašė surasti įmonę, jis surado Kazachijos piliečiams. Direktoriumi pasiskyrė pats. Jis turėjo nė vieną įmonę - apie 12. Kelias dienas toje įmonėje buvo direktoriumi, ta įmonė jokios veiklos nevykdė. Jis tą įmonę nusipirko ir pardavė, tačiau jokios buhalterijos netvarkė. Įmonės dokumentus jis gavo, tačiau iš ko paėmė, nepamena. Dokumentus perdavė Kazachstano piliečiams, po 2-3 dienų ar po savaitės. Joniškyje yra degalinė „Statoil“, ten su jais susitiko. Tie žmonės atvažiuodavo iš Latvijos. Dokumentus pasirašė prie jo. A. R. tą asmenį pažįsta iš armijos, kur tarnavo kartu nuo 1986 iki 1988 m. Jis atidavė tiems žmonėms visus dokumentus. Kad reikia teikti ataskaitas, jis žino. Finansinių dokumentų jis nepaslėpė, juos atidavė tiems kazachstaniečiams. A. R. surašė aktą, padavė ir nuėjo atsigerti kavos. Jie sutarė, kad jį per savaitę išregistruos iš direktorių. Gavę dokumentus, jie turėjo jį išregistruoti iš direktorių.
Liudytoja R. N. parodė, kad dirba buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji tvarkė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, apskaitą. Buvo sutartiniai santykiai. Tvarkė nuo 2012 m. iki 2012 m. spalio mėn. Akcininkas pardavė įmonę A. R., ir jie nutraukė sutartį, o jis pasiėmė visus dokumentus. Dokumentus visada atiduoda. 2012 m. vyko įmonės veikla, buvo visi dokumentai, kuriuos po pardavimo atidavė ji pati pagal aktą. Daugiau su ta įmone reikalų neturėjo. Kai jie nutraukia tokią sutartį, jie praneša SODRAI, VMI, ten taip pat nutraukia sutartis. Ji darė viską iki spalio 10 d. Duomenys yra visi už 2012 m. iki nutraukiant sutartį. Iš jos dokumentų galima nustatyti, bet tik iki spalio 10 d. Nuo tos dienos A. R. turėjo pasirūpinti, kad kažkas jam dokumentus tvarkytų. Jei tvarkoma apskaita, pirminiai dokumentai laikomi pas juos. Jei pirminiai dokumentai pas juos, tai jie juos ir saugo. Kai paėmė dokumentus, tai A. R. ir turi juos saugoti. Jie atspausdina didžiąją knygą, bet pačių laikmenų perduoti negali. Jie taip pat negali perduoti jų programos, su kuri jie dirba. Perduodami tik dokumentai, o ne programa. Programa tai forma, kuri palengvina jiems darbą.
Liudytoja K. K.-K. parodė, kad dirbo šioje įmonėje 7 dienas. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamąjį pažįsta. Ji tą įmonę nupirko, pardavė, užsidirbo. Tačiau ji tos įmonės netvarkė, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip tvarkė A. R., nieko nežino. Kada jis sutartį nutraukė, nežino. Ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jį dar aptarnavo, taip pat nežino.
Liudytojas E. K. parodė, kad kaltinamąjį žino, jam pardavė įmonę, akcijas. 2012 m. spalio mėn., kai buvo parduota įmonė, direktorius buvo jis. Kai jis buvo direktoriumi, įmonės apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“. Sutartį su jais sudarė jis. Įmonė buvo parduota sutvarkyta. Iki tos dienos, kada pardavė, už įmonę buvo atsakingas jis. A. R. buhalterinius dokumentus atidavė R. N.. Visi dokumentai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Ar A. R. vykdė kokią veiklą, jis nežino.
Specialistė D. B. parodė, kad ji pateikė specialisto išvadą, ją tvirtina. Tų pirminių dokumentų nėra, jie fiziškai neatsirado, o suvestiniai apskaitos duomenys, kuriuos kaip teigia liudytoja R. N., kad tai yra tik suvestiniai apskaitos registrai, jais remtis negalima. Nėra pirminių dokumentų, pagal kuriuos galėtų nustatyti įmonės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį, struktūrą. Nėra galimybės nustatyti, ar teisingai suvesti ir ar teisingai atspindi įmonės veiklą. Fizinių dokumentų nėra, jie nėra išsaugoti. Iki 2013 m. balandžio mėn. buvo atliktas apžiūros protokolas, iš vis nėra jokių dokumentų. Pridėtinės vertės įstatymas griežtai nurodo, kad jeigu veikla ir nėra vykdoma, privaloma teikti pridėtinės vertės mokesčių deklaraciją, įstatymo numatyta tvarka, deklaruojant nulinį pirkimą ir pardavimą. Deklaracija turi būti pateikta. Nebuvo pateikta jokio dokumento, kad buvo teikiamos tokios deklaracijos. Dokumentų saugojimo terminai yra nustatyti archyvų departamento sudarytoje rodyklėje. Buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai ir registrai yra saugomi 10 metų, o darbo užmokesčio kortelės yra saugomos 70 metų. Įmonė privalo 10 metų saugoti pirminius dokumentus. Pagal SODROS duomenis, A. R. direktoriumi buvo nuo 2012-10-10 iki 2013-06-05. Iš pateiktų dokumentų, nebuvo matyti, kad yra kitas direktorius. Jai, kaip specialistei, buvo žinoma, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perdavė dokumentus. Yra vertinami pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, o suvestinis registras tai tik suvestinis registras. Jei A. R. būtų pateikęs 2012-10-10 dokumentus, jei ir šiai dienai atsirastų pirminiai dokumentai, kad ir pavėluotai būtų pateiktos ataskaitos, reikalingoms institucijoms, specialisto išvada galėtų keistis.
Iš 2012-10-10 dokumentų perdavimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė R. N. perdavė A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: 14 segtuvų (I t. 17 b. l.).
Iš 2012-10-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius E. K. pardavė A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurių vertė 2000 Lt (I t., 18 b. l.).
Iš 2012-10-10 vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad E. K. nusprendė parduoti visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. R..
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012-10-10 kasos pajamų orderio, matyti kad iš A. R. priimta 2000 Lt (I t., 20 b. l.).
Iš apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. JF-116 matyti, kad 2012-02-20 sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės K. G. dėl buhalterinės apskaitos vedimo (I t., 23-24 b. l.).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų-pardavimų registro matyti pirkimo operacijos (I t., 25-28 b. l.).
Iš 2012-10-10 rašto dėl sutarties Nr. JF-116 nutraukimo matyti, kad abiejų pusių susitarimu sutartis nutraukta, priminiai buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti direktoriui A. R. (I t., 29 b. l.).
Iš 2012-03-06 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. G., pardavė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas V. V. (I t., 32-33 b. l.).
Iš 2012-03-06 vienintelio akcininko sprendimo dėl akcijų pardavimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. G. nusprendė parduoti visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas V. V. (I t., 34 b. l.).
Iš 2012-02-28 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (I t., 35-36 b. l.).
2013-03-04 FNTT Šiaulių apygardos valdyba A. R. išsiuntė reikalavimą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (I t., 37 b. l.).
Iš 2013-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. adresuoto FNTT Šiaulių apygardos valdybai pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai 2012-10-28 buvo perduoti „Kirgizijos piliečiui I. R., kadangi bendrauja su juo nuo karo Afganistane, nuo 1987 m. Šiam piliečiui yra pardavęs visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o dokumentų perdavimo originalus pateiks iki 2013-04-09 d. (I t., 42 b. l.).
Iš 2012-10-28 dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad A. R. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus I. R., o šis dokumentus priėmė (akte nurodyta: kopija tikra, A. R., parašas) (I t., 40 b. l.).
Iš 2012-10-10 vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad A. R. nuo 2012-10-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atleido E. K. ir nuo 2012-10-10 direktoriaus pareigas atlikti paskyrė A. R. (I t., 41 b. l.).
Iš 2013-04-12 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas A. R. J. m., (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: 2012-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalas, 2012-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo I. R. akto originalas, kiti dokumentai (I t., 49-54 b. l.).
Iš AB „DNB“ banko pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų, matyti, kad A. R. po 2012-10-28 (t. y. po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai tariamai buvo perduoti I. R.) iš bendrovės sąskaitos išėmė pinigų sumas: 2012-10-29 - 9500 EUR, 2012-10-30 - 4100 EUR, 2012-11-07 - 8300 EUR (I t., 7-11).
Iš 2014-02-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos DNB banko pateiktos kompaktinės plokštelės su jose esančia informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ lėšų judėjimą. Nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ 2013-01-10 30.42-15/21. yra 3 katalogai, kuriuose saugoma po vieną dokumentą. Viso saugomi trys dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL ir EUR išrašai bei sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL išrašas laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-10. Išrašuose užfiksuota, kad A. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR 2012-10-29 išėmė 9500 EUR, 2012-10-30 išėmė 4100 EUR, 2012-11-07 išėmė 8300 EUR. Po apžiūros šie dokumentai atspausdinti ir pridėti prie protokolo. Kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ 2012-10-27,29,30 ir 2012-11-07 yra 7 katalogai, iš kurių: dviejuose kataloguose užfiksuota filmuota medžiaga iš DNB banko Šiaulių Akropolio skyriaus, kurioje matosi, kaip A. R. atvyksta į banko padalinį ir atlieka pinigų išėmimo operacijas; likusiuose 5 kataloguose užfiksuoti „Stop“ kadrai iš filmuotos medžiagos, kurioje matosi, kaip A. R. atvyksta į banko padalinį ir atlieka pinigų išėmimo operacijas 2012-10-29, 2012-10-30 ir 2012-11-07 dienomis. Po apžiūros atspausdinti 4 lapai su fotonuotraukomis (I t., 165-173 b. l.).
Iš 2013-04-15 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos Meitenės-Kalvių kontaktinio punkto informacijos matyti, kad Kazachstano Respublikos pilietis I. R. 2012 metais per Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos išorines sienas nevyko (I t., 57 b. l.).
Iš 2013-04-12 duomenų bazės „LR sienos kirtimai“ išrašo matyti, kad I. R. Lietuvos Respublikos sieną kirto, t. y. atvykdavo ir išvykdavo iš Lietuvos Respublikos, tik laikotarpiu nuo 2006-09-07 iki 2007-10-03 (I t., 58-59 b. l.).
Iš 2013-05-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad prijungta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-03060-11, atliekamo A. R. atžvilgiu. Iš 2012-12-12 Kazachstano Respublikos piliečio I. R., gim. „(duomenys neskelbtini), paaiškinimo matyti, kad jis 2006 - 2008 metais užsiėmė automobilių gabenimu iš Lietuvos ir buvo Lietuvoje apie 5-6 kartus, daugiausiai Kaune. Į kitus Lietuvos miestus nevažiuodavo. A. R. nepažįsta, jokių pirkimo pardavimo sutarčių dėl Lietuvos kompanijų akcijų įsigijimo nesudarinėjo, jokių akcijų neįsigijo. Kaip jo paso kopija atsirado pas A. R., kurio nepažįsta, jis nežino (I t., 60, 67 b. l.).
2013-06-04 rašysenos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11Š-101(13) užfiksuota, kad rankraštinius įrašus 2012-10-28 priėmimo-perdavimo akte parašė ir eilutėje „Dokumentus perdaviau“ A. R. vardu pasirašė A. R.. 2012-10-28 priėmimo-perdavimo akte eilutėje „Dokumentus priėmiau“ I. R. vardu pasirašė ne I. R., o kitas asmuo. Nustatyti, ar 2012-10-28 priėmimo-perdavimo akte eilutėje „Dokumentus priėmiau“ I. R. vardu pasirašė A. R. ar kitas asmuo, nebuvo galima (I t., 76-78 b. l.).
2013-06-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad, dalyvaujant FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistei D. B., apžiūrėti dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimu; gauta specialisto išvada: pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 28 straipsnio 2 punktą (2003 m. gruodžio 18 d. LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas. Jei A. R. nepardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų I. R., tai jis, kaip vienintelis akcininkas turi teisę ir pareigą paskirti ir atleisti bendrovės vadovus. Jeigu A. R. SODRA duomenų bazės pateiktais duomenimis nuo 2012-10-10 iki šiol tebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai už priimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų išsaugojimą jis yra atsakingas pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 punkto nuostatas. Dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų, 2012-10-10 priėmimo perdavimo akte įrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir dėl suvestinių registrų neišsaugojimo tyrimo metu nebūtų galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamą laikotarpį, tai yra 2012 metus ir už 2013 m. sausio ir vasario mėn. (I t., 79-80 b. l.).
2014-01-22 centrinės duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ išraše užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo: N. S. – nuo 2012-02-09 iki 2012-03-09; K. G. - nuo 2012-03-09 iki 2012-03-12; V. V. - nuo 2012-03-12 iki 2012-09-20; E. K. - nuo 2012-09-20 iki 2012-10-17; A. R. - nuo 2012-10-17 iki šiol (I t., 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamajai atsakomybei nustatyti pakanka nustatyti bent vienos iš šių alternatyvių veikų. Teismų praktikoje laikoma, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Tik ūkio subjekto vadovas atsako už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą tuo atveju, jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą. Taigi tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitą arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį (2012 m. vasario 21 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012).
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Subjektyvieji šios veikos požymiai pasireiškia tuo, kad kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.
Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, t.y. visų būtinų rekvizitų suklastojimas, tai daro dokumentą būtent dokumentu. Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Netikro dokumento pagaminimas - tai veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija. Žinomai netikro dokumento panaudojimas teismų praktikoje suprantamas kaip tokio dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas supranta, kad tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę, neteisėtai panaudoja žinomai netikrą dokumentą ir nori taip veikti. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje išaiškino, jog kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas tiek paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, tiek išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Teismas, ištyręs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad įrodyta, jog A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos dokumentus, tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų Kazachstano Respublikos piliečiui I. R. jis nepardavė ir neparduos, kad šios įmonės vadovo pareigų I. R. realiai neperėmė, neperims ir nevykdys bei kad šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei materialinių vertybių neperdavė ir neperduos I. R., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo ranka surašė 2012-10-28 dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad jis perduoda Kazachstano Respublikos piliečiui I. R. šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei materialines vertybes: segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ SODRA, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Darbo sutartys, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Atlyginimai, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Pirkimai, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Įsakymai, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Pardavimai, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų dokumentai, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ VMI, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Sutartys, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ SVARBU, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ BANKAS, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ Atskaitingi asmenys, segtuvą su užrašu UAB„(duomenys neskelbtini)“ KASA, mobilųjį telefoną Nokia 3010, patvirtino žinomai neteisingus duomenis savo parašu ir šį pagamintą netikrą dokumentą laikė bei panaudojo, 2013-04-03 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikdamas jį FNTT pareigūnui, atitinkamai A. R. apgaulingai tvarkė ir paslėpė įmonės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros
Kaltinamasis A. R. įmonės dokumentų nepateikimą teisino tariamu įmonės pardavimu, kurio metu perdavė turėtus pirminius dokumentus. Tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie parodymai prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Kaltinamasis A. R. parodė, kad dokumentus perdavė Kazachstano piliečiams po 2-3 dienų ar po savaitės Joniškyje esančioje degalinėje. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje esantys: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos Meitenės-Kalvių kontaktinio punkto 2013-04-15 informacinis raštas, kuriame užfiksuota, jog Kazachstano Respublikos pilietis I. R. 2012 metais per Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos išorines sienas nevyko (I t., 57 b. l.); 2013-04-12 duomenų bazės „LR sienos kirtimai“ išrašas, iš kurio matyti, kad pilietis I. R. Lietuvos Respublikos sieną kirto, t. y. atvykdavo ir išvykdavo iš Lietuvos Respublikos, tik laikotarpiu nuo 2006-09-07 iki 2007-10-03 (I t., 58-59 b. l.). Taigi, tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo, t.y. 2012-10-28 dokumentuose minimo ir kaltinamojo, kaip jis pats nurodo, gerai žinomo (nes kartu tarnavo kariuomenėje) Kazachstano Respublikos piliečio I. R. Lietuvos Respublikoje nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad minėti įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą tvarką. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. G. 2013-05-22 tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, jog, 2012-12-12 paėmus paaiškinimą iš Kazachstano Respublikos piliečio I. R., gim. 1974-09-14, pastarasis teigė, kad “jis 2006 - 2008 m. užsiėmė automobilių gabenimu iš Lietuvos ir buvo Lietuvoje apie 5-6 kartus, dažniausiai Kaune; į kitus Lietuvos miestus nevažiuodavo; A. R. nepažįsta, jokių pirkimo pardavimo sutarčių dėl Lietuvos kompanijų akcijų įsigijimo nesudarinėjo, jokių akcijų neįsigijo” (I t., 60, 67 b. l.). Kad A. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir po tariamo sandėrio (2012-10-28) įvykdymo, o ne pardavė įmonė užsieniečiui, patvirtina ir AB „DNB“ banko pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad A. R. iš bendrovės sąskaitos išėmė pinigų sumas: 2012-10-29 - 9500 EUR, 2012-10-30 - 4100 EUR, 2012-11-07 - 8300 EUR (I t. 7-11); 2014-02-20 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad (...) A. R. atvyksta į banko padalinį ir atlieka pinigų išėmimo operacijas; likusiuose 5 kataloguose užfiksuoti „Stop“ kadrai iš filmuotos medžiagos kurioje matosi, kaip A. R. atvyksta į banko padalinį ir atlieka pinigų išėmimo operacijas 2012-10-29, 2012-10-30 ir 2012-11-07 dienomis (I t., 165-173 b. l.). Tokių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis. Būtent tokios teismo nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis pardavė nurodytą įmonę I. R.. Be to, SODROS duomenimis laikotarpiu nuo 2012-10-10 iki 2013-06-05 būtent A. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Todėl jis pats kaip įmonės vadovas turėjo vesti buhalterinę apskaitą, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis dirbo daugiau nei dešimtyje įmonių (I t., 83-87), ir tai taip pat duoda pagrindo vertinti jo kvalifikaciją, susijusią su buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų išmanymu, kas rodo, kad jis negali nežinoti buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų. Tuo labiau, kad jis iki šių inkriminuojamų veikų buvo ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą. Be to, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių A. R. įmonės pardavimą, nors neabejotinai A. R. žinojo, kokių dokumentų reikia įmonei parduoti. Todėl teismas atmeta A. R. versiją, kad jis galėjo nežinoti, ar tuo labiau būti apgautas, sudarant pardavimo sandorį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pats paslėpimo faktas nereikalauja specialaus subjektiškumo. Be to, konkrečiu nagrinėjamu atveju jo veikos pasireiškia abejomis alternatyviomis veikomis, t.y. apgaulingu tvarkymu ir nuslėpimu, nes vienu atveju A. R. paslėpė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus buhalterinius dokumentus už laikotarpį iki 2012-10-10, nes tų dokumentų nėra dėl jo sąmoningų veiksmų – buvo imituojamas jų perdavimas, o kitu atveju apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, todėl kaltinimas patikslintinas. Atitinkamai atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog būtent dėl A. R. neteisėtų sąmoningų veiksmų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra valstybės saugoma valdymo tvarka, kitaip tariant, teisinėje apyvartoje esančių dokumentų patikimumas ir funkcionalumas. Tai reiškia, kad ši – valstybės saugoma tvarka laikoma pažeista ir ją pažeidę asmenys baustini tuomet, kai teisinėje apyvartoje dėl kaltininko tyčinių veiksmų atsiranda suklastotas aktas, kurio pagrindu tarp valstybės ir subjekto, kurį tas aktas liečia, kuriami teisiniai santykiai. Byloje nagrinėjamas 2012-10-28 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas atitinka sukurto dokumento sąvoką, nes šis dokumentas turėjo įtakos teisiniams santykiams, tai yra jo atsiradimas civilinėje apyvartoje tuos santykius galėjo pakeisti. Todėl neabejotinai kaltinamasis žinojo ir suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo realiai nebuvo. Atitinkamai laikytina įrodyta, jog A. R. pagamino netikrą dokumentą, jį laikė bei panaudojo, pateikdamas jį FNTT pareigūnui. Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotinos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus. Kaltinamasis A. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau teistas 4 kartus už analogiškų veikų padarymą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (I t., 87-101 b. l.), baustas administracine tvarka (I t., 94-96 b. l.), dirbantis (I t., 83-87 b. l.), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu, jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta reali bausmė - laisvės atėmimas (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).
Paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 1, 4, 9 d.).
Į bausmės laiką įskaitytina iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį.
Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: DNB banko pateiktos 4 kompaktinės plokštelės – esančios voke (I t., 11 b. l.), 2013-04-12 kratos metu pas A. R. rasti ir paimti: 2012-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalas, 2012-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo I. R. akto originalas, vienintelio akcininko sprendimas, “Ežys” sim kortelė, apskaitos paslaugų teikimo sutarties priedas (I t., 49-54 b. l.), palikti saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 110 MGL (14300 Lt) dydžio baudą.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį.
Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: DNB banko pateiktas 4 kompaktines plokšteles – esančias voke, 2013-04-12 kratos metu pas A. R. rastus ir paimtus: 2012-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalą, 2012-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo I. R. akto originalą, vienintelio akcininko sprendimą, “Ežys” sim kortelę, apskaitos paslaugų teikimo sutarties priedą, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.