Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Mildai Gailiūtei, Erikai Mosteikaitei, Živilei Radavičiūtei, Ievai Valatkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. D., J. D., I. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas šiuo metu yra tvirtinimo stadijoje, vadinasi jis buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis ir atliktos visos privalomos teisės aktuose nustatytos procedūros. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 24 d. yra pritarusi projekto sprendiniams. Vienintelė kliūtis formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimui – visų žemės sklypo bendraturčių raštiško pritarimo nebuvimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir sprendimas dėl projekto tvirtinimo galės būti priimtas, kai bus gauti pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių J. D., V. D. ir I. K. raštiški sutikimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal parengtą projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (3 t., b. l. 77–81).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovai 2014 m. gegužės 16 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įgijo 956/2823 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8–17). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovams (3 t., b. l. 15–16). 2016 m. balandžio 29 d. ieškovai ir atsakovai sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2016-04-29, kurios 1.1 p. šalys susitarė, kad bus parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atidalijimas (1 t., b. l. 21–22). 2017 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir architektūros skyrius raštu ieškovui nurodė, jog žemės sklypo pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti bendraturčių (atsakovų) sutikimai (23). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys pastatai nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui A. K. ir atsakovams (1 t., b. l. 64–68). 2012 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2449 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (1 t., b. l. 69–114). 2013 m. sausio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patvirtintas jo kadastro duomenis (1 t., b. l. 124). 2015 m. gegužės 8 d. ieškovai ir atsakovai sudarė susitarimą, kuriuo ieškovai įsipareigojo jiems paklojus pastato pamatus, savo lėšomis pradėti ir vykdyti žemės sklypo atidalijimo procedūrą (2 t., b. l. 7–9). 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovai pasirašė sutikimą dėl šio susitarimo patikslinimo, kuriuo buvo patikslinti atstumai tarp pastatų (2 t., b. l. 12). 2016 m. balandžio 21 d. I. K. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, užduodama klausimus, susijusius su jos teisių užtikrinimu, esant nukrypimų sklypo atidalinimo pasiūlymo schemoje (2 t., b. l. 22–23), į kurį buvo atsakyta, kad negali nagrinėti prašymo, nes nėra inicijuotas projekto rengimas (2 t., b. l. 24–25). 2016 m. birželio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius raštu informavo ieškovę ir atsakovus apie ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (2 t., b. l. 26), 2016 m. birželio 27 d. buvo parengti reikalavimai šiam projektui (2 t., b. l. 27–28). 2017 m. balandžio 10 d. atsakovė I. K. pateikė raštą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui dėl projekto trūkumų (2 t., b. l. 29–31) į kurį buvo atsakyta, kad projekto rengimui turi pritarti žemės sklypo savininkai (2 t., b. l. 32).

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovai tikslindami reikalavimus prašė atidalinti ginčo sklypą pagal 2014 m. gegužės 6 d. notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1196, nustatytą žemės sklypo planą, pažymėtą “C“/956 kv. m. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Darytina išvada, kad su ieškiniu teismui turėjo būti pateikti žemės klypo atidalijimo projektiniai pasiūlymai parengti pagal teisės aktų reikalavimus.

Šiuo atveju ieškovai pateikė žemės klypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, kurio tikslas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas tarp bendrasavininkų (1 t., b. l. 20). Atidalijimo projektas turi būti paruoštas pagal teisės aktų reikalavimus, turi būti nurodytas rengėjas, atlikėjas, šių asmenų kvalifikaciją atitinkantys duomenys, ir kt. Iš byloje pateiktų įrodymų bei Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus išvados matyti, kad toks projektas rengiamas, tačiau nėra kitų bendrasavininkų sutikimų dėl rengiamo projekto. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio byloje nagrinėjimo dalyką sudaro pateiktų projektinių pasiūlymų atitikimas teisės aktų reikalavimams ir atitikimas kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl ieškovai turėtų reikšti reikalavimą leisti atidalinti žemės sklypą be bendraturčių sutikimo pagal parengtą žemės sklypo planą, o ne atidalinti pagal nustatytą naudojimosi tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė I. K. patyrė 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 110–114). Ieškinį atmestus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 500,00 Eur.

Iš ieškovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 39,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 19,89 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 19,89 Eur (devyniolika eurų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.