- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- II-2-84/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai M. J., jos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,
dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados, atstovui Eugenijui Takuševičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. J. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinėn atsakomybėn patraukta M. J. prašo jai paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti, nes ji jokio triukšmo nekėlė ir nubausta nepagrįstai. Nurodė, kad 2010-07-28 apie 10³⁰ val. į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirba kiemsarge, atvažiavo policijos pareigūnai. Iš prie jos privažiavusio automobilio išlipęs policijos pareigūnas I. V. parodė kratos orderį ir sakė, kad ji turi važiuoti namo, nes reikia atlikti kratą. Ji sutiko. Prie jos pasiliko du policininkai, kurių ji nepažįsta, o kiti nuvažiavo mašina toliau, kad gautų ūkvedės leidimą. Apie 11 val. privažiavo prie namo, kur ji gyveno, ir su policijos pareigūnais ėjo link jos buto, nebuvo jokio triukšmo. Du policininkai ėjo šalia jos, dar vienas pareigūnas ėjo priekyje, o I. V. paskui ją. 4 aukšte ji atsisėdo prie balkono, paprašė policijos pareigūnų, kad prieš atrakinant duris leistų parūkyti, nes yra susijaudinusi, tačiau jai tai nebuvo leista. Nurodė, kad pareigūnai pradėjo šūkauti, kad neleis rūkyti. Į koridorių išėjus kaimynams pareigūnai šūkavo ir ant jų, varė grįžti į kambarius. Teigė, jog pati nerėkė, kalbėjo ramiai, tik prašė, kad būtų leista balkone parūkyti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. J. atstovas advokatas Gvidas Armanavičius prašo skundą patenkinti.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados, atstovas Eugenijus Takuševičius prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes M. J. nubausta pagrįstai. Nurodė, kad pareigūnai, vykdydami Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą atlikti kratą, atvyko pas pareiškėją, ją atsivežė iki jos buto (duomenys neskelbtini) Šiauliuose į 4 aukštą, ir paprašius jos atrakinti duris, ji kategoriškai atsisakė, pradėjo garsiai šaukti, kad neturi teisės ir prašė leisti parūkyti. Bendro naudojimo patalpose negalima rūkyti, nes kiti būna priversti tais dūmais kvėpuoti. M. J. delsė dėl kratos atlikimo ir mano, kad norėjo atkreipti kaimynų dėmesį šaukdama. Galbūt dėl to visi kaimynai išėjo iš kambarių ir buvo pasipiktinę triukšmu. Policijos pareigūnai prašė M. J. nusiraminti, bet ji nenusiramino, todėl kratoje dalyvavę pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus dėl viešosios rimties sutrikdymo, jų pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. J. skundas netenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-373237-10, kuriuo pareiškėjai M. J. paskirta 200 Lt bauda, paliktinas galioti.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:
nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);žinomas pažeidimą padaręs asmuo;galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329).
Motyvuojamoji dalis
Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
ATPK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.
Dėl M. J. administracinio teisės pažeidimo policijos pareigūnai I. V., R. Š., M. L., D. B. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad atvykus atlikti kratą į (duomenys neskelbtini) namo 4 aukšto laiptinę M. J. bendro naudojimo koridoriuje garsiai šūkavo, rėkė, kad pažeidžiamos jos teisės neleidžiant išeiti į balkoną parūkyti. Dėl M. J. keliamo triukšmo į bendro naudojimo koridorių išėjo kaimynai, ėmė piktintis dėl triukšmo. Į pareigūnų prašymus bei reikalavimus nešūkauti pareiškėja nereagavo. Iš teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų I. V., R. Š. ir D. B. parodymų matyti, kad pokalbis, kurio metu policijos pareigūnai neleido M. J. parūkyti, vyko prie jos buto durų.
Teismo posėdžio metu trys pareigūnai, atlikę kratą M. J. bute ir surašę tarnybinius pranešimus dėl viešosios rimties trikdymo, nurodė, kad atsisakius pareiškėją išleisti į balkoną parūkyti ši pradėjo šaukti, kviesti kaimynus, kad šie pažiūrėtų, kaip pažeidžiamos jos teisės.
Policijos pareigūnų, atlikusių kratą M. J. bute, parodymai tiek teismo posėdžio metu, tiek tarnybiniuose pranešimuose dėl to, kad M. J. viešoje vietoje garsiai šaukė ir tuo trikdė viešąją rimtį, yra nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems bei aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniuose pranešimuose, todėl atmesti šiuos liudytojų parodymus nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. Ž. nurodė, kad 2010 m. liepos 28 d. apie 11 val. ji išgirdo triukšmą koridoriuje. Išėjusi pamatė keturis pareigūnus ir M. J., kuri prašė, kad pareigūnai ją išleistų į balkoną parūkyti. Teigė, kad pati prašė, jog pareigūnai leistų pareiškėjai parūkyti, tačiau šie nurodė nesikišti ir grįžti į savo kambarį. Nurodė, kad triukšmą kėlė tiek pareigūnai, tiek M. J., tačiau keturi vyrai ją perrėkė, todėl mano, kad pareiškėja specialiai balso nekėlė, tai buvo jos gynyba.
Liudytojai D. V. ir R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus tiek laiko po įvykio tiksliai nepamena visų aplinkybių, prisimena policininkų ir kaimynės M. J. balsus koridoriuje.
Įvertinęs pareiškėjos kaimynų parodymus teismas pažymi, kad liudytoja D. Ž. nurodė, jog triukšmą kėlė tiek pareigūnai, tiek pati M. J., D. V. ir R. V. nenurodė aplinkybių nei pagrindžiančių, nei paneigiančių pareiškėjos teiginius, jog ji netriukšmavo, todėl šiuos parodymus vertinti kaip absoliučiai patikimus nėra teisinio pagrindo.
Įvertinus šiuos faktinius duomenis galima padaryti išvadą, kad pareiškėjos veiksmai pagal ATPK 183 str.1 d. kvalifikuoti teisingai. Pažymėtina, kad veikai pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį konstatuoti pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra pakankamai informatyvūs, juose nurodytas įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino trys įvykyje dalyvavę pareigūnai, kurie patvirtino, kad 2010 m. liepos 28 d. apie 11 val. M. J., prieš atliekant jos bute kratą, namo koridoriuje garsiai šūkavo, rėkavo, kas buvo atsakas į tai, kad M. J. nebuvo leista parūkyti. Dėl šauksmų į koridorių pradėjo rinktis kaimynai. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėja M. J. bendro naudojimo koridoriuje 2010 m. liepos 28 d. triukšmavo, šūkavo ir taip trikdė viešąją rimtį, o į raginimus nutraukti tokius veiksmus nereagavo. Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų nustatytais faktais.
LR ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 str. įtvirtinta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Atsižvelgdamas į tai teismas vertina, kad skirdama nuobaudą institucija atsižvelgė į tai, kad nustatyta administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl įvertinus visą byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus konstatuotina, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą pažeidimą ir bauda paskirta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teismas
nutarė:
Pareiškėjos M. J. skundo netenkinti. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą, kuriuo M. J. pagal ATPK 183 str. 1 d. paskirta 200 (dviejų šimtų) litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.