Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-734-919/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
1-734-919/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
L. A.
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-734-919/2016Teisminio proceso Nr. 01-1-07960-16-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai L. A., kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta Kauno m. sav., teistas:

- 2013-04-24 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. 2014-09-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2016-02-17 apie 20 val. 00 min., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę - motiną L. A., tai yra suduodamas penkis smūgius į veidą, o jai rankomis užsidengus veidą, suduodamas smūgius į rankas, sukėlė nukentėjusiajai L. A. fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

V. T. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo padauginęs alkoholio, jam pasisuko galvelė ir todėl smurtavo. Dėl girtumo įvykio aplinkybių nepamena. Atsiprašė nukentėjusiosios, dėl savo poelgio gailisi.

Nukentėjusioji L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su kaltinamuoju, tačiau pageidauja, kad jis gyventų atskirai, nenori su juo bendrauti.

Kaltinamajam V. T. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. T. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2016-02-17 apie 20.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus V. T., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus konflikto metu kumščiu penkis kartus trenkė per rankas mamai L. A., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 1);

- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios L. A. parodymai, kad 2016-02-17 apie 20.00 val. būnant namuose, (duomenys neskelbtini), girtas jos sūnus V. T., penkis kartus kumščiu trenkė jai į veidą, tačiau ji rankomis užsidengė veidą, todėl jis pataikė į rankas. Jai kūno sužalojimai nepadaryti, į medikus ir med. ekspertus nesikreips. Jai jis sukėlė tik fizinį skausmą. Sūnus jai grasino sakydamas „aš tave užmušiu“, anksčiau yra smurtavęs, į policiją yra kreipusis. Mažamečių vaikų namuose nėra (b.l. 4-5);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio D. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-02-17 apie 20 val. 28 min. iš Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, sūnus muša motiną. Atvykus į įvykio vielą nustatyta, kad policiją kvietė L. A.. Ji nurodė, kad prieš ją smurtavo jos sūnus, būdamas neblaivus, grįžęs namo pradėjo kelti konfliktą, muštis. Smurtą patyrusi L. A. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kai grįžęs į namus neblaivus sūnus kėlė triukšmą, grasino užmušti, su abiem rankomis trenkė į veido sritį, nupjovė telefono laidą, kad neprisiskambintų policijai. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad nemušė motinos (b.l. 10-11);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriame 2016-02-17 21.07 val. V. T. buvo nustatytas 1.76 promilių girtumas (b.l. 15);

- įtariamojo V. T. parodymais, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė yra aiški, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Priklausomybės ir psichikos ligomis nėra sirgęs, psichiatro ir narkologo įskaitose nėra registruotas. Yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Yra teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. 2015 m. spalio mėnesį grįžo iš Norvegijos. Nuo to laiko gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama L. A.. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jo pusbroliui. Kartu su mama veda bendrą šeimos ūkį, padeda mamai išlaikyti butą. Anksčiau jis prieš mamą nėra naudojęs jokio smurto. 2016-02-17 d. jis pas draugus vartojo alkoholį. Apie 20.00 val. grįžo į namus, būdamas stipriai neblaivus. Namuose buvo mama. Dėl kokių priežasčių tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis mamai sudavė penkis smūgius kumščiu į veidą, jis neprisimena, tačiau taip tikrai galėjo būti. Tada mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Visų konflikto aplinkybių jis neprisimena dėl savo girtumo. Kiek prisimena, mamai konflikto metu negrasino, jeigu mama sako, kad grasino, taip galėjo būti, tačiau mamos specialiai nuskriausti, sumušti tikrai neketino. Kai būna blaivus, jie sutaria labai gerai, nekonfliktuoja. Labai gailisi, kad smurtavo prieš savo mamą. Pasižada ateityje prieš ją nenaudoti jokio smurto ir su ja nekonfliktuoti. Išėjės iš areštinės atsiprašys jos (b.l. 49-50).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. T. 2016-02-17 apie 20 val. 00 min., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas prieš savo šeimos narę - motiną L. A., sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusioji L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, susitaikė su juo ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis teistas (b.l. 37-44), administracine tvarka baustas (b.l. 29-36), nedirbantis (b.l. 45), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 25), 2009 m. gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare (b.l. 23), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-171 nurodyta, kad V. T. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 28).

V. T. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja L. A., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį, kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 str. 2 d. 8 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-02-19 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1857, kurioje nurodyta, kad advokatė Regina Atkočaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. T. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. T.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. A. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-734-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti V. T., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. T. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 12 (dvylika) mėnesių gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. A..

Išaiškinti V. T., jog paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, iki teismo termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriuose būna nukentėjęs asmuo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis