Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, gynėjams adv. Edmundui Rusinui ir Vyteniui Dziegoraičiui, civilinio ieškovo atstovui I. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-09-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1 d. - 50 MGL (6500 Lt) bauda, bauda sumokėta 2008 10 15, 2009-04-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 25 str. 2 d., 189 str. 2 d. - 98 MGL (12740 Lt) bauda, bauda sumokėta 2009 05 28, kaltinamas pagal LR BK 270 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, jog pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta didelė žala augmenijai, o būtent: 2010 m., laikotarpiu nuo vasario 12 iki kovo 19 dienos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas tyčia, kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto saugotinus medžius - 92 liepas, 9 beržus ir 12 eglių, tokiu būdu pažeidė kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.206. 3.7 p. ir saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87. 9 p., reikalavimus, tuo padarydamas didelę-11 9360 litų žalą augmenijai.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu G. D. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2009 -2010 metais draugavo su S. D.. Turėjo su juo bendrų verslo reikalų. Kaltinime nurodytu laikotarpiu dažnai būdavo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Matė, kad 2009 metais prieš Kalėdas sklype buvo pradėti pjauti medžiai. S. D. medžių pjovimui buvo pasiskolinęs pjūklą iš V. Pats S. D. išvyko į Rusiją 2010 metais vasario, kovo mėnesiais, tiksliai datos nepamena. Medžius pradėjo pjauti dar prieš išvykimą, pats S. D. organizavo pjovimą, matė jį su grupe žmonių, tačiau, kad pats pjautu nematė, tačiau suprato, kad jis organizuoja pjovimą. Ar pradėjus pjauti darbai buvo sustabdyti ilgesniam laikotarpiui negali pasakyti. Tikslios darbų pradžios ir pabaigos negali nurodyti taip pat. Išvykdamas S. D. paliko leidimą medžiams pjauti, tam, kad parodyti, jeigu kam nors prireiktu. Kiek leidime nurodyta medžių nesidomėjo, neprisimena, bet galėjo taip būti, kad leidimą parodė Ž. Ž.. Leidimą atidavė S. D. , jam sugrįžus iš Rusijos. Matė 3-4 asmenis pjaunančius medžius , kaip miškovežiai išvežinėjo nupjautus medžius nematė. Nebuvo taip, kad liudytojai matė jį prie miškovežių. S. D. norėjo parduoti pastatus esančius sklype, kuriame buvo išpjauti medžiai, pats dėl pastatų jokių planų neturėjo, Pasiūlė pirkti pastatus K. bei supažindino jį su S. D.. S. D. buvo sakęs, kad pastatus geriau parduoti sutvarkius žemės sklypą. Su S. D. susipyko dėl verslo interesų, iki 2012 metų santykiai buvo geri, po kaltinimų pateikimo S. pats sakė, kad turi problemų dėl medžių išpjovimo, aiškino, kad ne tie medžiai buvo išpjauti.

Liudytojas S. N. parodė, kad dirba valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriumi. 2010 metais (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje teritorijoje, pastebėjo, jog iškirsta daug medžių. Pasidomėjus savivaldybėje sužinojo, kad nėra leidimo kirsti, tada su savivaldybės darbuotoju M. L. ir kolege B. , nuvyko į įvykio vietą, išmatavo kelmus ir surašė aktą. Nustatė, kad išpjautos eglės, beržai, supuvusių kelmų nebuvo, visi aktą surašę asmenys yra kompetentingi nustatyti medžių rūšį. Pagal kelmus sprendžia, kad kirtimas buvo įvykdytas neseniai, mėnesio laikotarpyje. Kelmų skersmenį išmatavo naudojant ruletę. Žalą paskaičiavo vadovaudamasis teisės aktais nustatyta metodika. Medžių registras konkrečiame sklype nėra vedamas.

Liudytojas A. L. parodė, kad dirbdamas Marijampolės savivaldybėje išdavė leidimą S. D. medžiams kirsti. Kiek prisimena tuopoms ir gluosniams. Prieš išduodamas leidimą buvo nuvykęs į įvykio vietą, sklype buvo daug medžių, atrodė kaip parkelis. Medžius kuriuos leido kirsti pažymėjo. Pažymint medžius dalyvavo S. D. ir kaltinamasis. Ar medžiai buvo iškirsti nežino. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino G. D. kaip dalyvavusį pažymint medžius. Parodžius atpažinimo veiksmo protokolą(1t. b.l. 172), paaiškino, kad galimai neteisingai surašytas protokolas, patvirtino, kad perskaitė protokolą prieš jį pasirašydamas.

Liudytojas M. L. parodė, kad pagal gautą pranešimą dėl iškirstų medžių, dalyvavo sklypo apžiūroje. Turi gamtos mokslų magistro laipsnį, praktikos vertinant želdinius. Identifikavo iškirstus medžius pagal kelmus, išmatavo rulete. Nukirsti medžiai buvo geros būklės. Tuopų ir gluosnių, kuriems kirsti buvo išduotas leidimas nematavo.

Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad dirbo garažuose adresu (duomenys neskelbtini). 2009 metų pabaigoje 2010 metų pradžioje, tiksliai laiko nepamena, teritorijoje kuri priklauso S. D. buvo pradėti pjauti medžiai. Tuo metu kai buvo pjaunami medžiai matė G. D. kalbantis su darbininkais. Pats su darbininkais nekalbėjo, apie ką G. D. su jais kalbėjosi negirdėjo. G. D. atvažiavęs domėjosi kaip vyksta darbai. Pats garažuose būna ne kiekvieną dieną, tačiau tuo metu kai būdavo matė G. D. kelis kartus kalbantis su darbininkais, būdavo, kad atvažiuoja ir kelis kartus per dieną. Grįžus S. D. šis klausė kas išvežė medžius, jam pasakė, kad viską organizavo G. D., tokią išvadą padarė, kadangi matė G. D. kalbantis su darbininkais bei jis parodė leidimą. S. prašė suskaičiuoti medžius, paskaičiavo apie 100 išpjautų medžių. Medžiai buvo išvežti miškovežiais, kokios įmonės neįsidėmėjo. Medžiai buvo išpjauti ir išvežti per dvi tris savaites, tiksliai nepamena. Pagrinde matėsi, kad pjaunami topoliai, kad būtu pjaunami beržai, eglės, liepos, nematė. Vėliau vaikščiodamas matė beržų šakas, tačiau kai buvo pjaunami šie medžiai įvykio vietoje nebuvo, tik vėliau, maždaug už mėnesio laiko po pjovimo, pastebėjo, kad išpjauti ir kiti medžiai. G. D. klausė ar turi leidimą pjovimui, šis rodė leidimą apie 60 medžių išpjauti, kokių neatkreipė dėmesio. Taip suprato, kad S. D. buvo sutaręs su G. D. iškirsti medžius, nes S. galvojo daryti aikštelę.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad 2010 metais žiemą, matė kaip miškovežiai įvykio vietoje krovėsi medieną. Matė kaip atvažiavo kaltinamasis ir dar vienas asmuo. Kaltinamasis pasikalbėjo su darbininkais, ir išvažiavo, tuo metu buvo įklimpęs vienas miškovežis, kaltinamasis kalbėjosi su jo vairuotoju. Kaltinamąjį ne kartą yra mačiusi kieme , kur dirbo vyras, taip pat ir bendraujantį su S. D..

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio vietoje buvo pjaunami medžiai. Medžių pjovimo laiku kaltinamasis į teritoriją atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną. Matė kaip kabėjosi su darbininkais pjaunančiais medžius. Žinojo kaltinamojo pravardę „V.“.

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio laiku matė kaip adresu (duomenys neskelbtini)., prieš keturis metus, vasario- kovo mėnesiais buvo pjaunami medžiai. Matė kaip buvo pjaunami topoliai, dirbta apie savaitę laiko. Negali patvirtinti, kad kaltinamasis dalyvavo pjaunant medžius.

Liudytojas N. K. parodė, kad yra pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini). savininkas. 2010 04 05 pastatus pirko iš S. D.. Iki pastatų įsigijimo teritorijoje , kurioje yra pastatai nebuvęs. Prieš įsigydamas vyko apžiūrėti sklypo, medžių tuo metu jame nebuvo. Sklypą įsigijimui nurodė G. D., jie su S. D. buvo draugai. Po sklypo pardavimo S. D. darė spaudimą prašydamas grąžinti pastatus, minėjo, kad yra problemų, lyg G. D. išpjovęs medžius, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė. Pirkimo pardavimo sandorį sudarė, nes atrodė, kad pigi kaina.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2010 metais žiemą , matė kaip įvykio vietoje buvo pjaunami medžiai. Kiek laiko vyko pjovimas nežino. Nematė ar tuo metu įvykio vietoje buvo S. D.. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1t. b.l. 101), dalyje dėl paaiškinimo, kad medžiai buvo pjaunami apie savaitę laiko, parodė, kad šią informaciją sužinojo iš R. K..

Liudytojas R. S. parodė, kad gyvena įvykio vietos kaimynystėje. Matė kaip prieš tris keturis metus, žiemą buvo pjaunami medžiai. Matė nupjautus topolius, beržus, egles. Matė, kad pjovė 3-4 asmenys su geltonom liemenėm. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(1t. b.l. 73-74), jog pjovimas buvo vykdomas prieš 2009 metų Kalėdas, po Naujų metų išpjauti medžiai buvo išvežti, paaiškino, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytojas R. L. parodė, kad dalyvavo parodymo atpažinti ikiteisminio tyrimo veiksme. Atpažįstantysis asmuo jį nurodė kaip panašų į asmenį apie kurį davė parodymus. Tuo metu pradėjo šypsotis, kadangi į šį veiksmą buvo patekęs atsitiktinai.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2009 metais gruodžio mėnesį, prieš šventes, S. D. paprašė paskolinti motorinį pjūklą. Pjūklą nuvežė į teritoriją (duomenys neskelbtini). gatvėje. S. D. parodė senus medžius, kuriuos norėjo išpjauti, nurodytų medžių rūšies pasakyti negali. Po 2-3 dienų nuvyko pjūklą pasiimti, buvo išpjauta apie 10-15 medžių. Pateikus įvykio vietos apžiūros protokolą, nurodė, kad matė panašų vaizdą užfiksuotą fotonuotraukoje Nr. 2, pripjautų šakų taip pat buvo.

Liudytojas S. D. parodė, kad 2009-2010 metais nuomojosi įvykio vietos žemės sklypą. Turėjo leidimą medžiams iškirsti. Pats nukirto 2-3 medžius. Po to išvažiavo į Rusiją. Grįžęs pastebėjo, kad žemės sklype nėra medžių. Pradėjosi domėtis kas iškirto medžius, tačiau nesužinojo, tik girdėjo kalbas, tačiau jų patvirtinti negali, todėl nieko apkaltinti nenori. Kokias tiksliai girdėjo kalbas įvardinti negali, girdėjo tik gandus, kas išpjovė medžius įvardinti negali. Kur išvykdamas į Rusiją padėjo leidimą medžiams kirsti nežino, galimai paliko namuose. Su G. D. draugai, turėjo bendrą verslą susijusį su automobiliais, kaltinamajam leidimą medžiams kirsti rodė, tačiau nemano, kad galėjo jį jam perduoti. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(1t. b.l. 119-120) dalyje dėl to, kad perdavė G. D. leidimą iš karto po to kai A. L. parodė kuriuos medžius galima pjauti. Grįžęs iš Rusijos G. D. paklausė, kodėl jis išpjovė medžius, o šis atsakė, kad nesijaudintu, turi draugų policijoje, pasiūlė turtą perrašyti jo draugui policijos pareigūnui ir taip viskas susitvarkys. Paaiškino, kad gali taip būti, kad G. D. atidavė leidimą, tačiau G. D. nepatvirtino, kad medžius iškirto jis. Mano, kad G. D. negalėjo iškirsti medžių, kadangi jie draugai. Iki jam išvykstant į Rusiją G. D. sklype kuriame buvo iškirsti medžiai būdavo, patvirtino, kad tame sklype su G. D. dirbdavo ir ilsėdavosi. Kaltinamasis dalyvavo tuo metu kai buvo rodoma kuriuos medžius pagal leidimą galima iškirsti. G. D. jokių teisių į sklypą neturėjo, pats yra suinteresuotas išsiaiškinti kas išpjovė medžius. Vėliau, pastatus esančius įvykio vietos sklype, pardavė kaltinamojo pažįstamam K., kadangi pagal sandorį negavo pinigų, bandė jį nuginčyti teisme, tačiau sandoris nebuvo panaikintas. Ar G. D. susijęs su pastatų pardavimo sandoriu pasakyti negali. G. D. neturėjo jokio motyvo kirsti medžius, kadangi tai buvo ne jo turtas.

Neteisėtai iškirstų želdinių apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kiek ir kokie medžiai buvo iškirsti (1 t., b.l 17-20 ).

Žalos, neteisėtai iškirtus medžius skaičiavimu (1 t., b.l 21 ).

Kopija Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo pažymima, kad 2009-02-09 leidžiama pagal pateiktą prašymą S. D. žemės sklype, (duomenys neskelbtini)., 44 tuopas, 5 gluosnius. Leidimas galioja 1metus nuo jo išdavimo datos (1 t., b.l 22 ).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu 2010-03-19 ir topografine nuotrauka. Išraše pažymima, kad nuomininkas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., yra S. D. (1 t., b.l 23-25 ).

2010-04-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini)., bei išpjautų medžių išsidėstymas teritorijoje (1 t., b.l 33-39).

Marijampolės apskrities viršininko administracijos pateiktais dokumentais, patvirtinančiais žemės nuomos sąlygas sklype (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l 41-46).

Marijampolės savivaldybės administracijos ūkio departamento pateikta S. D. prašymo kirsti medžius kopija(1 t., b.l 49).

2012-12-20 advokato Romualdo Matonio prašymu, kuriame nurodoma, jog S. D. įvardina G. D., kaip asmenį iškirtusį medžius (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l.6-9).

Kopija 2010-04-16 pirkimo- pardavimo sutarties, kuria S. D. parduoda pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)., N. K. (2 t., b.l 36-40).

2013-07-05 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad G. D. pateikia dokumentų kopijas. Dokumento kopijų vertime nurodoma, kad G. D. suimtas 2010-08-13. (2 t., b.l 69-72).

Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. D. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl jis turi būti išteisinamas.

Aptartais įrodymais neginčijamai įrodytas nusikalstamo įvykio buvimo faktas, tai, kad be leidimo buvo iškirsti saugotini medžiai, kuriems kirsti leidimas reikalingas, tačiau kaltinamojo G. D. aiškinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad medžių kirtimo nevykdė nėra paneigtas.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto bei įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, G. D. kaltė įrodinėjama liudytojų parodymais, tai yra iš esmės liudytojų Ž. Ž., R. K. S. Ž., S. D. parodymais, kurie patvirtino faktą, kad G. D. matė kalbantis su medžių kirtimo darbus vykdžiusiais darbininkais, turėjo bei Ž. Ž. parodė leidimą medžiams kirsti.

Kaip matyti iš nurodytų liudytojų parodymų, S. D. parodymų, paties kaltinamojo parodymų, įvykio vietoje kaltinamasis būdavo dažnai, ir iki medžių pjovimo, buvo partneriai ir draugai su sklypo nuomininku S. D.. Todėl vien tai, kad nustatyta, jog kaltinamasis buvo įvykio vietoje ir bendravo su kirtimą vykdžiusiais asmenimis, nenustačius pokalbių turinio, nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, jog būtent G. D. pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, taip padarydamas didelės žalos augalams. Akivaizdu bei byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad kaltinamasis pats iškirto kaltinime nurodytus medžius, nėra nustatyti ir kaltinime nenurodyti, jokie kiti G. D. veiksmai, kurie būtų reikšmingi nusikalstamam rezultatui, ar jo veiksmai kurie išvis turėjo įtakos nusikalstamai veikai atlikti. Tai yra medžius pjovę asmenys nenustatyti, kas jiems davė nurodymus ar skatino atlikti veiksmus susitarimų pagrindu, kada bei kaip tai padarė, nėra nustatyta taip pat. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš liudytojo Ž. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir įrodymų tyrimo teisme metu, jis tiksliai laiko kada buvo pjaunami medžiai įvardinti negalėjo, nurodydamas 2009-2010 metų žiemą, be to šis liudytojas parodė, kad nematė kada bei kaip buvo pjaunami kaltinime nurodyti medžiai(liepos, beržai, eglės), įvykio vietoje būdavo ne visą laiką, o tuo metu nebuvo. Taigi vertinant šio liudytojo bei kitų liudytojų parodymus, galima būtų tiktai konstatuoti, kad kaltinamasis apie kažką bendravo su teisėtą kirtimą(leidime nurodytų tuopų ir gluosnių) vykdžiusiais asmenimis bei Ž. Ž. parodė, tokio kirtimo teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Kaip nustatyta liudytojo Ž. Ž. parodymais, kirtimas truko apie 2-3 savaites laiko, tai yra, įvertinus laiko tarpą neatmestina galimybė, kad tik pabaigus teisėtą kirtimą pradėtas neteisėtas leidime nenurodytų medžių. Taip pat neatmestina, kad kirtimą vykdę asmenys nesilaikė galimo susitarimo ribų, bei patys įvykdė nusikaltimą. Surinktų įrodymų pagrindu galima daryti tiktai prielaidą, o ne neabejotiną išvadą, kad neteisėtą kirtimą duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims arba sudarydamas susitarimus(kas net nenurodyta kaltinime) vykdė kaltinamasis. Kaip matyti iš rašytinių bylos įrodymų, sklypo nuomininkas buvo S. D., jis kreipėsi dėl leidimo kirsti daliai medžių išdavimo ir jį gavo, liudytojas D. V. patvirtino, kad S. D. pats ir iškirto 2009 metų gruodžio mėnesį dalį leidime nurodytų medžių. Tai patvirtina, kad būtent S. D. turėjo interesą kirsti medžius. Apklaustas liudytoju teisme S. D. pats nurodė, kad prieš medžių kirtimą galimai perdavė G. D. leidimą, be to aiškino, kad kaltinamasis jokio intereso susijusio su sklypu Sasnavos g. 18 ar motyvo kirsti medžiams neturėjo, kaltinamasis niekada jam tiesiogiai nepatvirtino, kad iškirto medžius. Todėl nėra paneigtas kaltinamojo aiškinimas, dalyje dėl jo disponavimo leidimu aplinkybių bei tikslo, bei neatmestina galimybė, kad leidimas G. D. perduotas jau po to, kai nenustatyto asmens buvo sudaryti susitarimai su kirtimą vykdžiusiais asmenimis.

Byloje taip pat įrodinėta, kad G. D. buvo žinoma, kokiems medžiams kirsti išduotas leidimas, kadangi jis kartu su S. D. ir A. L. dalyvavo apžiūrint medžius, kuriuos leista kirsti. Kaltinamasis šią aplinkybę neigė, jo aiškinimas šioje dalyje nepaneigtas taip pat, kadangi kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolo(1t. b.l. 169-172), liudytojo L. L. parodymų, A. L. atpažinimo metu nurodė, kad G. D. tikrai nebuvo apžiūrint medžius, kaip panašų nurodė kitą asmenį.

Pamatinis baudžiamojo proceso principas yra nekaltumo prezumpcijos principas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis, todėl atsižvelgiant į nurodytą, iškilus abejonėms dėl faktinių kaltinime nurodytų aplinkybių, teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamojo aiškinimas nėra neabejotinai paneigtas, byloje nepakanka įrodymų padaryti išvadai, jog kaltinamasis G. D. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, jis pagal LR BK 270 str. 2d. išteisintinas nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303str. 5d. 2p.).

Marijampolės regiono aplinkos pasaugos departamento civilinis ieškinys atmestinas(BPK 115 str. 3d. 1p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

G. D. pagal BK 270 str. 2d. išteisinti nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303str. 5d. 2p.).

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2013 08 23 nutarimu, pratęstas 2014 08 19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi (turto arešto akto identifikavimo kodas 2013045005) panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.