Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-01-25 · Administracinė byla Nr. A-556-97-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
A-556-97-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
O. E.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Administracinė byla Nr. A556-97/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

Sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Kornelijai Janonytei,atsakovo atstovams Editai Riaubienei, Eugenijui Ivaškevičiui, Juliui Raškauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. E. (O. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. E. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Taryba) 2008 m. liepos 8 d. protokoline nutartimi nutarė pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. E. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 4 – 11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimą Kultūros vertybių registre pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) šį pastatą išregistruoti iš Kultūros vertybių registro.

Pareiškėjas paaiškino, kad priimdama sprendimą Taryba netinkamai įvertino ir nustatė pastato vertingąsias savybes, Tarybos padarytos išvados neatspindi faktinių aplinkybių, kokios jos iš tikrųjų yra, todėl nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas yra naikintinas. Teisinė apsauga suteikiama bei Registre registruojami ne bet kokie objektai, o tik atitinkantys teisės aktų nustatytus kriterijus. Tuo tarpu pastatas aukščiau nurodytų nekilnojamojo kultūros paveldo kriterijų neatitinka. Visos akte nustatytos pastato vertingosios savybės yra blogos ar avarinės būklės arba apskritai neišlikusios. Šių savybių vertingumas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu nėra atskleistas. Tai, kad Taryba netinkamai nustatė pastato vertingąsias savybes, jų reikšmingumą, dėl ko nebuvo pagrindo nuspręsti, jog pastatui reikalinga teisinė apsauga, patvirtina ne tik Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narių, apžiūrėjusių pastatą vietoje, išvados, bet ir kiti su skundu pateikiami įrodymai: 1) 2006-07-18 paveldo apsaugos (specialiosios) ekspertizės akte atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai nurodė, kad „Tikslių duomenų apie pastato statybos datą neišlikę /.../ pastatas neturi išskirtinės stilistikos /.../ Visumoje namas statytas kaip eilinis šalutinės gatvelės užstatymo elementas“. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai pažymėjo, jog pastatas stovi radikaliai pasikeitusioje urbanistinėje aplinkoje, visiškai nebūdingoje padėtyje. Apleidus pastatą paskutiniame XX a. dešimtmetyje jame kilo gaisras, sunaikinęs stogo ir perdengimų konstrukcijas. Langai ir durys jau 2006 m. buvo išplėšti, sienos ilgą laiką neapsaugotos stogo drėko, iro, skilinėjo. Išorinės sienos blogos fizinės būklės, vidinės pertvaros visai suirusios. Dėl nustatytų pastato duomenų, 2006-07-18 paveldo apsaugos (specialiosios) ekspertizės akte konstatuota, kad trečią kartą atstatinėti pastatą būtų netikslinga, kaip ir netikslinga pastatą įtraukti į vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; 2) 2007-05-10 Statinio konstrukcijų įvertinimo ataskaitoje Nr. 07-05/02 konstatuota, kad pastatas statytas 1900 m., bendras pastato fizinis nusidėvėjimas sudaro 76 procentai (gaisro pasekmė), tolimesnis saugus šio statinio naudojimas negalimas. Konstrukcijų pažeidos yra penktos kategorijos, t. y. pažeidos, kurioms esant galima konstrukcijų griūtis - pasekmė tiesioginė grėsmė piliečių gyvybei. Specialistai pažymėjo, kad esant tokiai situacijai būtina nedelsiant atlikti konstrukcijų nukrovimo ir po to išardymo darbus. Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, įvertinusi tapačią Tarybos turimą ir priimant skundžiamą sprendimą naudotą informaciją apie pastatą, padarė priešingas negu Taryba išvadas. Jokios naujos vertingos pastato savybės nuo Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo iki ginčijamo sprendimo neatsirado. Taryba, įstatymo pagrindu kvalifikuodama pastatą kaip architektūrinę nekilnojamąją kultūros vertybę, prieš nutardama, kad jai reikalinga teisinė apsauga, privalėjo atlikti tyrimus, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog tyrimų atlikimo būtinumą lėmė ir objektyvios aplinkybės - pastatas jau keletą metų yra avarinės būklės. Sprendžiant atrankos, teisinės apsaugos reikalingumo klausimus būtinas esamos situacijos identifikavimas bei būtinų atlikti tvarkybos darbų kaštų dydžio pagrįstumo nustatymas, atsižvelgiant į objekto būklę ir vertingumą, tačiau tai nebuvo padaryta. Į pareiškėją nebuvo kreiptasi dėl pastato tyrimų atlikimo, esamos būklės nustatymo. Paaiškino, kad pastato eksploatavimas yra negalimas, pastato konstrukcijų būklė yra avarinė, todėl jos privalo būti išardytos. Priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nesaugaus statinio konstrukcijų išardymas tapo neįmanomas, o pareiškėjo teisėti lūkesčiai tęsti detaliojo planavimo procedūras pažeisti. Taryba priimdama sprendimą pastato avarinės būklės, pastato tvarkybos kaštų neproporcingumo jo vertingumui nevertino bei neužtikrino priimto sprendimo teisėtumo, pagrįstumo bei proporcingumo juo siekiamam tikslui.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (T 1, b. 1. 97-98) prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su šalių procesine padėtimi. Remiantis esama teismų praktika, Taryba yra traukiama atsakovu, kuomet yra skundžiami jos priimti sprendimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1139/07), o Departamentas šioje byloje turi būti traukiamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundą atmesti Tarybos atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. 1. 175-181) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Taryba priimdama skundžiamą sprendimą nepažeidė nei vieno teisės akto ar jo dalies, o objektyvūs duomenys (faktai) buvo Kultūros paveldo centro specialisto surinkti vietoje - (duomenys neskelbtini). Tokie objektyvūs duomenys ir yra užfiksuoti Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte. Dėl reikalingų ir pakankamų objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimų mano, jog, remdamiesi Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašu, įvykdė visus būtinus veiksmus: vertinamo objekto vertingųjų savybių atskleidimui buvo surinkti reikalingi duomenys. Pagal atliekamų darbų pobūdį tyrimai skirstomi į fiksavimą, istorinės-meninės raidos, inžinerinius-techninius, papildomus specialiuosius tyrimus. Šiuo atveju buvo atlikti fiksavimo tyrimai. Be to, buvo disponuota Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento nario istoriko D. E. 2008-06-16 preliminariomis išvadomis, 1839 m. Klaipėdos miesto Vitės priemiesčio planu, 1856, 1903, 1935, 1942, 1943, 1949, 1978 m. Klaipėdos miesto plano fragmentais, o taip pat S. S., N. Ž. ir V. P. paveldo apsaugos ekspertizės aktu, A. S. statinio konstrukcijų įvertinimo ataskaita. Tokiu būdu 2008-07-08 posėdyje Taryba, vykdydama savo teisėtas funkcijas, nustatė namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertingąsias savybes ir architektūrinį tipišką reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu (T 1, b. l. 203 – 208) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog ginčo esmė - ar Departamentas teisėtai ir pagrįstai pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikė teisinę apsaugą, įrašė jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžė jo teritorijos ribas ir nustatė vietinio reikšmingumo lygmenį. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pastatas atitinka kultūros paveldo statiniui keliamus reikalavimus. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu ĮV-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašas (toliau – ir Aprašas). Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš A. K. administracinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, kurie priklauso administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). A. K. šiuos nekilnojamuosius objektus įsigijo iš Lietuvos Respublikos. Administracinis pastatas, dėl kurio šiuo metu vyksta ginčas, nuo 2005 m. gruodžio mėnesio buvo įtrauktas į privatizavimo programą. Prieš šio objekto privatizavimą buvo žinoma jo naudojimo sąlyga, t. y. kad pastatas patenka į Klaipėdos m. istorinės dalies urbanistinę teritoriją, saugomą viešam pažinimui ir naudojimui. 2006-07-18 buvo atlikta administracinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būklės ekspertizė. Surašytame ekspertizės akte buvo akcentuojama, kad pastatas stovi radikaliai pasikeitusioje urbanistinėje aplinkoje, visiškai nebūdingoje padėtyje. Apleidus pastatą paskutiniame XX a. dešimtmetyje jame kilo gaisras, sunaikinęs stogo ir perdengimų konstrukcijas. Langai ir durys jau 2006 m. buvo išplėšti, sienos ilgą laiką neapsaugotos stogo drėko, iro, skilinėjo. Išorinės sienos blogos fizinės būklės, vidinės pertvaros visai suirusios. Dėl nustatytų pastato duomenų, 2006-07-18 paveldo apsaugos (specialiosios) ekspertizės akte konstatuota, kad trečią kartą atstatinėti pastatą būtų netikslinga, kaip ir netikslinga pastatą įtraukti į vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2007 m. gegužės 10 d. atliktas statinio konstrukcijų įvertinimas. Įvertinimo ataskaitoje Nr. 07-05/02 konstatuota, kad pastatas statytas 1900 m., bendras pastato fizinis nusidėvėjimas sudaro 76 procentai (gaisro pasekmė), tolimesnis saugus šio statinio naudojimas negalimas. Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2007-10-12 posėdyje nutarė, kad pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), netikslinga skirti teisinę apsaugą, objektą pagal vertinimo ir atrankos kriterijus netikslinga siūlyti įregistruoti į Kultūros vertybių registrą. Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2007-11-12 raštu Nr. (1.32)2K1-1406 apie tai informavo Departamentą. Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2008-05-30 raštu Nr. (1.32)2Kl-30 dar kartą paprašė grįžti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to, kad Klaipėdos visuomenininkai išreiškė nuogąstavimus dėl šio pastato išlikimo, kadangi pagal rengiamą detalų planą jis būtų griaunamas. 2008-07-08 posėdyje Taryba balsų dauguma pasisakė už tai, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), būtų suteikta teisinė apsauga ir jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, apibrėžtos jo teritorijos ribos ir nustatytas vietinio reikšmingumo lygmuo. Taryba nustatė reikšmingumą lemiantį architektūrinį tipišką vertingųjų savybių pobūdį, konkrečias vertingąsias savybes. Teismas vadovavosi Aprašo 16 punktu, Įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 2 straipsnio 17 dalimi, 2 straipsnio 40 dalimi, 2 straipsnio 21 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi. Teismas konstatavo, kad sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas Įstatyme apibrėžtas sąvokas bei Įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, teisinė apsauga suteikiama bei Registre registruojami ne bet kokie objektai, o tik atitinkantys teisės aktų nustatytus kriterijus. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikia atlikti istorinius ir fizinius tyrimus. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas. Konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Departamentas ir savivaldybių paveldosaugos padaliniai (4 d.), o nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (5 d.). Skundžiamu Tarybos sprendimu pareiškėjui priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas saugotinu, jis reikšmingas vietos bendruomenei ir įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pastato vertingosios savybės yra įvardintos Tarybos sudarytame objekto vertinimo akte, tai - tiek pati pastato tūrinė erdvinė kompozicija, išplanavimas, fasadų architektūros tūrinės detalės, konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės. Tarybos narių išreikštas pastato architektūrinių savybių vertinimas yra pagrįstas jų pačių, kaip specialistų, nuomone bei akte nurodytų mokslinės ir specialiosios literatūros šaltinių duomenimis. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad visos akte nustatytos pastato vertingosios savybės yra blogos ar avarinės būklės arba apskritai neišlikusios, šių savybių vertingumas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu (Įstatymo 2 str. 40 d.) nėra atskleistas, nes vadovaujantis Aprašo 16 punktu nustatant reikšmingumą objekto ar vietovės būklė negali būti pripažįstama kaip reikšmingumą menkinanti aplinkybė. Aprašas apibrėžia vertinimo sąvoką, t. y. remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, teritorijos ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti teisinę apsaugą juos registruojant Registre. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas reikalauja atlikti reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti kaip įpareigojančio kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardintus tyrimus (pagal 10 punktą teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams). Taryba nagrinėjamu atveju atliko fiksavimo tyrimus. Tai patvirtina byloje esančios pastato (duomenys neskelbtini) nuotraukos, apibrėžtų teritorijos ribų planas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Be to, Taryba vertindama pastato teisinę apsaugą rėmėsi Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento nario istoriko D. E. 2008-06-16 preliminariomis išvadomis, 1839 m. Klaipėdos miesto Vitės priemiesčio planu, 1856, 1903, 1935, 1942, 1943, 1949, 1978 m. Klaipėdos miesto plano fragmentais. Pareiškėjo argumentas, kad Taryba vertindama pastato vertingąsias savybes neatliko tyrimo, atmestinas. Tokio vertinimo pagrįstumą patvirtino teismo posėdyje dalyvavę Tarybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai E. R. bei E. I. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas istorikas D. E., kurio išvadomis rėmėsi Taryba, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pastatas yra vienas iš nedaugelio likusių Didžiosios Vitės pastatų. Todėl lieka svarbus šio Klaipėdos miesto reliktas. Kaip ir nuo XV a. žinomas Didžiosios Vitės priemiestis jis patenka į istorinę Klaipėdos miesto dalį. Teismas vertino šio istoriko nuomonę visumoje kitų bylos įrodymų ir konstatavo, kad ji nėra pakankama pirmiau nurodytų specialistų vertinimams bei nustatytoms aplinkybėms paneigti. Architektūrinės vertingosios pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savybės atsakovo yra atskleistos per jų fizinę, materialiąją išraišką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), reikšminga ir saugotina architektūrine vertybe laiko Klaipėdos miesto bendruomenė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turima ir priimant skundžiamą sprendimą naudota informacija apie pastatą sudarė pagrindą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo normų pagrindu suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį. Vadinasi, šio pastato tūrinė erdvinė kompozicija, išplanavimas, fasadų architektūros tūrinės detalės (langų ir durų angos), konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės, kultūros paveldo objekto, vietovės (senosios Klaipėdos Vitės priemiestis), jų dalies ar elemento bruožai, yra vertingosios savybės, kurios patvirtina nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumą visuomenei, t. y. jos kultūrinį turtą, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Teismas padarė išvadą, kad 2008 m. liepos 8 d. sprendimas (įformintas 2008 m. liepos 8 d. posėdžio protokolu Nr. VT-56 rezoliucinės dalies 1 punktu ir 2008 m. liepos 8 d. aktu Nr. KPD-RM-819) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 2-7) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2000-03-30 sprendimu Nr. 49 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą, kuriame, be kita ko, numatyta pastato rekonstrukcija (taigi, tiek prieš pastato privatizavimą, tiek vykdant pastato privatizavimo procedūras, valstybės įgaliotos institucijos kultūros paveldo srityje nelaikė, jog pastatas turi vertingųjų savybių, jog pastatui reikalinga suteikti apsaugą bei įrašyti į Registrą). Pastatas buvo privatizuotas viešo aukciono būdu. Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2005-10-27 rašte Nr. (7.12)-2kl-51 nurodytos aplinkybės buvo viešai paskelbtos pastato privatizavimo metu.

2. Apelianto skundas be kita ko buvo grindžiamas Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų (Civilinio kodekso 1.2 str.) pažeidimu. Departamentas buvo informuotas apie pastato įtraukimą į privatizavimo programą. Lietuvos Respublikai parduodant avarinės būklės pastatą, jis nebuvo įtrauktas į Registrą. Jokios naujos vertingosios savybės, lėmusios teisinės apsaugos pastatui reikalingumą, kurių nebuvo pastatą įtraukiant į privatizavimo programą, vykdant privatizavimo procedūras neatsirado.

3. Pastato buvimas saugojamoje teritorijoje ir jo įrašymas į Registrą sukelia skirtingas teisines pasekmes. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra Klaipėdos miesto istorinėje dalyje (U 16), tačiau pastato buvimas šiame žemės sklype nėra pagrindas įtraukti pastatą į Registrą. Nuo 1996 m. už kultūros paveldą atsakingos valstybės institucijos nelaikė pastato vertingu, o jokie esminiai teisės aktų, reglamentuojančių kultūros vertybių apsaugą, pakeitimai nebuvo padaryti. Įstatymas nenustato draudimo statyti naujus, rekonstruoti senus statinius, esančius saugoma pripažintos kultūros vertybės teritorijoje; šioje teritorijoje naujų statinių statyba, rekonstrukcija turėtų būti atliekama laikantis tai teritorijai nustatytų reikalavimų. Tokią teisės aktų aiškinimo taisyklę yra patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008-04-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-677/2008).

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-15 nutartis administracinėje byla Nr. P1-25-2005). Apeliantas, įsigijęs pastatą iš asmens, kuris įsigijo pastatą viešo aukciono būdu, pagrįstai tikėjosi, jog laikydamasis sutartyje nustatytų reikalavimų, galės valdyti pastatą tokiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos jo privatizavimo metu.

5. Priimdama sprendimą Taryba privalėjo vadovautis ne tik savo narių nuomone, sprendimas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tarybos posėdžio protokole mokslinės ir specialiosios literatūros šaltiniai (Akto 15.1-15.3 punktai) apskritai nėra minimi, protokole nėra užfiksuoti jokie duomenys, patvirtinantys, jog Tarybos narių balsavimas dėl sprendimo priėmimo buvo pagrįstas minėtais šaltiniais, kad Tarybos nariai apskritai yra susipažinę su šiais šaltiniais. Pažymi, kad vadovaudamasi tais pačiais šaltiniais, kurių duomenys tiesiogiai susiję su pastatu bei (duomenys neskelbtini), žemės sklypu (Akto 15.4-15.6 p.), Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba padarė visiškai priešingas išvadas dėl pastato vertingumo.

6. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pastato fiksacija yra pakankama pastato kultūrinei vertei nustatyti; pastatą reikšminga ir saugotina architektūrine vertybe laiko Klaipėdos miesto bendruomenė. Fiksavimas nėra pakankamas reikšmingumui nustatyti. Teismo išvada, jog pastatą vertingu laiko Klaipėdos miesto visuomenė, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo 20.3 punktą vietinis reikšmingumo lygmuo gali būti nustatytas tik tiems objektams, kurie pripažįstami reikšmingais vietos bendruomenei (savivaldybės ar gretimos savivaldybės administruojamos teritorijos). Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į pastato reikšmingumą vietos bendruomenei.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 19-20) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog pastatų vertingųjų savybių nustatymas ir įrašymas į Registrą turi būti susietas su privatizavimo procedūromis. Taip pat niekur nenustatyta, kad privatizavimo metu pastato neįrašius į Registrą, vėliau draudžiama kompetentingoms institucijoms atlikus reikiamas procedūras įrašyti tokį pastatą į Registrą. Pažymi, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato vertinimo tarybų hierarchijos ar pavaldumo. Apeliantas nenurodo konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių statinių vertinimo ir vertingųjų savybių nustatymo procedūras, pažeidimų. Apelianto pastabos dėl Tarybos 2008-07-08 protokolo Nr. VT-56 taip pat nėra teisiškai reikšmingos. Tarybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai posėdžių protokolams. Todėl atskiras Tarybos 2008-07-08 akto Nr. KPD-RM-819 15 punkte nurodytų šaltinių ir literatūros nepaminėjimas protokole nedaro negaliojančiu priimto sprendimo, įformintu aktu, o taip pat nepažeidžia jokių teisės aktų nuostatų. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad teisės aktai suteikia Tarybos nariams, kurie yra atestuoti specialistai, teisę spręsti kokių tyrimų kiekvienu konkrečiu atveju reikia.

Atsakovas Taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 21-27) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Tarybos interesai yra vieninteliai ir aiškūs: siekti išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. 2008 m. liepos 8 d. posėdyje Taryba, vykdydama savo teisėtas funkcijas, nustatė namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertingąsias savybes ir architektūrinį tipišką reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdį. Objekto reikšmingumo lygmuo nustatytas vietinis, t. y. jog šis objektas pripažįstamas reikšmingas vietos bendruomenei (savivaldybės ar gretimos savivaldybės administruojama teritorija). Sprendimą inicijuoti šio objekto skelbimą saugomu ir skelbti saugomu siūloma priimti savivaldybei. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba kaip atstovaujanti Klaipėdos miesto bendruomenę ir nuspręs, ar šis namas bendruomenei yra svarbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. protokolinės nutarties, kuria pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikta teisinė apsauga, jį nutarta įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį panaikinimo. Antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo ir siejamas su pastato išregistravimu iš Kultūros vertybių registro. Taip buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, todėl teismas ir pasisakys tik minėta apimtimi.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 buvo patvirtinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 2 punkte nustatyta, jog Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Kultūros vertybių registro nuostatais, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 "Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 52-1756), kitais teisės aktais bei šiais nuostatais (Nuostatų redakcija nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 9 d.).

Vienas iš kitų įstatymų, kuriais savo veikloje turi vadovautis Taryba – Viešojo administravimo įstatymas inter alia nustatantis viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus (Viešojo administravimo įstatymo 1 str.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi skundžiamo protokolinio sprendimo priėmimo metu) administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis. Tokiame akte aiškiai formuluojamos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodoma akto apskundimo tvarka. Paminėtų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų tikrinamoje administracinėje byloje aiškiai nesilaikyta. Taip buvo paneigtos ne tik išvardintos taisyklės, apibrėžtos įstatymų leidėjo, bet ir teisėtumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Iš 2008 m. liepos 8 d. protokolinio sprendimo turinio (kiti jį lydintys dokumentai, kurių pagrindu galimai buvo priimtas minėtas sprendimas, nenurodyti) nėra įmanoma suvokti pareiškėjo atžvilgiu priimtų teisinių suvaržymų motyvus (b.l. 13-14). Tai - esminis viešojo administravimo sistemos subjekto veiklos trūkumas, kuris negali būti ištaisytas ginčą nagrinėjant teismuose.

Tarybos teisė nuspręsti, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms reikalinga teisinė apsauga, įtvirtinta Nuostatų 6.1 punkte. Tų pačių Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad Tarybos sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo Tarybos pirmininkas. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais Tarybos veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, posėdžių skaitmeninių garso įrašų kompiuterinės laikmenos, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka saugo Departamentas. 2008 m. liepos 8 d. priėmus skundžiamą protokolinį sprendimą teisėkūros subjekto reikalaujamas aktas surašytas nebuvo (byloje tokio dokumento nėra, o 2008 m. balandžio 8 d. aktas (T1, b.l. 15 – 18) surašytas prieš priimant skundžiamą protokolinį sprendimą), o tai reiškia, jog nepaistyta ir minėtos taisyklės, reglamentuojančios Tarybos veiklą.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad skundžiamas teisės aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: nenurodytos faktinės aplinkybės bei teisės normos lėmusios ginčijamo akto priėmimą, nesurašytas reikalaujamas sprendimui įforminti aktas. Esant pastarosioms aplinkybėms užkertamas kelias patikrinti, ar sprendimas dėl suteikimo nekilnojamam daiktui teisinės apsaugos buvo pagrįstas ir, ar tai padaryta vadovaujantis tomis teisės normomis, kurios apibrėžia būtent šiuos santykius. Be to, Taryba vykdydama savo veiklą turi veikti taip, kaip to reikalauja ir žemesnės galios teisės aktai. Tik toks sprendimas, iš kurio būtų galima spręsti apie teisinės apsaugos nekilnojamam daiktui suteikimo priežastis bei matyti teisinį kvalifikavimą, suponuotų bylos nagrinėjimą bei skundo išsprendimą iš esmės. Padaryti Tarybos pažeidimai šalina aptariamą teismo prievolę ir įpareigoja apeliacinės instancijos teismą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Antruoju skundo reikalavimu buvo pateiktas reikalavimas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Kultūros vertybių registre pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo bei įpareigojimo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos šį pastatą išregistruoti iš Kultūros vertybių registro. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis nėra tenkintinas. Visų pirma, pripažinimas registracijos neteisėta yra ne savarankiškas reikalavimas, o gali tarnauti, kaip pagrindas priimti sprendimą dėl tokios registracijos panaikinimo. Jei būtų panaikinta registracija įpareigojimas išregistruoti akivaizdžiai perteklinis. Registracijos panaikinimas jau yra savarankiškas pagrindas prašomą veiksmą atlikti. Tačiau pastarasis aptariamas antrasis skundo reikalavimas yra atmestinas apskritai, nes priėmus sprendimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. protokolinio sprendimo, kuriuo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikta teisinė apsauga, jį nutarta įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį, panaikinimo, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsirado pareiga išregistruoti pastatą iš Kultūros vertybių registro, jei tokia registracija buvo atlikta 2008 m. liepos 8 d. protokolinio sprendimo pagrindu. Atsisakymas atlikti išregistravimą gali būti atskiro ginčo objektu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

O. E. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. protokolinį sprendimą, kuriuo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikta teisinė apsauga, jį nutarta įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį, panaikinti.

Reikalavimą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Kultūros vertybių registre pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo bei įpareigojimo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos šį pastatą išregistruoti iš Kultūros vertybių registro atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius