- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- A6.-14-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00257-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis (b. l. 4-6); mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 7-8); mokesčių apskaitos informacinės sistemos (balansas ir prievolės) išrašas(b. l. 9-10); antstolių informacinės sistemos išrašas (b. l. 11); VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 12); VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 13); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas (b. l. 14-15); VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenys apie finansines atskaitas (b. l. 16-21); kita bylos medžiaga.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia.
Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.
Byloje nustatyta, jog VMI prie FM nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus iš asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuriai tuo metu vadovavo S. S.: 2020 m. rugsėjo 23 d. atliko nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ 2021 m. gruodžio 29 d. duomenimis asociacija nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jos vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius 2021 m. gruodžio 29 d. duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolingas, apdraustųjų asmenų nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus. Asociacijos pateiktame balanse už 2018 metus matyti, kad asociacija turėjo turto 3434,00 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 0 Eur, mokesčių mokėtojo įsipareigojimai neviršija jo turto vertės, tačiau atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221, 2 straipsnio 7 punkto nuostatas, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių. S. S. būdamas susipažinęs su asociacijos finansiniais dokumentais, galėjo suvokti, kokia yra reali asociacijos finansinė padėtis, todėl asociacijos vadovui S. S. ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 29 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. S. S. būdamas asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovu daugiau nei metus žinojo apie asociacijos finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti asociacijos mokumą, nes asociacija neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl asociacijos nemokumo bylos iškėlimo, taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. S. S. tyčia pasireiškė tuo, kad jis būdamas asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovu neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Priimti priverstinio išieškojimo sprendimai iki nemokumo bylos iškėlimo liko neįvykdyti. Kadangi vadovas pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo asociacijai, todėl VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1575-894/2021 iškėlė asociacijai bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 18 d.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Taigi pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnį minėtos asociacijos vadovo pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų juridinio asmens dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių mokumui atkurti. Šiuo atveju norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį asociacijos vadovą už pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo asociacijai nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovas S. S., žinodamas apie asociacijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą asociacijai Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriui ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – teismas konstatuoja, kad S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kita vertus iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400,00 Eur paskirta bauda savo griežtumu atitiktų S. S. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati administracinės atsakomybės taikymo prasme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
S. S. padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio. Teismas įvertina tai, jog S. S. nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovo pareigas eina apie 15 metų, savo elgesį vertina kritiškai, nurodė, kad buvo pasirašyta pasibaigusio galiojimo produktų ėmimo sutartis su Norfos prekybos tinklu, kurie kaip paramą teikdavo pasibaigusio arba beveik pasibaigusio galiojimo produktus. Norfai ir Asociacijai deklaruojant skirtingo dydžio paramos sumas, susidarė mokestinė nepriemoka VMI prie FM. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad asociacijos nemokumo atsiradimą didžiausia dalimi įtakojo ne paties S. S., kaip įmonės vadovo, nemokšiškas ar aplaidus elgesys, o neįsigilinimas į sutarties sąlygas paramos teikėjo dėl įgytų maisto produktų su besibaigiančiu galiojimu. Dėl tokių deklaruotų sumų neatitikimo, asociacijai susidarė didžiulė mokestinė nepriemoka, kuri nepelno siekiančiai organizacijai tapo nepakeliama. Ir nors tai nereiškia, kad S. S. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgdamas į aukščiau jau aptartas aplinkybes, taip pat į S. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 100,00 Eur dydžio nuobauda, kuri, viena vertus, yra ženkliai švelnesnė nei numatė įstatymo leidėjas, kita vertus – pakankamai reikšmingo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. Todėl teismas nagrinėjamu atveju naudojasi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise ir sprendžia, kad administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudaro pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas. Teismas mano, kad tokiu būdu nebus pažeisti teisingumo ir lygybės prieš įstatymą kriterijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutarė:
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.