Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. A. gynėjo advokato Zenono Juknevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2008 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. A. gynėjo advokato Zenono Juknevičiaus skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 23 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimis nuteistojo V. A. apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti.

V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 7 d., laikotarpiu nuo 20 iki 22 val., pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, prie lentpjūvės, esančios Vilniuje, Salininkų g. 131, pasinaudodamas menkaverte dingstimi – pareikalavo iš J. M. cigarečių ir vyno – šiam atsisakius jų duoti, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, tuo padarydamas J. M. galvos sumušimą, pasireiškusį nosies nugarėlės kairės pusės, kairio skruosto ir žando srities poodinėmis kraujosruvomis, kairio skruosto ir žando gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais dešinio pusrutulio sferiniame paviršiuje, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, nuo ko J. M. mirė, ir taip tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė J. M.

Nuteistasis V. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas jo baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad liudytojas A. P. jį apkalbėjo.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 10/10 atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tokių aplinkybių nenustatė.

Nuteistojo V. A. gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 447 str. 2 d., Vilniaus apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10/10, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir įpareigoti pradėti procesą.

Teismo posėdyje nuteistojo V. A. gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. gynėjo skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamas skundas yra beveik identiškas jau išnagrinėtam Vilniaus apygardos teisme, kuriuo buvo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 10/10.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, numatytos BPK 444 str. 1 dalyje. Gynėjas savo skunde remiasi BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodytomis aplinkybėmis: tai tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, jog išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi konkrečiu atveju pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtinos bent dvi sąlygos: pirma, nurodomos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį; antra, nurodomos aplinkybės vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią nuteistas.

Iš nuteistojo gynėjo skundo matyti, jog pagrindinis argumentas, dėl ko turėtų būti atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje, yra liudytojų V. S. ir A. P. parodymų prieštaringumas, t. y. įrodymų vertinimas.

Gynėjas skunde cituoja liudytojų V. S. bei A. P. parodymus ir pateikia jų vertinimo savo interpretaciją. Tačiau atkreipiamas gynėjo dėmesys, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva.

Liudytojų V. S. ir A. P. parodymai, kuriuos cituoja gynėjas, teismui buvo žinomi, priimant nuosprendį bei nagrinėjant nuteistojo skundus apeliacine ir kasacine tvarka. Liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje įvertinti surinktų įrodymų visumos kontekste.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Dėl to skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinių galių dar kartą iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori gynėjas) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių.

Taigi gynėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios teismams nebuvo žinomos.

Antra vertus, nagrinėjant skundą aukštesniajame teisme, gynėjas nurodė, jo nuomone, naują aplinkybę, dėl kurios turėtų būti atnaujinta baudžiamoji byla, o būtent, jog liudytojas A. P. apkalbėjo nuteistąjį V. A. Gynėjas motyvavo, kad išvadą dėl sūnaus apkalbėjimo padarė nuteistojo motina S. Averkienė, nes ji girdėjo liudytoją sakant, jog šis ramiai gyvena tol, kol V. A. negrįžo iš pataisos namų. Be to, liudytojas išvyko į užsienį, ir tai leido nuteistojo motinai daryti išvadą, kad jis ten pasislėpė, kadangi apkalbėjo nuteistąjį.

Toks gynėjo prašymo atnaujinti baudžiamąją bylą motyvavimas atmetamas, nes paremtas vien nuteistojo motinos, kuri yra suinteresuota padėti sūnui, niekuo nepagrįstais samprotavimais.

Aplinkybė, jog liudytojas A. P. išvyko į užsienį, niekaip neįrodo jį ten pasislėpus, nes per pastaruosius keletą metų daugybė jaunų ir vyresnių žmonių išvyko iš Lietuvos į kitas šalis dirbti. Taigi liudytojo A. P. išvykimas nėra niekuo išskirtinis.

Nuteistojo motinos S. Averkienės girdėta frazė, net jei ji buvo pasakyta, taip pat neįrodo A. P. prisipažinus, kad jis apkalbėjo V. A.

Viena vertus, frazė, jog kaltininkui nepalankius parodymus davęs liudytojas ramiai gyvena tol, kol V. A. negrįžo iš pataisos namų, nereiškia prisipažinimo jį apkalbėjus. Žemesnysis teismas teisingai nutartyje nurodė, kad liudytojas turi ko bijoti: jo parodymai padėjo V. A. pripažinti kaltu, o prieš bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme atvykę keturi vaikinai liepė liudytojui pakeisti parodymus.

Kita vertus, išvadą dėl liudytojo prisipažinimo apkalbėjus nuteistąjį padarė pati nuteistojo motina, nors jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų ji neturėjo. Negalima neatkreipti dėmesio, jog apkaltinamasis nuosprendis V. A. priimtas, remiantis įrodymų visetu, o ne vien liudytojo A. P. parodymais.

Aukštesnysis teismas nesiremia samprotavimais, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad apygardos teismo teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šios nutarties bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. gynėjo advokato Zenono Juknevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2008 m. kovo 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.