Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: 2009 m. gruodžio 18 d. mirė pareiškėjo S. V. motina V. V.. Po motinos mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1,00 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys Šešonių k., Paparčių sen., Kaišiadorių r. Mirus V. V. jos palikimo pareiškimu notaro biurui niekas nepriėmė, tačiau pareiškėjas motinos palikimą priėmė faktiniu valdymu – po mamos mirties liko gyventi gyvenamajame name, pagal finansines galimybes jį prižiūrėjo, rūpinosi, taip pat po mamos mirties prižiūri ir žemės sklypą. Prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jis turės teisę paveldėti motinai V. V. priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. V. bei jo atstovai pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad jis yra vienintelis paveldėtojas palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti: brolių ar seserų jis neturi, jo tėvas - V. V. sutuoktinis - V. V. mirė 1991 m. liepos 27 d.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teisme gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraujama, prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. V. yra pareiškėjo S. V. motina (b.l. 9). V. V. mirė 2009 m. gruodžio 18 d. (b.l. 11). V. V. sutuoktinis V. V. miręs 1991 m. liepos 27 d. (b.l. 10, 21).

Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. pranešimo (b.l. 13), paveldėjimo byla po V. V. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šiuo metu yra nepaveldėtas po V. V. mirties likęs turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys Šešonių k., Paparčių sen., Kaišiadorių r. (b.l. 14, 15-16). Pareiškėjo pareiškime nurodytas bei teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad jis po savo motinos mirties iš karto ėmė valdyti šiai priklausiusį turtą ir rūpinosi juo kaip savu - toliau liko gyventi motinai priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo už jį mokesčius bei prižiūrėjo žemės sklypą, patvirtino ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas K. K. bei liudytojas A. R..

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. V. V. sūnus S. V. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. V. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Pripažintina, kad S. V. turi teisę paveldėti 2009 m. gruodžio 18 d. mirusios motinos V. V. turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d., 2 p.). Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios V. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

S. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. gruodžio 18 d., palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.