Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-01 · Administracinė byla Nr. I-3123-562/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
I-3123-562/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Pareiškėjas
R. T.
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3123-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01240-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. B. ir K. J., atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro atstovams Svajūnui Ratiukui ir Olgai Kilkinovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centrui ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. T. su skundu (b. l. 70-74) kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir diskriminaciniu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės 2012-04-02 ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaikinti; 2) pripažinti neteisėtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apsk. VPK) viršininko 2012-04-04 įsakymą Nr. 20-TE-304 ,,Dėl viršilos R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir jį panaikinti; 3) grąžinti ją į tarnybą; 4) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad vidaus tarnyboje tarnavo 16 metų. Paskutiniu metu - Kauno apsk. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniąja postine (statutinė valstybės tarnautoja, C lygio 4 kategorija). Pagal Vidaus reikalų ministro patvirtintą profilaktinio sveikatos patikrinimo pareigūnams grafiką, reguliariai lankėsi gydymo įstaigose, tikrinosi sveikatą ir buvo pripažinta tinkama tarnybai vidaus reikalų sistemoje, taip pat kiekvienais metais laikė pareigūnams numatytas šaudymo, fizinės prievartos veiksmų bei fizinių pratimų įskaitas. Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-08 įsakymu Nr. IV-299 ,,Dėl Vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymo Nr. IV-299 ,,Dėl specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pareigūnų siuntimo į centrinę medicinos ekspertizės komisiją tvarka buvo papildyta punktu, kad sveikatą privaloma pasitikrinti, kai vidaus tarnybos sistemoje ištarnauta 9 ar 16 metų. Šio įsakymo 1.2.10 punkto pagrindu, Kauno apskrities VPK Personalo skyrius jai išdavė siuntimą, vykti į Centrinę medicininės ekspertizės komisiją, privalomai sveikatos patikrai dėl tinkamumo tarnybai atlikti. Gydytojų komisija, susipažinusi su medicininiais dokumentais, konstatavo 2007 metais autoįvykio metu patirtą stuburo traumą. CMEK, neatsižvelgdama į jos individualų tinkamumą, į tai, kad po traumos jaučiasi puikiai, yra darbinga (dėl traumos nei karto nėra prašiusi laikino nedarbingumo), reguliariai laikė fizinių normatyvų įskaitas, profilaktiškai tikrinosi sveikatą ir buvo pripažinta tinkama tarnybai, nevertindama realios jos sveikatos būklės, 2012-04-02 surašė ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 7 punkte nurodė, kad yra netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytą tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Remiantis minėtu liudijimu ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d., 4 punktu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-04-04 įsakymu Nr. 20-TE-304 ,,Dėl viršilos R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo atleista iš vidaus tarnybos. CMEK, neatlikusi individualaus jos sveikatos patikrinimo, remdamasi tik medicininiais dokumentais apie 2007 metais turėtą stuburo traumą, minėtą diagnozę priskyrė 34.1 papunkčiui, tai yra ligai su labai ryškiu funkciniu sutrikimu, tuo atimdama galimybę jos sveikatos būklę vertinti individualiai. Priskyrus diagnozę 34.1 papunkčiui ji tapo netinkama tarnybai nei pagal vieną skiltį. CMEK sveikatos patikrinimą atliko neobjektyviai, formaliai, nesivadovavo protingumo kriterijais ir jai priskyrė diagnozę, pagal kurią ji turėtų nevaikščioti, bet sėdėti neįgaliojo vežimėlyje. CMEK savo sprendimą argumentavo tuo, kad rentgenogramoje matyti stuburą fiksuojanti operacija, kuri prilyginama 34.1 papunkčiui, todėl jos sveikatos būklės tirti individualiai jiems nenurodo Sąvadas. CMEK išvada, kad jos liga atitinka diagnozę su labai ryškiais funkcijos sutrikimais ir, pagal Sąvadą, jos sveikatos būklė nevertinama individualiai, bet vienareikšmiai pripažįstama netinkama tarnybai, yra nelogiška. Nuo 2007 metais patirtos stuburo traumos, nei karto dėl jos nebuvo nedarbinga, jautėsi ir jaučiasi puikiai, kiekvienais metais laiko fizinio pasirengimo įskaitas ir profilaktiškai tikrina sveikatą bei yra pripažinta tinkama tarnybai. Nesuprantamas CMEK-o formalus vertinimas pagal Sąvadą priskiriant papunktį, pagal kurį pacientų judėjimo funkcija yra aiškiai sutrikusi ir neskiriant 34.3 papunkčio, pagal kurį paciento funkcijos sutrikimas neryškus arba jo nėra. Ginčijamo Sąvado 34.1 papunkčiui priskiriama būsena po stuburą fiksuojančių operacijų. Minėtame papunktyje akcentuojama būsena su dideliais funkcijos sutrikimais. Tai turi būti pagrindinis kriterijus vertinant tikrinamojo sveikatos būklę pagal minėtą papunktį ir atitinkamai mažesni funkcijos sutrikimai turi būti vertinami pagal Sąvado 34.2 ir 34.3 papunkčius, priklausomai nuo tikrinamojo fizinio aktyvumo. 34.1 papunktis nepalieka galimybės sveikatos būklę vertinti individuliai, todėl būklė po stuburą fiksuojančios operacijos neturi būti prilyginama ryškiam funkcijos sutrikimui. Minėta būklė turi būti vertinama individualiai, nes pacientas, patyręs stuburą fiksuojančią operaciją, tačiau besijaučiantis puikiai, išlaikęs visus fizinius reikalavimus numatytus Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje, neteisėtai pripažįstamas netinkamu tarnybai. Dėl šių priežasčių VRM ir SAM 2003-10-21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 ,,Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis VR profesinio mokymosi įstaigose, kitose mokymo įstaigose VRM siuntimu, bei vidaus sistemos pareigūnams, sąvado“ priedo Paaiškinimo 34 punktas turi būti klasifikuojamas papunkčiais pagal funkcijos sutrikimo mastą, o būklė po stuburą tvirtinančios operacijos turi būti vertinama individualiai. Atkreipia dėmesį, kad Sąvade bei jo taikymo Paaiškinime pateikta nemažai psichikos ligų, kuriomis sergantys pareigūnai nepripažįstami netinkamais tarnybai, bet jų sveikatos būklė vertinama individualiai. Ji nuo 2011-02-02 yra profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ narė. Darbdavys apie jos narystę tinkamai informuotas, reguliariai išskaito nario mokestį. Tačiau darbdavys nesilaikė jam Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 ir 2 d. nustatytos pareigos, nesikreipė dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo atleidžiant ją iš darbo, todėl jos atleidimas yra neteisėtas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai pateikė patikslintą skundą, kuriame be jau pareikštų reikalavimų prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti: 1) ar 2011-12-08 VRM įsakymas Nr. IV-880 ,,Dėl vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymo Nr. IV-299,,Dėl specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 1.2.10 punktas neprieštarauja Vidaus statuto 3 str. 1 d. įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lygių galimybių įstatymo 5 str. 2 d. įtvirtintam draudimui diskriminuoti dėl amžiaus ir 7 str. 3 d. nustatytam draudimui sukurti darbuotojui (tarnautojui) blogesnes tarnybos sąlygas ir Konstitucijos 29 str. įtvirtintoms teisėtų lūkesčių principo nuostatoms; 2) pripažinti VRM ir SAM 2003-10-21 d. įsakymo Nr. 1V-380A/V-618 ,,Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis VR profesinio mokymosi įstaigose, kitose mokymo įstaigose VRM siuntimu, bei vidaus sistemos pareigūnams, sąvado“ 34.1 ir jo taikymo Paaiškinimo 34.1 papunkčius diskriminaciniais, prieštaraujančiais teisingumo, protingumo principams, ir keistinais. Neteisėtais ir juos pakeisti.

Pareiškėjos teigimu 2008-08-05 įsakymo Nr. IV-299 1.2.10 punktas, kuriuo numatyta, kad privalomai sveikatą turi tikrintis tik dvi išskirtinos pareigūnų grupės – ištarnavę 9 ir 16 metų, yra diskriminacinis pareigūnų atžvilgiu dėl jų ištarnauto amžiaus. Kadangi pareigūnų sveikata profilaktiškai tikrinama VRM numatytu grafiku pagal amžiaus grupes ir kitus kriterijus, papildomas sveikatos tikrinimas pagal nustatytą amžių yra perteklinis. Taip pat įsakymo 1.2.10 p. prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 str. 2 d. ir 7 str. 3 d., Vidaus statuto 3 str. 1 d., Konstitucijos 29 str., kadangi yra bloginantis pareigūnų padėtį bei varžantis pareigūnų teisėtus lūkesčius tarnauti iki įstatymo numatyto pensijinio amžiaus, dirbtinais reikalavimais ribojantis Konstitucijoje numatytą teisę į darbą. Sąvado ir jo Paaiškinimo struktūra ydinga ir prieštarauja protingumo principams. Nurodymas nevertinti individualiai, o iškarto pripažinti netinkamu prieštarauja logikai bei asmens priežiūros individualizavimo principui – kurio esmė, jog kiekvieno asmens sveikatos priežiūra turi būti individualizuota. Dažnai tas pats susirgimas ar trauma skirtingiems asmenims sukelia skirtingus padarinius ir pasekmes. Sąvade ir jo Paaiškinime esančių ligų tyrimas privalo būti individualizuojamas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apsk. VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78-79). Atsiliepime nurodė, kad iš Policijos departamento prie LR VRM Personalo valdybos 2012-01-17 buvo gautas raštas Nr. 5-3-S-35, kuriame nurodyta vadovautis ir užtikrinti vidaus reikalų ministro įsakymo 10.6 papunkčio, numatančio, jog pareigūnai ekspertizei siunčiami „kai vidaus tarnybos sistemoje ištarnauja 9 ar 16 metų; nurodytu atveju pareigūnai ekspertizei siunčiami ne vėliau kaip per 1 metus“ (atitinkamai 10-aisiais ir 17-aisiais jų vidaus tarnybos metais) vykdymą. Kadangi pareiškėja tuo metu jau buvo ištarnavusi vidaus tarnybos sistemoje 16 metų, jai 2012-03-12 buvo išduotas siuntimas į CMEK dėl tinkamumo tarnybai nustatymo. CMEK ligos liudijime konstatavo, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ir sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Remiantis šiuo ligos liudijimu bei vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 dalies 4 p. pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos, nes esant tokiai komisijos išvadai pareiškėja toliau negali atlikti pareigų. Pareigūnė buvo atleista iš vidaus tarnybos kitu pagrindu - kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai. Esant šiam atleidimo iš tarnybos pagrindui, įstatymas nenumato, jog reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas.

Atsakovo Kauno apsk. VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 95-101). Atsiliepime išdėstė ekspertizės dėl tinkamumo vidaus tarnybai CMEK atlikimą reglamentuojančius teisės aktus, jų taikymą vertinant pareiškėjos sveikatos būklę, taip pat išdėstė LVAT suformuotą praktiką bylose susijusiose su CMEK išvadų vertinimu. Taip pat nurodė, kad atliekant ekspertizes visais atvejais yra atsižvelgiama į kokias pareigas vidaus tarnyboje yra pretenduojama, kokias pareigas eina ir kokiai Sąvado skilčiai - I, II ar III - yra priskiriamos šios pareigos, nes nuo Sąvado skilties priklauso ar bus taikomi tinkamumo vidaus tarnybai didesni ar mažesni sveikatos būklės reikalavimai. Sprendimą dėl pareigų priskyrimo Sąvado I, II ar III skilčiai priima vidaus reikalų statutinė įstaiga į kurią tarnauti pretenduojama arba kurioje einama atitinkamas pareigas, ir kuri nukreipia į ekspertizę. Sąvado I skiltis nustato didžiausius tinkamumo vidaus tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, II skiltis mažesnius negu I skiltis, bet didesnius negu III skiltis, III skiltis pačius mažiausius. CMEK neįpareigota vertinti kaip buvo tikrinamas pareiškėjos fizinis pasirengimas ir kaip ji atliko jai privalomus fizinius pratimus. Fizinius pratimus pareiškėja R. T. atliko 2008-05-12, 2009-05-08, 2010-05-14, 2011-05-09, nors UAB „Šilainių šeimos sveikatos centro“ gydytojų konsultacinė komisija, atsižvelgdama į pareiškėjai R. T. nustatytą diagnozę - būklė po L2 stuburo slankstelio kompresinio lūžio, 2007-12-10, 2008-12-03, 2010-04-09 nerekomendavo atlikti fizinio pasirengimo pratybų iki 2010-12-31. CMEK nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodas T91.1 buvo konstatuojama ir atliekant pareiškėjai privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus. Pažymėjo, kad sveikatos patikrinimų ir ekspertizės atlikimo tikslai skiriasi. Jų organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja aprašas, kurio tikslas nustatyti tinkamumą vidaus tarnybai. Sveikatos patikrinimų organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. IV-230, kurio tikslas - yra sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė, kuri būtina pareigūnams keliamiems uždaviniams įgyvendinti, leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat nustatyti ligas ar sveikatos problemas, susijusias su vidaus tarnyba, kad būtų taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės. CMEK tinkamai taikė Sąvado 34.1 punkto ir Sąvado 34.1 punkto paaiškinimų reikalavimus, ir savo priimtą neigiamą pareiškėjai R. T. ekspertinį sprendimą išsamiai pagrindė 2012-04-02 ekspertiniame pagrindime. Esant atleidimo pagrindui, nustatytam Statuto 53 str. 1 d. 4 p. (šis atleidimo pagrindas nepriklauso nei nuo darbdavio (Kauno apsk. VPK), nei nuo pareiškėjos R. T. valios, priklauso nuo objektyvių priežasčių), jokio išankstinio profesinės sąjungos sutikimo ne tik, kad nereikia, net ir negali būti, nes kitaip tai prieštaraus ne tik Statuto reikalavimams, bet sveikai logikai, ir nesvarbu ar pareiškėja R. T. yra tik profesinės sąjungos narė, ar yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė.

Teismo posėdžio metu atsakovo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-04-04 įsakymo Nr. 20-TE-304, kuriuo pareiškėja R. T. atleista iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto dėl sveikatos būklės, teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-01-10 raštu Nr. 11 D-11 ,,Dėl vidaus reikalų ministro įsakymo įsigaliojimo“ informavo be kitų ir Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kad nuo 2012-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.2.10 punktas, reglamentuojantis vidaus tarnybos pareigunų, ištarnavusių vidaus tarnybos sistemoje 9 ar 16 metų, siuntimą specializuotajai medicininei ekspertizei atlikti. Prašė informuoti Departamentui pavaldžias įstaigas, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimo tvarkos aprašo 20 p., pareigūnui Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje atlikta ekspertizė bus įskaitoma kaip sveikatos patikrinimas (b. l. 84).

Kauno apsk. VPK 2012-01-26 raštuNr. 20-S-320 ,,Dėl specilizuotosios medicininės ekspertizės atlikimo“ apie nuo 2012-01-01 įsigaliojusius įsakymo pakeitimus pranešė struktūrinių padalinių vadovams. Taip pat pridėjo pareigūnų, kurie 2012 m. turės pasitikrinti CMEK, sąrašą ir informaciją dėl tikrinimosi CMEK. Prašė užtikrinti pareigūnų vykimą į CMEK (b. l. 85, 86-91, 92). Pridėtame sąraše 27 numeriu įrašyta R. T. pavardė. Nurodyta, kad sveikatos būklės reikalavimų skiltis, pagal kurią nustatyti reikalavimai pareigybei yra II skiltis (b. l. 87).

Kauno apsk. VPK Personalo skyriaus 2012-03-12 siuntimu atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 20-1-SE-74 pareiškėja buvo pasiųsta į CMEK prašant nustatyti jos tinkamumą tolimesnei tarnybai Kauno apsk. VPK Santakos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniuoju postiniu (pagal Sveikatos būklės reikalavimų sąvado II-ąją skiltį). Ekspertizės pagrindu n urodytas Aprašo 10.6 p. (kai vidaus tarnybos sistemoje pareigūnas ištarnauja 9 ar 16 metų) (b. l. 105).

CMEK, įvertinusi 2012-04-02 surašytą specializuotosios medicininės ekspertizės aktą (toliau - SMEA) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102), turimus bei gautus R. T. medicininius dokumentus (b. l. 119-126), patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų R. T. sveikatos būklę (b. l. 107-118), priėmė 2012-04-02 CMEK ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad vadovaujantis Sąvado 34.1 punktu R. T. netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijusi su vidaus tarnyba ar su pareigu atlikimu (b. l. 103 antra pusė).

CMEK pastebėjusi 2012-04-02 ligos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) techninę klaidą, nes neįrašytas

TLK-10-AM kodas M42.16, nors SMEA Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-04-02 CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime šis kodas buvo įrašytas, CMEK, nekeisdama ekspertinio sprendimo iš esmės, tik patikslindama 6 punktą, surašė patikslintą 2012-04-02 CMEK ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 103).

Kauno apsk. VPK viršininkas 2012-04-04 įsakymu Nr. 20-TE-304 ,,Dėl viršilos R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), CMEK 2012-04-02 ligos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), atleido R. T. iš vidaus tarnybos (b. l. 80).

Ginčas byloje kilo dėl CMEK ekspertinio sprendimo 2012-04-12 ligos liudijimo Nr. 1159, kuris sudarė teisinį pagrindą nutraukti su pareiškėja tarnybos santykius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Vykdydamas jam priskirtas funkcijas teismas turi patikrinti viešojo administravimo funkcijas vykdančio subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl pareiškėjos ginčijamos specializuotos medicininės ekspertizės priimto ekspertinio sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą teismas vertina būtent šiame kontekste, nes medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu CMEK sprendimu, mano, kad ji yra tinkama vidaus tarnybai, motyvuodama tuo, kad CMEK nepagrįstai nevertino jos sveikatos būklės individualiai, neatsižvelgė į jos puikią savijautą, planinių sveikatos patikrinimų, kuriais pripažinta tinkama tarnybai, bei fizinių normatyvų įvykdymo rezultatus, todėl nepagrįstai jos diagnozę vertino Sąrašo 34.1 punktu. Taip pat teigia, kad įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos yra neteisėtas, kadangi darbdavys žinodamas, kad ji yra profesinės sąjungos narė, nesikreipė į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-461/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009) ne kartą yra konstatavęs, kad CMEK sprendimų turinys turi atitikti esminius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, t. y. išvada turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, joje turi būti aiškiai išdėstyta, kokie klausimai buvo sprendžiami ir kaip jie išspręsti. Tačiau akcentuota, kad CMEK sprendimas yra specifinio pobūdžio, nes ši komisija savo veikloje turi laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos asmens sveikatos paslaptis (sveikatos būklė, diagnozė, prognozė ir kt.) turi būti saugoma pagal pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl negali būti reikalaujama, kad CMEK pažymose atskleistų tuos duomenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą yra saugomi. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme CMEK nėra teisinių kliūčių tokius duomenis tinkamai užfiksuoti Medicininio tikrinimo akte, kuris saugomas CMEK. Tiriamajam pareigūnui paprašius, jis turi teisę gauti pilnus duomenis apie savo sveikatą. Atsižvelgus į tai, kad CMEK yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro struktūrinis padalinys – kolegiali institucija, kuriai yra pavesta atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, CMEK priimamiems sprendimams negali būti keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 dalies reikalavimai.

Vidaus tarnybos statute tarp kitų reikalavimų yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo pagal sveikatos būklę turi būti tinkamas vidaus tarnybai (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia priimti į vidaus tarnybą esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai.

Pažymėtina, kad tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininio kriterijaus nustatymas yra susijęs su vidaus tarnybos specifika (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, kai kurių pareigūnų ilgesnis darbo laikas ir kt.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininį kriterijų Statute taip pat sureglamentavo kaip turi būti organizuojama pareigūnų sveikatos priežiūra (Statuto VIII skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“).

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai turi teisę į šio Statuto ir kitų įstatymų nustatytą sveikatos priežiūrą. Šio straipsnio 2 dalis apibrėžia, jog pareigūnų sveikatos priežiūra apima specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio Statuto 42 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą (medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą), psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Statuto 39 straipsnio 3 dalimi Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai institucijai pavesta organizuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, taip pat naudotis pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Statuto 39 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 27 straipsnį specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarka yra reglamentuojama pagal kompetenciją Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vidaus reikalų ministerijos, arba Krašto apsaugos ministerijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymo Nr. 1V-299 „Dėl specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmenų, pretenduojančių į vidaus tarnybą, pageidaujančių mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje <....> specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimą, kurį pavesta atlikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijai (toliau – CMEK). Nuo 2012-01-01 įsigaliojo Aprašo 10. 6 p., kuriuo nustatyta, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami kai vidaus tarnybos sistemoje ištarnauja 9 ar 16 metų; nurodytu atveju pareigūnai ekspertizei siunčiami ne vėliau kaip per 1 metus (atitinkamai 10-aisiais ir 17-aisiais jų vidaus tarnybos metais).

CMEK, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę dėl asmenų, pretenduojančių į vidaus tarnybą arba mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, tinkamumo, savo veikloje vadovaujasi ir Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – Sąvadas) ir šio Sąvado taikymo paaiškinimu.

Sąvade yra išvardintos ligos ir sveikatos problemos. Atsižvelgiant į sveikatos būklės reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, taip pat į tarnaujančių pareigūnų tarnybos specifiką, Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas yra suskirstytas į I, II ir III skiltis, kuriose pagal atitinkamą ligą ar sveikatos problemą yra nurodytas atitikimas tarnybai pagal tris galimus variantus („tinkami“, „netinkami“, „tinkamumas individualus“). Sąvado taikymo paaiškinime pagal kiekvieną šio Sąvado I, II, III dalyje nurodytą ligos ar sveikatos problemos poziciją yra pateikti atitinkami paaiškinimai dėl priimamų į tarnybą asmenų ir tarnaujančių pareigūnų atitikties sveikatos būklės reikalavimams nustatymo pagal atitinkamas Sąvado skiltis, jei nustatoma, jog konstatuojamos atitinkamomis ligos, ar sveikatos problemos.

Byloje nustatyta, kad 2012-03-12 Kauno apsk. VPK Personalo skyriaus siuntimu pareiškėja buvo pasiųsta į CMEK, prašant nustatyti jos tinkamumą tolimesnei tarnybai Kauno apsk. VPK Santakos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniuoju postiniu (pagal Sveikatos būklės reikalavimų sąvado II-ąją skiltį).

Kaip matyti iš bylos medžiagos CMEK sprendimą dėl pareiškėjos netinkamumo tarnybai yra pateikusi įrašydama į du patvirtintų formų dokumentus: medicininio tikrinimo aktą ir Ligos liudijimą. Pareiškėjos tinkamumas užimamoms pareigoms buvo vertinamas pagal Sąvado II-ąją skiltį ir jame pateikto Sąrašo 34.1, 87.1 punktus. Pareiškėja neginčija ligos liudijime nustatytos diagnozės pagal 87.1 punktą, tačiau nesutinka su 34.1 punktu.

Sąvado 34.1 p.I-III skiltyse nustatyta, kad pareigūnai yra netinkami tarnybai, kai stuburo ir krūtinės ląstos organų ligos, vystymosi ydos, pažeidimų ir ligų padariniai - labai aiškios, su ryškiu funkcijos sutrikimu arba greitai progresuojančios.

Pažymėtina, kad jei asmuo turi Sąvado 34.1 punkte numatytų sveikatos sutrikimų, jis yra pripažįstamas pagal sveikatos būklę netinkamu šiai tarnybai ir šis nustatytas draudimas yra absoliutaus pobūdžio.

Sąvado taikymo paaiškinimų 34 p. nustatyta, kad šio punkto 34.1 p. priskiriama visų stuburo dalių osteochondrozė ir deformuojanti spondiliozė, kuri pasižymi tarpslankstelinių diskų aukščio sumažėjimu, slankstelių kūnų subchondrine skleroze, masyvių osteofitų, išsidėsčiusių slankstelių kūnų kraštuose ir išeinančių už sujungimo plokštelių ribų, diskų išvaržos, tarpslankstelinių sąnarių deformuojanti spondiloartrozė, labai ribojanti stuburo judrumą, III° ar silpniau pasireiškianti stuburo spondilolistezė, svetimkūnis nugaros smegenyse ar stuburo kaulinėje medžiagoje, slankstelių kūnų lūžių padariniai, pasireiškiantys stuburo deformacija, statikos sutrikimu arba labai apribotais judesiais. Šiam punktui priskiriama būsena po užpakalinės dviejų ar daugiau lankų laminektomijos dėl traumų ar ligų, taip pat po stuburą fiksuojančių operacijų dėl nesikonsoliduojančių lūžimų ar (ir) kitų susirgimų. Jei po stuburo traumos sužalojamos arba suspaudžiamos nugaros smegenys, papildomai taikomas Sąvado 13 punktas. 34.2 p. priskiriama aktyvi stuburo tuberkuliozė, taip pat anksčiau persirgtos tuberkuliozės bei slenkančių abscesų ir fistulių padariniai; dėl tuberkuliozės sėkmingai atliktų operacijų padariniai, kai funkcija vidutiniškai sutrikusi, II° stuburo osteochondrozė, kai yra slankstelių kūnų kremzliniai mazgai (disko protruzija, Šmorlio išvaržos) ir slankstelių kūnų kampai užaštrėję, ostechondrozinė kifozė, II° spondilolistezė, slankstelių kūnų lūžimo padariniai, įgimta ar įgyta stuburo deformacija, vidutiniškai trikdanti funkciją, būsena po vieno lanko leminektomijos ir mikrodiskektomijos. 34.3 punktui priskiriami pirminiai stuburo osteochondrozės reiškiniai: užaštrėję įtraukti slankstelių kūnų kampai; I° spondilolistezė, nedideli įgyti statiniai stuburo iškrypimai; izoliuoto slankstelio kūno kompresinio lūžimo padariniai su neryškiais funkcijos sutrikimais arba be jų.

Jei stuburo susirgimai, išsivystę po traumų, yra lydimi šaknelinio arba kraujagyslinio sindromo, tai priimant ekspertinį sprendimą vadovaujamasi ir Sąvado 11 ir 15 punktais. Suaugę keterinių ir skersinių ataugų lūžiai, netrikdantys stuburo funkcijos, taip pat penktojo juosmens slankstelio sakralizacija arba pirmojo kryžmens slankstelio liumbalizacija, jei minėtų slankstelių lankai nesuaugę ir nėra neurologinių simptomų, pareigūno vidaus tarnybai ir mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje kliūčių nesudaro.

Abejotinais stuburo ir stuburo smegenų pažeidimo masto atvejais ekspertinis sprendimas priimamas atlikus stuburo rentgenografinį tyrimą, o prireikus – tyrimą kompiuteriniu tomografu.

Iš Medicininio tyrimo akto matyti, kad 2012-04-02 pareiškėja užpildė Medicininio tyrimo akto Klausimyno dalį, kurioje įrašė nusiskundimus dėl savo sveikatos (b. l. 102 antra pusė) ir buvo nukreipta pas 10 skirtingų medicinos sričių specialistus (b. l. 107-116). Medicininio tyrimo akto Klausimyno dalyje pareiškėja taip pat nurodė, kad 2007 m. turėjo stuburo traumą ir buvo operuota. Dėl šios stuburo traumos pareiškėja buvo nukreipta chirurgo ir neurologo apžiūroms (b. l. 107, 109, 110). Chirurgas, apžiūrėjęs pareiškėją konstatavo randinius odos pakitimus ir nustatė diagnozę – sveika, ekspertinę išvadą – tinkama.

Neurologas, susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais (b. l. 119-126), Akte užfiksavo, kad pareiškėja 2007-07-07 - 2007-07-17 po traumos buityje gydėsi VUGPL ortopedijos skyriuje. 2007-07-10 operuota, atlikta L1-L2-L3 slankstelių fiksacija metaline plokštele. Po 10 - 12 mėn. rekomenduota pašalinti konstrukciją b. l. 121 antra pusė). Gydyta reabilitacijos ligoninėje „Palangos linas“ ir ambulatoriškai, nedarbingumas 84 dienos (b. l. 124). 2007-12-10, 2008-12-03, 2010-04-09 Šilainių ŠSC gydytojo buvo atleista nuo fizinio pasirengimo normatyvų laikymo iki 2010-12-30, gydytojai pareiškėjai nustatė nustatė II0 - III0 osteochondrozę (b. l. 119 antra pusė, 125, 126 antra pusė). 2009-03-16 dėl juosmens skausmų duotas siuntimas neurochirurgo konsultacijai (b. l. 126). VLK duomenimis 2009-04-15 gydyta LSMUL, TLK-10-AM kodas S32.0 (stuburo juosmeninio slankstelio lūžimas). 2012-04-02 CMEK siuntimo pagrindu Medicinos centre atlikus stuburo juosmeninės dalies rentgenogramą Nr.690-691 nustatyta- būklė po L₁₁ kompresinio lūžimo ir sutvirtinimo metaline plokštele su varžtais; yra antrinė torokoliumbalinės dalies osteochondrozė ir spondilioartrozė. Gydytojo neorologo 2012-04-02 apžiūros metu židininės neurologinės simptomatikos nekonstatuota, tačiau stebimas apie 6 cm.ilgio pooperacines randas stuburo juosmeninėje dalyje (b. l. 109).

Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijama ekspertizė buvo atlikta remiantis surinktais medicininiais dokumentais apie pareiškėjos sveikatos būklę bei atliktais tyrimais, kurie patvirtina nustatytą diagnozę – juosmeninės stuburo dalies L₁₁ slankstelio kompresinio lūžimo ir osteosintezės (2007-07-10) padariniai. Juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, spondilioartrozė (TLK-10-AM kodas- T91.1;M42.16). 2012-04-02 CMEK posėdyje įvertinus visą ekspertizės metu surinktą medžiagą buvo padaryta išvada, jog pareiškėja dėl ligos, nurodytos Sąvado 34.1 p., netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado nustatytą tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis. Kaip jau minėta, Sąvado 34.1 punktui priskiriama būsena po stuburą fiksuojančių operacijų dėl nekonsoliduojančių lūžimų ar (ir) kitų susirgimų. Todėl pareiškėjos pretenzijas, kad ji nebuvo individualiai vertinama dėl tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado 34.1 p. pripažinti pagrįstomis nėra pagrindo. Šias savo pretenzijas pareiškėja grindžia ne konkrečiais argumentais (pav., nebuvo paskirti ir nebuvo atlikti kokie nors tyrimai, nebuvo apžiūrėta gydytojų), o savo subjektyvia nuomone. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, jog CMEK sprendimą priėmė tik po to, kai pareiškėja buvo ištirta įvairių sričių medicinos specialistų, tame tarpe neurologo. Minėta, kad pagal Sąvado 34.1 punkto nuostatas, jei asmuo turi šiame punkte numatytų sveikatos sutrikimų, jis yra pripažįstamas pagal sveikatos būklę netinkamu šiai tarnybai ir šis nustatytas draudimas yra absoliutus. Todėl turint Sąvado 34.1 punkte numatytų sveikatos sutikimų, pareiškėjos fizinis pasirengimas neturi įtakos vertinat tinkamų tarnybai. Kartu pažymėtina, kad tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininio kriterijaus nustatymas yra susijęs su vidaus tarnybos specifika, kadangi tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniniais aukšto lygmens streso protrūkiais, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis), ir tai, kad visi šie išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti tiriamajam nustatytos ligos ir sveikatos problemos progresavimą. Teismo posėdžio metu Medicinos centro atstovas nurodė, kad pareiškėjai atlikus stuburo operaciją, medikai po 11-12 mėnesių rekomendavo išimti stuburą sutvirtinančias metalinę plokštelę, tačiau pareiškėja rekomendacijų nesilaikė, taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tarnybos pobūdį, esant nenumatytoms ekstremalioms situacijoms pareiškėjos sveikata gali būti stipriai sutrikdyta ir privesti prie sunkių padarinių.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, konstatuotina, kad 2012-04-12 CMEK priėmė pagrįstą sprendimą, jog R. T. netinkama vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis. Pagal Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimus procedūrinių pažeidimų taikant šio Sąvado 34.1 punktą nenustatyta.

Kaip minėta, Statuto 53 str. 1 d. 4 p. reglamentuojama, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Statuto 56 str. 1 d. nustatyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10 (tarp jų ir Statuto 53 str. 1 d. 4 p.), 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Ši teisės norma įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ne tik atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pakeisti. Vidaus tarnybos įstaigos teisinė elgsena, pagal įstatymų leidėjo apibrėžtas taisykles, egzistuojant sveikatos būklės sutrikimams, patvirtintiems kompetentingos institucijos – imperatyvi. Pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad darbdavys privalėjo gauti profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą dėl jos atleidimo, kadangi atleidimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso.

Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-04-04 įsakymą Nr. 20-TE-304 ,,Dėl viršilos R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kiti pareiškėjos išvestinio pobūdžio reikalavimai grąžinti ją į tarnybą bei priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Nors pareiškėja taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir diskriminaciniu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2012-04-02 ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaikinti, tačiau ginčo atveju CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas tik viena iš pareiškėjos reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išaiškinęs, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta esant pagrindui nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti CMEK ekspertinį sprendimą - 2012-04-02 ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ABTĮ 101 str.1p.).

Pareiškėjos atstovai pateikė prašymą kreiptis į LVAT ištirti ar VRM 2012-12-08 įsakymo 2011-12-08 VRM įsakymas Nr. IV-880 ,,Dėl vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymo Nr. IV-299,,Dėl specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 1.2.10 punktas, kuriuo pareigūnas siunčiamas į CMEK, kai vidaus tarnyboje ištarnauja 9 ar 16 metų, neprieštarauja Vidaus statuto 3 str. 1 d. įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lygių galimybių įstatymo 5 str. 2 d. įtvirtintam draudimui diskriminuoti dėl amžiaus ir 7 str. 3 d. nustatytam draudimui sukurti darbuotojui (tarnautojui) blogesnes tarnybos sąlygas ir Konstitucijos 29 str. įtvirtintoms teisėtų lūkesčių principo nuostatoms; 2) pripažinti VRM ir SAM 2003-10-21 d. įsakymo Nr. 1V-380A/V-618 ,,Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis VR profesinio mokymosi įstaigose, kitose mokymo įstaigose VRM siuntimu, bei vidaus sistemos pareigūnams, sąvado“ 34.1 ir jo taikymo Paaiškinimo 34.1 papunkčius diskriminaciniais, prieštaraujančiais teisingumo, protingumo principams, ir keistinais.

Teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje abejonių dėl šių aktų atitikties Įstatymams nekyla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str.).

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog pretenduojantis į vidaus tarnybą, be kitų šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Tokiu būdu būtent ši nuostata imperatyviai įtvirtina vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro kompetenciją nustatyti sveikatos būklės reikalavimus pretenduojantiems į vidaus tarnybą. Priimtam į vidaus tarnybą pareigūnui taip pat visą jo tarnybos statutinėse pareigose laikotarpį galioja reikalavimas būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti atitinkamas pareigas vidaus tarnyboje. Pažymėtina, kad tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininio kriterijaus nustatymas yra susijęs su vidaus tarnybos specifika bei didesne profesine rizika. Todėl Sąvade, atsižvelgiant į jo paskirtį, nustatytos ligų ir sveikatos problemų ribinės normos, kurios būtinos tam, kad asmuo vidaus tarnybos sistemos pareigūno funkcijas atliktų be nepagrįstos rizikos sau, tarnybos partneriui, žmonių sveikatai ar gyvybei, tarnybos tikslui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas – tai formalios teisinės lygybės principas; šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti CMEK ekspertinį sprendimą - 2012-04-02 ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškėjos R. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėVioleta BalčytienėArūnas Dirvonas