- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- A15.-25-1005/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03075-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pažeidėjas
- D. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. G., L. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. 2016 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 18 d. 10.33 val. Projektuotojų g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vairuodama automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, jos automobilis pradėjo slysti ir kliudė kitus du stovėjusius automobilius ir juos apgadino, eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai, o D. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismų taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.
Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu D. Ž. parodė, kad ji pripažįsta jai suformuluotame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tačiau jos tyčinės kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nėra. Parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), augina du vaikus, dviejų ir šešių metų amžiaus. Įvykio dieną iš ryto su automobiliu Mercedes Benz pasiėmusi abu vaikus išvažiavo į „Rio“ pramogų centre esančią vaistinę pirkti vaistų vaikams, vaikus pasiėmė kartu, nes namuose buvo viena ir neturėjo kam vaikų palikti. Tą dieną vaikai buvo neramūs, ypač mažylis, kuris nuolat verkė, raudojo, ji pati buvo įsitempusi. Tą dieną buvo slidu, automobilis slydo ir ji kieme kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir jos automobilis trenkėsi į kitą automobilį, kuris stovėjo kairėje kelio pusėje. To automobilio priekinis ratas buvo pasuktas kampu. Po smūgio jos automobilyje pradėjo „pypsėti“ elektronika, vaikai pradėjo klykti. Parodo, kad toje vietoje leidžiamas greitis yra 20 ar 30 km/h, ji 30 ar 40 km/ h greičiu ir važiavo, ten įsibėgėti nėra kur. Gatvė ten siaura, gatvėje stovi pastatyti automobiliai, automobilis Mercedes Benz jai nepriklauso, automobilis didelių gabaritų, ji šį automobilį vairuoja retai, pro tą vietą kur įvyko eismo įvykis išvis stengiasi nevažiuoti. Parodo teismui, kad apsidairiusi aplink jokių žmonių nematė, telefono neturėjo, nes buvo palikusi namuose, todėl automobilio negalėjo palikti. Ji žino kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui, tačiau tuo kartu palikti automobilio negalėjo, nes reikėjo parvežti vaikus. Ji suvokė, kad yra kalta dėl eismo įvykio, bet jokiu būdu nesiekė išvengti už tai gresiančios atsakomybės, tuo metu jai svarbiausia buvo pasirūpinti vaikais, lauke buvo šalta, ji pati buvo streso būsenoje. Dėl šių priežasčių, ji pavažiavo iki namų, parvedė vaikus į butą penktame aukšte, vaikus šiek tiek apramino ir juos paliko sesei V. K. prižiūrėti. Sesė tuo metu buvo bute, nes turi nuo buto raktus. Tada apsirengė šiltesnę striukę ir grįžo į eismo įvykio vietą. Ten jos laukė keturi žmonės, kurie panikavo. Ji pati buvo streso būsenoje, nes tai pirmas toks įvykis, nors vairuoja jau dešimt metų, todėl galėjo kažką iš baimės leptelti apie tai, kad vairavo pusseserė, nors iš tikrųjų jokios pusseserės nebuvo. Atvykus policijai ji viską prisipažino ir sakė tiesą. Nuo eismo įvykio momento iki jos grįžimo į eismo įvykio vietą praėjo apie 20 minučių. Paaiškėjo, kad ji atsitrenkė ne į vieną, o į du automobilius. Parodo teismui, kad į tą kiemą, kur įvyko įvykis yra vienintelis įvažiavimas, išvažiuoti pro kitą vietą nepravažiavus įvykio vietos, negalima. Parodo teismui, kad ji ir dabar teisme pripažįsta, jog yra kalta dėl to, kad sukėlė eismo įvykį, savo kaltę ji pripažino ir draudimo bendrovei, paskambinusi ir pranešusi apie įvykį. Jos vairuotas automobilis yra draustas ir Kasko ir vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Sutinka su nukentėjusio R. G. nurodomu žalos dydžiu 150 Eur ir yra pasirengusi žalą atlyginti nedelsiant. Prašo teismo priimant sprendimą atsižvelgti į tai, kad gailisi, jai teisė vairuoti reikalinga, nes augina du vaikus, prižiūri dvi močiutes, yra veiklus, užsiėmęs žmogus.
D. Ž. atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti ir pažymėjo, kad D. Ž. pripažino jai inkriminuojamas faktines kaltinimo aplinkybes ir dėl jų gailisi, tačiau pasišalindama iš eismo įvykio vietos ji nesiekė išvengti jai gresiančios administracinės atsakomybės, todėl jos veiksmuose nėra būtino pažeidimo požymio – tyčios. Kad D. Ž. nesiekė išvengti atsakomybės patvirtina ir tai, kad ji pripažino savo kaltę ir eismo įvykį tirti atvykusiems policijos pareigūnams, be to nukentėjusiajam R. G. jau atlygino padarytą žalą.
Nukentėjusioji L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo sekmadienis, apie pusę vienuoliktos, kai į buto duris paskambino kaimynas R. G., kuris pasakė, kad kažkas atsitrenkė į jos ir jo mašinas ir pabėgo. Apie eismo įvykį R. G. pranešė jų kaimynė V. S., kuri tai matė. Tada ji išėjo į lauką pažiūrėti savo mašinos Ford Focus, apie įvykį pranešė savo mama R. B., kuri ir iškvietė policiją. Jos automobiliui buvo nulaužtas priekinis vairuotojo pusės ratas, nulaužta ašis, išdaužtas žibintas. Prie automobilių buvo atėjusi ji su savo mama ir kaimynas R. G. su savo mama, jie stoviniavo ir laukė policijos. Jos mama su kaimyno mama buvo nuėjusios apsižiūrėti ir netoliese rado automobilį, kuris atsitrenkė į jų automobilius. Po to prie jų atėjo mergina, kaip dabar jau žino – D. Ž.. Parodo, kad nuo tada, kai jai kaimynas pranešė apie įvykį iki merginos atėjimo praėjo virš 20 minučių. Kai atėjo mergina, už kelių minučių atvažiavo ir policija. D. Ž. jiems sakė, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jos pusseserė, kuri ką tik išsilaikiusi teises, o ji norėdama padėti pusseserei prisiima kaltę dėl eismo įvykio. Kai atvažiavo policija, girdėjo, kaip D. Ž. pareigūnams aiškino, kad automobilį vairavo ji, kad vežė vaikus. Parodo, kad nežino kokia žala padaryta jos automobiliui Ford Focus, tačiau draudime jai sakė, kad automobilis po įvykio yra neremontuojamas. Sutinka pateikti duomenis iš draudimo bendrovės, koks žalos atlyginimas jai yra siūlomas. Parodo, kad iš kiemo, kuriame įvyko eismo įvykis yra tik vienas įvažiavimas ir išvažiavimas. Patikslina, kad jos automobilio priekiniai ratai buvo tiesūs, jie tikrai nebuvo susukti šonu.
Nukentėjusysis R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2016 m. gruodžio 18 d. ryte, apie 10 val. pamatė, kad yra apgadintas jo automobilis bei kaimynės L. automobilis. Tada jis ėjo pas kaimynę L. pranešti apie apgadinimus ir sutiko kitą kaimynę V., kuri sakė, kad matė, kad automobilius apgadino juodas džipas. L. pasakė, kad jos mašina apgadinta. Tada jie išėjo į kiemą prie savo mašinų, paskui atėjo abiejų mamos. Parodo, kad L. mama su jo mama nuėjo į aikštelę prie mokyklos ir pamatė juodą Mersedes Benz apibraižytą. Kada atėjo D., tiksliai nepamena, gal po dvidešimt minučių, bet parodo, kad pirma atėjo D., o paskui atvažiavo policija. D. prisipažino, kad yra kaltininkė. Jo automobiliui Renault buvo padaryti apgadinimai, kuriuos suremontuoti reiktų daugiausiai 150 Eur.
Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. Ž. sesuo. Tą dieną ji buvo atvažiavusi pas sesę į namus, nes po pietų turėjo eiti į šokių konkursą su vaikais. Sesės namuose nebuvo, ji į butą pateko, nes sesė jai yra patikėjusi raktus nuo namų. Po kiek laiko grįžo sesė su klykiančiais vaikais ir pasakė, kad padarė eismo įvykį, kad yra kalta. Sesė buvo pasimetusi, išsigandusi, apsivilko šiltesniais drabužiais ir sakė, kad „bėgu pas žmones, kol policija neatvažiavo, kad nebūtų problemų“. Sesė namuose buvo apie 20 minučių.
Liudytojas Tomas Dabradziejūnas teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Ž. nepažįsta, tačiau ją prisimena iš eismo įvykio. Tą dieną patruliavo su kolega, kai buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Projektuotojų gatvėje, iš kurio pasišalino automobilis Mersedes Benz. Iš budėtojo gavo duomenis, kad automobilio savininkas gyvena Margirio gatvėje, todėl nuvažiavo ten. Marginio gatvėje nurodytu adresu duris atidarė mergina, kuri pasakė, kad automobiliu naudojasi kažkoks kitas asmuo. Tada jie nuvažiavo į eismo įvykio vietą, kur jau buvo susirinkę žmonės ir buvo atėjusi D. Ž.. D. Ž. automobilis buvo pastatytas aikštelėje iki 70 metrų atstumu nuo įvykio vietos. To kiemo nežino, bet atrodo, kad į kiemą yra tik vienas išvažiavimas ir vienas įvažiavimas. Pati D. Ž. prisipažino padariusi eismo įvykį, aiškino, kad neturėjo telefono, kad jai reikėjo parvežti vaikus į namus, todėl pasišalino iš įvykio vietos.
Liudytojas Ramūnas Bučinskas teismo posėdžio metu parodė, jog tikslios datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2016 m. gruodžio 18 d. jis dirbo kartu su kolega Tomu Dabradziejūnu. Buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį iš kurio pasišalino automobilis. Pamena, kad nustatė, jog pasišalinusio automobilio savininkas gyvena Marginio gatvėje, todėl pirmiausia važiavo ten, neradę automobilio važiavo į eismo įvykio vietą Projektuotojų gatvės kieme, į kurį yra tik vienas įvažiavimas ir išvažiavimas. Ten jau buvo susirinkę žmonės bei buvo mergina, kaip dabar jau žino – D. Ž., kuri prisipažino padariusi eismo įvykį. Ji aiškino, kad dėl vaikų negalėjo pasilikti įvykio vietoje. Taip pat jie buvo nuėję ir apžiūrėjo D. Ž. automobilį, kuris stovėjo aikštelėje už kampo, iki 100 metrų atstumu. Įvykio vietoje buvę nukentėjusieji aiškino, kad D. Ž. į įvykio vietą atėjo už pusvalandžio. Parodo, kad savo tarnybiniame pranešime turėjo tiksliau nurodyti atstumą nuo eismo įvykio vietos iki vietos, kuri buvo pastatytas D. Ž. automobilis, ir laiko tarpą tarp eismo įvykio ir D. Ž. grįžimo į eismo įvykio vietą.
Teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Ž. 2016 m. gruodžio 18 d. 10.33 val. Projektuotojų g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vairuodama automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, jos automobilis pradėjo slysti ir kliudė kitus du stovėjusius automobilius ir juos apgadino, eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai, o D. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. Ž. pažeidė KET 9, 127 ir 219 punktų reikalavimus. Jos veiksmai teismo perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 417 straipsnio 8 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio redakcija nustato atsakomybę vairuotojams tik už eismo įvykį, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, o už išvardintas pasekmes bei už turto sugadinimą pažeidžiant KET reikalavimus - tik neturintiems teisės vairuoti, neblaiviems asmenims, jeigu jų girtumas neviršija 1,5 promilių bei vengiantiems tikrintis blaivumą asmenims. Tokiu būdu nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos ANK neliko administracinės atsakomybės turinčiam teisę vairuoti transporto priemones ir blaiviam vairuotojui už eismo įvykį, sukėlusį tik turtinę žalą kitiems asmenims. Vairuotojas gali būti baudžiamas tik už konkretų KET reikalavimų pažeidimą, nulėmusį eismo įvykį. KET reikalavimus vairuotoja D. Ž. pažeidė, nes nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, jos automobilis pradėjo slysti ir kliudė kitus du stovėjusius automobilius ir juos apgadino, tačiau ji turi teisę vairuoti, D. Ž. nėra inkriminuojama, kad ji vairavo neblaivi, todėl ji negali atsakyti už turto sugadinimą, atsako tik už padarytą KET pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Lietuvos Respublikos ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad D. Ž. inkriminuotas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK, tačiau, kaip minėta, įrodyta jos kaltė padarius kitus KET pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, D. Ž. veika, kuri administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal Lietuvos Respublikos ANK.
KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y., kaip padarytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. D. Ž. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius, tačiau pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y., asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015 ir kt.).
D. Ž. teismo posėdžio metu pripažino kaltinime jai inkriminuojamas faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl eismo įvykio. Jos teigimu ji nuo pat pradžių suvokė padariusi eismo įvykį, žinojo, kad dėl to yra kalta, žinojo KET reikalavimus, tačiau pasišalino iš įvykio vietos dėl to, kad buvo su dviem mažais vaikais, kuriuos reikėjo parvežti namus, telefoną buvo palikusi namuose, buvo streso būsenoje. D. Ž. aiškina, kad nesiekė išvengti atsakomybės, kadangi parvežusi vaikus iškarto grįžo į eismo įvykio vietą, savo kaltę pripažino tiek nukentėjusiesiems, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, atlygino nukentėjusiajam R. G. padarytą turtinę žalą. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais D. Ž. parodymais, kadangi juos patvirtina nukentėjusių L. B. ir R. G. parodymai, liudytojų Tomo Dabradziejūno, Ramūno Bučinsko ir V. K. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančios pažymos apie asmens deklaruotą vietą ir gimimo liudijimų kopijų matyti, kad D. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kartu gyvena du jos mažamečiai vaikai gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (b. l. 35;40-41) Byloje esantis įvykio vietos žemėlapis (b. l. 53), liudytojų Tomo Dabradziejūno, Ramūno Bučinsko bei nukentėjusiosios L. B. bei pačios D. Ž. parodymai patvirtina, kad įvažiavimas ir išvažiavimas į Projektuotojų gatvės kiemą kur įvyko eismo įvykis yra tik vienas. Nuo įvykio vietos iki vietos kur D. Ž. pastatė savo automobilį yra palyginus mažas atstumas, t. y., iki 100 metrų. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad D. Ž. po eismo įvykio atgal į eismo įvykio vietą grįžo po maždaug 20, ar šiek tiek daugiau minučių. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio. Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina pagrįsta išvada, kad vairuotojos D. Ž. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t. y., vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko D. Ž. veikoje nenustatyta.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad D. Ž. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnį 1 dalį, negalima. Kadangi teismas D. Ž. veikoje nenustatė Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių visumos, klausimas dėl galimybės jos veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos ANK nesvarstytinas ir teisena šioje dalyje nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas.
Teismas skirdamas D. Ž. nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį atsižvelgia į padaryto KET pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma bei įvertina pačią pažeidėjos asmenybę. D. Ž. buvo tik viena kartą bausta už smulkų KET pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 6), nukentėjusiajam R. G. žalą atlygino (b. l. 44), augina du mažamečius vaikus lankančius darželį (b. l. 39), mokosi Panevėžio darbo rinkos mokymo centre (b. l. 38), aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, savanoriauja (b. l. 36-37), dėl įvykio gailisi, kas pripažintina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Esant aptartoms aplinkybėms teismas laiko, kad D. Ž. yra skirtina Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai L. B. už eismo įvykio metu apgadintą automobilį Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) jos draudimo kompanija AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo draudimo išmoką (b. l. 48-52). Nukentėjusiajai L. B. išaiškintina, kad draudimo kompanijai nesutinkant ar vengiant išmokėti paskaičiuotas išmokas, ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos ANK 9 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 644 straipsniais,
nutarė:
D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies) ir skirti administracinę nuobaudą - 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant D. Ž. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16064063429.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.