- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- II-1136-1130/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01318-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2024 m. birželio 28 d. nutarimo ROIK: 24246821755 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2024 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną R. I. (toliau – ir Pareiškėjas) atžvilgiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu nutarimu, padavė teismui skundą, kuriame nurodo, kad 2024 m. birželio 19 d. apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvažiuodamas iš degalinės „Alauša“, dar degalinės teritorijoje, matė, kad kairėje pusėje stovi sunkvežimis „MAN“. Jokių ženklų, kad ketina išvažiuoti iš degalinės teritorijos vairuotojas nerodė, nebuvo įjungtas kairiojo posūkio signalas, todėl jis nedideliu greičiu artėjo prie lėtejimo-greitėjimo juostos ir staiga pajuto, kad susidūrė su sunkvežimiu „MAN“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (jis pats vairavo automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, bet nei jis, nei transporto priemonę MAN vairavęs asmuo nesutiko, kad yra šio eismo įvykio kaltininkai. Esant šioms aplinkybėms jie iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę peržiūrėjo degalinės vaizdo stebėjimo kameros įrašą, pasakė, kad jis (Pareiškėjas) pažeidė KET 125 punktą ir išvažiavo net neužrašę abiejų transporto priemonių vairuotojų paaiškinimų. Pasitikslina, kad KET 125 punktas (XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje) numato, jog „Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės“. Pabrėžia, kad eismo įvykis įvyko ne kelyje, o degalinės teritorijoje. Be to, KET 107 punktas numato, kad „Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Tokius savo motyvus jis išdėstė pareigūnams, kuriuos jie iškvietė pakartotinai. Antro ekipažo pareigūnai taip pat nefiksavo eismo įvykio dalyvių parodymų, kuriuose, beje, sunkvežimio vairuotojas pripažino, kad jis nerodė kairiojo posūkio signalo (tas matyti ir vaizdo įraše). Vienas iš pareigūnų nubraižė standartinę, draudimui pateikiamą eismo įvykio deklaraciją, nors ir tada jie sakė, kad kaltės nei vienas vairuotojas neprisiima. Ir vėl jam buvo minimas KET 125 punktas, tačiau su tokiu jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, nes šis punktas draudžia apvažiuoti transporto priemonę kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juostoje, ko šioje situacijoje nebuvo. Degalinės teritorijoje šis punktas netaikytinas, o galioja „dešinės rankos“ taisyklė.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais, pabrėžė, kad nori, jog avarijos kaltininkas būtų nustatytas. Posėdžio metu Pareiškėjas skambino kitam vairuotojui, kuris kategoriškai neigė savo kaltę, su savo draudimo kompanija sakė apie tai nebuvo kalbėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, administracinio nusižengimo nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Įvertinus tai, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną reiškia konkretaus proceso užbaigimą, šiam procesiniam sprendimui, kaip ir bet kuriam kitam baigiamajam dokumentui, turi būti nurodyti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu motyvai. Tokia išvada daroma įvertinus ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi ši teisės norma bei formuojama teismų praktika imperatyviai reikalauja būtent nutarime išdėstyti nustatytas aplinkybes ir nurodyti jų pagrindu padarytas išvadas.
Savo sprendimą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Pareiškėjo atžvilgiu Institucija motyvavo tuo, jog nepaisant to, kad į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, eismo įvykio dalyviai įvykdė KET 220 punkto reikalavimą - sutikdami dėl eismo įvykio aplinkybių, nubraižė schemą, užpildė eismo įvykio deklaraciją ir ją pasirašė. Pažymėtina, kad eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Taip yra todėl, kad būtent eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma eismo įvykio schema. Būtent iš šių įvykio aplinkybių ir nubraižytos įvykio schemos draudikas turi galimybę spręsti dėl atsakingo už žalą asmens. Ginčai dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, dėl žalą padariusio asmens ir jo kaltės laipsnio, kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.
Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančios eismo įvykio deklaracijos kopijos, 14 laukelio apatinėje dalyje nei vienas vairuotojas nepasirašė, kad yra kaltas už padarytą žalą. Tai reiškia, kad eismo įvykio deklaracija yra nebaigta pildyti. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad kito vairuotojo draudimo bendrovė padengė automobilio remonto kainą. Posėdžio metu susisiekus su kitu vairuotoju, jis teigė, kad su savo draudimo bendrove apie tai nebuvo kalbėjęs, savo kaltės kategoriškai nepripažįsta. Taigi, nors draudimo bendrovė ir apmokėjo remontą, tačiau kaltas asmuo nėra nustatytas. Abu vairuotojai dėl minėto eismo įvykio kaltės nepripažįsta. Draudimo bendrovės negali nustatinėti eismo įvykio kaltininko, tai yra Institucijos prerogatyva. Pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą neatliko tyrimo nustatyti, kuris asmuo yra kaltas dėl minėto eismo įvykio ir neteisingai rėmėsi nepilnai užpildyta eismo įvykio deklaracija. Pažymėtina, kad į eismo įvykio vietą buvo atvykę net du policijos ekipažai, vairuotojai kaltės nepripažino ir nebuvo baigta pildyti deklaracija.
Taigi, byloje turi būti atliktas išsamus eismo įvykio tyrimas, iš degalinės paimant filmuotą medžiagą, apklausiant eismo įvykio dalyvius bei atlikti kiti būtini veiksmai eismo įvykio kaltininkui nustatyti, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
R. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2024 m. birželio 28 d. nutarimo ROIK: 24246821755, tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2024 m. birželio 28 d. nutarimą ROIK: 24246821755 ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.