- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-822-519-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01112-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- M. Š.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į automobilį, o būtent: laikotarpyje nuo 2012-11-04 4.30 val. iki 2012-11-09 17.00 val., pritaikęs raktą, įsibrovė į I. E. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikiuose, ir iš automobilio pagrobė svetimą, I. E. priklausanti turtą, 300 Lt vertės automagnetolą „Pionier“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamam veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d., nes pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, taip pat atkreipė teismo dėmes į tai, kad yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str., prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Savo skundu apeliantas nesutinka su jo įvykdytos vagystės iš automobilio kvalifikacija pagal BK 178 str. 2 d., nors visas nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes viso baudžiamojo proceso metu pripažino ir reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio.
Nuteistasis savo skundu kreipia dėmesį į pagrobto turto vertę – 300 Lt, kuri, kaip teisingai pažymima, nesiekia 3 MGL dydžio sumos. Iš tiesų, baudžiamoji atsakomybė BK 178 str. atitinkamose šio straipsnio dalyse diferencijuojama ir pagal pagrobto svetimo turto vertę. BK 178 str. 4 d. numato baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, taigi, nagrinėjamu atveju M. Š. pagrobtos automagnetolos vertė yra 300 Lt, kas formaliai atitinka nedidelės vertės turto požymius (BK 190 str.). Tačiau skundžiamu nuosprendžiu yra nustatytas kvalifikuojantis BK 178 str. 2 d. numatytas apelianto veikos požymis – svetimo turto pagrobimas įsibrovus – įveikiant kliūtis (pritaikytu raktu atrakinus automobilį), į saugyklą, kuriai esamoje situacijoje prilyginamas ir automobilis. Minėtas kvalifikuojantis požymis daro veiką pavojingesnę, todėl jį nustačius, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika vis tiek kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.
Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą bei kvalifikavo apelianto nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d., ir keisti nuosprendžio šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.
Kita vertus, būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) buvo papildytas nauju įstatymu, reglamentuotu BK 64¹ str., kurio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, pagal BK 64¹ str. nuostatas, nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo jam skiriama bausmė, tačiau pirmosios instancijos teismas BK 64¹ str. taikymo klausimo nuteistojo atžvilgiu nesprendė, nes minimas įstatymas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, dar negaliojo. Nepaisant to, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendis įsigalios tik nuo šio nuosprendžio priėmimo, todėl aukštesnės instancijos teismui yra teisinis pagrindas pasisakyti dėl BK 64¹ str. taikymo/netaikymo nuteistojo M. Š. atžvilgiu.
Nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas, buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 str.), pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taigi, įvertinus apylinkės teismo konstatuotą apelianto kaltės pripažinimą, esant vienai iš BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų, kolegija konstatuoja esant teisiniam pagrindui sumažinti vienu trečdaliu nuteistajam M. Š. paskirtą bausmę (BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., M. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skiriant laisvės atėmimą 2 mėnesiams 20 dienų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.