Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.6.;1.2.14.1.1.; 1.2.31.2.; 2.3.6.4.5.;

2010 m. lapkričio 11 d.

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Matutienei, gynėjai advokatei Leokadijai Riškutei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Reginai P. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas : 1) 2006-09-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2007-06-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2006-09-14 Šiaulių miesto nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo; 2008-11-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs 2008-12-19, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 312 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2010-04-20 apie 10.45 val., Šiaulių mieste, Kapų g. esančiose „Senosiose“ Šiaulių miesto kapinėse, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bendrais tyčiniais veiksmais, nulaužęs nuo Reginai P. J. priklausančio antkapinio paminklo metalinio kryžiaus, kurio vertė 400 Lt, kotą, pagrobė svetimą - Reginai P. J. priklausantį turtą, tuo jai padarydamas 400 Lt turtinę žalą.

Be to, G. B. 2010-04-20 apie 10.45 val., Šiaulių mieste, Kapų g. esančiose „Senosiose“ Šiaulių miesto kapinėse, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bendrais tyčiniais veiksmais, nuversdamas Reginai P. J. priklausančio antkapinio paminklo dalį bei nuo jo nulauždamas metalinį 400 Lt vertės kryžių, nuo kryžiaus nulauždamas bei pagrobdamas kryžiaus kotą išniekino, tokiu būdu suniokojo Reginos P. J. prižiūrimo kapo paminklą.

G. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis susitiko su V. N., kuris yra kapų vagis. V. N. pasiūlė išgerti ir dėl to paimti kokį kryžių. Jie nuėjo į kapines, kur radę kryžių jį nulaužė. V. N. su akmeniu nudaužė kryžiaus viršūnę ir ją išmetė. Likusią kryžiaus dalį jie abu nešė įsidėję į maišą. Tai pamatė nepažįstami vyriškiai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Jis pripažįsta, kad pavogė kryžių ir išniekino kapą.

Savo duotus parodymus tyrimo metu įtariamasis G. B. tvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 123-126).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko G. B., jo gynėja ir prokurorė.

Tirdamas byloje surinktus dokumentus teismas nustatė žemiau pateikiamus duomenis.

Nukentėjusioji R.P. J. tyrimo metu parodė, kad 2010-04-26 dienos ryte, skaitydama 2010-04-26 dienos laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvusį skelbimą, pamatė, kad yra išniekintas jos šeimos kapas, esantis „Šiaulių Senosiose“ kapinėse Ežero gatvėje, Šiauliuose. Šitą kapą ji prižiūri, nes jame yra palaidoti jos proseneliai: J. ir O. K., mirę 1909 metais. Jos mergautinė pavardė yra K. 2010-04-26 perskaičiusi skelbimą laikraštyje ir nuėjusi apžiūrėti šeimos kapo, pamatė, kad nebėra už kapo antkapio buvusio cementu pritvirtinto ketaus lydinio kryžiaus, kuris buvo pritvirtintas cementu bei šiek tiek įkastas į žemę. Kryžius buvo nubronzuotas, pilkos spalvos bronza, ant jo iš vienos pusės buvo pavaizduotas angelo atvaizdas. Kryžiaus kotas buvo ornamentuotas : ant jo matėsi įvairių lapelių, gilių ornamentai. Kadangi kape jau prieš šimtmetį palaidoti jos proseneliai todėl dingusį kryžių pradžioje įvertino 400 litų, kaip seną antikvarinį, senelių šeimos palikimą. Atvykusi į Šiaulių miesto policijos komisariatą, 11 kabinetą, pamatė kabinete sugadintą, iš jos kapavietės dingusį kryžių. Kryžiaus viršutinė dalis buvo nuskelta, t.y. kotas atidalintas nuo kryžiaus koto. Kadangi kryžius buvo pagamintas iš ketaus lydinio ir jis yra sulaužytas, sugadintas nepataisomai, jo sulydyti ar suklijuoti neįmanoma, todėl sugadinant turtą jai padaryta 345 litų turtinė žala. Šį žalos dydį ji patikslino vadovaudamasi Kultūros paveldo departamento apskaičiavimais. Labiausiai nukentėjo moraliai, nes tai, kad yra išniekintas jos šeimos kapas pirmiausia yra išniekintas jos mirusiųjų prosenelių atminimas, pati jaučiasi labai įžeista ir sutrikusi (b.l. 49-50, 54).

Liudytojas J. S. tyrimo metu parodė, kad 2010-04-20 d. apie 9.30 val., jis ėjo pro „Šiaulių miesto Senąsias“ kapines, esančias Ežero gatvėje į parduotuvę. Pro kapines ėjo keliuku, esančiu tarp kapinių ir Talšos ežero. Eidamas keliuku, jis pamatė du vyriškius, kurie vaikščiojo po kapines ir žiūrinėjo antkapius. Vienas vyriškis buvo jaunesnis, aukštesnis, apie 175 cm ūgio, vilkėjo pilkos spalvos džemperiu, antrasis vyriškis buvo senesnis, žemo ūgio, gal kokių 160 cm ūgio, vilkėjo juodos spalvos džemperiu. Vyriškiai buvo kapinių viduryje, ant kalniuko. Jam vyriškiai tuomet įtarimo nesukėlė. Parduotuvėje buvo apie valandą laiko, tad tuo pačiu keliuku grįždamas iš parduotuvės, apie 10.40 val., pamatė tuos pačius du vyriškius, kurie su savimi nešėsi plastikinį maišą. Maišą jie nešė sunkiai, todėl tai jam sukėlė įtarimą ir jis nusprendė pakalbinti vyriškius bei pažiūrėti ką jie neša. Priėjęs prie vyriškių, paklausė ką jie veikė kapinėse ir ką jie abu nešasi, į ką vyriškiai atsakė, kad jie maiše naša metalą iš namų. Paprašius parodyti ką jie turi, jis pamatė, kad maiše jie turi įsidėję kapo paminklo fragmentą, kažką panašaus į kryžiaus kotą. Prie koto apačios matėsi šviežio betono liekanos, todėl nusprendė, kad vyriškiai ką tik nulaužė kažkokio tai paminklo kryžių ir jį sudaužę nešasi. Vėliau, jam vyriškiai pradėjo aiškinti, kad jie prie kapinių tvoros rado tą detalę ir dabar neša ją parduoti. Kadangi iš pradžių vyriškiai aiškino, kad jie metalą nešasi iš namų, vėliau aiškino metalinį kotą radę jau prie kapinių, o be to pamatė, kad tai kapo kryžiaus dalis, nutarė iškviesti policiją, kad viską išsiaiškintų. Tuomet jis paprašė kartu su juo buvusio nepažįstamo žvejo, kad jis iškviestų policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams sulaikytieji vyriškiai save pasivadino G. B. ir V. N.. Jis vyriškius matė vaikštinėjančius po kapines, todėl suprato, kad su savimi turėtą kryžiaus fragmentą galėjo pavogti iš kapinių (b.l. 56-57).

Liudytojas V. B. tyrimo metu parodė, kad jis 2010-04-20 d. apie 6.00 val. atėjo žvejoti prie Talšos ežero ir buvo prie „Lapės“ paminklo. Netoli tos vietos yra „Senosios Šiaulių kapinės“. Žuvys nekibo, todėl jis, palikęs meškerę, vis vaikštinėjo netoli kranto ir pastebėjo apie 9.00 val. prie kapinių vaikštinėjančius du jam nepažįstamus vyriškius, iš kurių vienas buvo jaunesnis, apie 40 metų amžiaus, aukštesnis - apie 175-180 cm ūgio, vilkėjo jis pilkos spalvos džemperiu, antrasis vyriškis buvo vyresnis gal virš 50 metų amžiaus, žemo ūgio - apie 160 cm ūgio, vilkėjo jis juodos spalvos džemperiu su užrašais. Šitie vyriškiai vaikštinėjo palei krantą, po to, jis juos abu matė sparčiai vaikštinėjančius po kapines bei besidairančius aplinkui. Tuomet prie jo priėjo vyriškis vardu Jonas, gyvenantis netoli Talšos ežero, kuris pradėjo klausinėti kaip sekasi žvejyba. Vėliau jie pradėjo kalbėtis bei stebėti, ką tie du vyriškiai tiek ilgai, gal apie kokią valandą, veikia kapinėse. Ir pamatę kaip abu vyriškiai sunkiai išneša iš kapinių maišą, nutarė jų paklausinėti ką jie ten nešasi ir ką turi. Tada priėję prie vyriškių paklausė ką jie turi, į ką jie atsakė, kad jie iš namų nešasi metalą. Paprašius parodyti ką turi maiše, pamatė, kad tai iš kapinių nulaužto ar tai paminklo, ar tai kryžiaus dalis. Tuomet abu vyriškiai pradėjo aiškinti, kad jie tą metalinę dalį rado už kapinių tvoros. Kadangi jis visuomet matė ką abu vyriškiai veikė, juos abu matė tik vaikštinėjančius po pačias kapines. Kad jie būtų ką nors rankioję ar dirbę prie kapinių tvoros – nematė, nors nematė ir kad tie vyriškiai būtų laužę, daužę kapinėse esančius paminklus, negirdėjo jokio triukšmo, kad būtų ką nors laužę. Kapinės yra ne mažos , ir iš tos vietos, kur jis žvejojo, matėsi, tik dalis kapinių, todėl jie paminklo fragmentą galėjo nulaužti ir kitoje kapinių pusėje, kuri jam nesimatė. Kadangi vyriškiai melavo, todėl jis iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams sulaikytieji vyriškiai sakė vardus ir pavardes, tačiau jis nelabai jas įsidėmėjo (b.l. 58-59).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti įvykio vietos Šiaulių „Senosiose“ kapinėse apžiūra. Apžiūros metu buvo surastas ir paimta paminklinio kryžiaus viršūnė (b.l. 6-14).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis G. B. 2010-04-20 pateikė maišą ir paminklinio kryžiaus kotą, ant kurio matosi laužimo žymės (b.l. 16).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2010-04-20 pas G. B. paimta kryžiaus dalis ir 2010-04-22 įvykio vietos apžiūros metu rasta kryžiaus viršūnė anksčiau sudarė vieną visumą (b.l. 18-19).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtų daiktų - kryžiaus koto ir viršūnės, polietileninio maišo - požymiai (b.l. 20-22).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad tyrimo metu liudytojas V. B. atpažino G. B. kaip jo sulaikytą asmenį, kuris vaikščiojo po kapines ir vėliau išsinešė maišą su kryžiaus fragmentu (b.l. 64-67).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios R.P. J., liudytojų J. S. ir V. B. parodymai, minėti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai patvirtina tai, kad G. B. veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, nulaužęs nuo priklausančio antkapinio paminklo metalinio kryžiaus kotą jį neteisėtai užvaldė ir taip pagrobė svetimą turtą, bei tais pačiais veiksmais suniokojo kapo paminklą, tuo išniekindamas kapą. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti ir G. B. kaltei nustatyti, todėl minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas G. B. pripažįsta kaltu.

Kaltinamojo G. B. nusikalstami veiksmai pagrobiant R. P. J. turtą, atsižvelgiant į turto vertę, teisingai kvalifikuoti kaip vagystė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. G. B. nusikalstami veiksmai kapo paminklo suniokojimo teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes svetimo turto vagystė ir kapo paminklo suniokojimas padaryti tuo pačiu metu ir tais pačiais kaltinamojo bei jo bendrininko veiksmais.

Iš byloje esančios gydymo įstaigos pažymos, specialisto išvados (b.l. 167,172) matyti, jog matyti, jog kaltinamajam buvo diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, tačiau G. B. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus yra pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo G. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, ką jis įrodė duodamas vienodus ir nuoširdžius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pripažindamas kaltę, pripažindamas civilinį ieškinį, atsiprašydamas nukentėjusiosios teisme ir taip siekdamas sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe G. B. teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atžvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. G. B. būdamas praeityje teistas 2 kartus, teistumui neišnykus padarė du nesunkius nusikaltimus, veikė tiesioginės tyčios forma bendrininkų grupėje, buvo skatinamas savanaudiškų tikslų. Jis išsituokęs, nedirbantis, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 164-166). Lietuvos Respublikoje baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d. pagrindu G. B. padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų recidyvo sąvoką, todėl įvertinus Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatas jam turėtų būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus tai, kad G. B. po paskutinės jam teismo skirtos bausmės atlikimo ilgą laiką nenusikalto, šį kartą nebuvo nusikaltimų iniciatorius ir jo vaidmuo buvo antraeilis, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti padarytą žalą, teismas mato pagrindą G. B. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirti su laisvės suvaržymu susijusią kitą griežtą bausmę – areštą.

Kaltinamajam kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepanaikinta.

Nukentėjusioji R. P. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 345 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 55). Ieškinys yra pagrįstas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atliktais skaičiavimais (b.l. 35-43), patirta žala įrodyta ir susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, G. B. šį civilinį ieškinį pilnai pripažino, todėl ieškinys tenkintinas priteisiant iš kaltininko nukentėjusiajai visą prašomą sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – polietileninis maišas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. sunaikintinas kaip menkavertis daiktas; antkapinio paminklo dalys - kryžiaus kotas ir viršūnė - paliktini R. P. J. jos kaip savininkės neribotai nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir skirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d. ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje apėmimo būdu, galutinę bausmę G. B. skirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti G. B. laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2010-04-22 kaip atliktas dvi arešto paras.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. B. skirtą kardomąją priemonę įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš G. B. priteisti R. P. J. 345 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus polietileno maišą sunaikinti; antkapinio paminklo dalis - kryžiaus kotą ir kryžiaus viršūnę - palikti R. P. J. kaip savininkės neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.