- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-23
- Bylos Nr.
- A-143-277-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Kauno, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. Ž. (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 4 – 5), kurį patikslino (b. l. 140 – 141), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (dabar – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) (toliau – ir atsakovas, apeliantas) viršininko 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 20-TE-475, kuriuo jai, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 43 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 26 punkto imperatyvius reikalavimus, t. y. negavus Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga), kurios narė ji yra, renkamojo organo sutikimo, nesant tarnybinio pažeidimo sudėties. Pažymėjo, jog įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyta, kad ji vilkino 2008 m. kovo 27 d. pradėtą tyrimą Nr. 22-1-382-08 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, tačiau įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos yra nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama ne tik už Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio, 176 straipsnio 1 dalies, bet ir už BPK 207 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus. Atsakovas, netinkamai įspėjęs apie galimą tarnybinį nusižengimą, pažeidė jos teisę į gynybą. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 22-1-382-08 nevilkino, nepadarė kitų įsakyme nurodytų BPK pažeidimų. Ikiteisminį tyrimą byloje jai buvo pavesta tęsti 2008 m. balandžio 2 d., ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami iki 2008 m. gegužės 14 d., kadangi pagal patvirtintą atostogų grafiką nuo 2008 m. birželio 1 d. ruošėsi atostogų ir pagal byloje esančius duomenis suprato, jog ikiteisminio tyrimo iki atostogų neužbaigs. Per likusias dvi savaites iki atostogų intensyviai atliko tyrimą kitose 16 jai priskirtų bylų, per tą laiką užbaigė didelės ir vidutinės apimties bylas. 2008 m. birželio mėnesį atostogavo, o 2008 m. liepos 1 d. grįžusi į darbą ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 22-1-382-08 pateikė prokurorui patikrinti, iš prokuroro byla buvo jai grąžinta 2008 m. liepos 21 d., po to policijos komisariato vadovų iš jos paimta ir inicijuotas tarnybinis patikrinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 9 – 10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. atlikęs tarnybinį patikrinimą tą pačią dieną raštu Nr. 20-S-5094 išsiuntė paklausimą Profesinei sąjungai dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Prie rašto buvo pridėta 10 lapų dokumentų: tarnybinio patikrinimo išvados, Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo iškelti drausmės bylą, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo ir paaiškinimo kopijos, todėl Profesinei sąjungai buvo pateikta pakankamai medžiagos dėl sprendimo priėmimo. Be to, 2008 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 20-S-5260 Profesinė sąjunga pakartotinai buvo informuota dėl galimybės susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Negavęs iš Profesinės sąjungos per 14 dienų sprendimo dėl sutikimo ar nesutikimo, remdamasis Tvarkos 26 punktu, paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nesant Profesinės sąjungos sutikimo. Pažymėjo, jog nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą, nes jai buvo pateikti klausimai dėl padarytų pažeidimų ir ji galėjo išdėstyti savo motyvus paaiškinime. Teigė, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl panaikinti įsakymą nėra teisinio pagrindo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 181 – 187) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 20-TE-475 dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – paskyrimo pareiškėjai.
Teismas nustatė, kad prieš skirdamas pareiškėjai nuobaudą atsakovas 2008 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti jai tarnybinę nuobaudą, prie prašymo pateikdamas tarnybinio patikrinimo išvadą, Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimą iškelti drausmės bylą, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo ir paaiškinimo kopijas. 2008 m. rugsėjo 18 d. Profesinei sąjungai buvo išsiųsti papildomi dokumentai, surinkti atliekant tarnybinį patikrinimą, bei ji informuota apie galimybę susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga (Statuto 43 str. 4 d.). Profesinė sąjunga per Tvarkos 26 punkte nurodytą 14 dienų terminą darbdaviui nepateikė aiškaus atsakymo į jo prašymą dėl sutikimo, todėl šis, negavęs atsakymo nurodytu terminu, turėjo teisę spręsti tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą. Profesinės sąjungos argumentus, jog nebuvo pateikta pakankamai dokumentų, leidžiančių apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo davimo, teismas atmetė, nes tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimas nepriskirtinas Profesinės sąjungos kompetencijai. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimą tik tuo pagrindu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1240/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-37/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Teismas pabrėžė, kad Profesinei sąjungai buvo pateikta pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo per Tvarkos 26 punkte nurodytą terminą. Atsakovas, per nustatytą terminą negavęs Profesinės sąjungos sprendimo, turėjo pagrindą spręsti tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą. Šiais veiksmais atsakovas nepažeidė Statuto 43 straipsnio 4 dalies ir Tvarkos 26 punkto reikalavimų. Teismas nenustatė, jog būtų buvusi pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, todėl padarė išvadą, kad skundas dėl šių argumentų nėra pagrįstas, tačiau jis tenkinamas kitu skunde nurodytu pagrindu – dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nepagrįstumo. Teismas pažymėjo, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 26 str. 1 d., Tvarkos 3, 4.2 p.). Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už BPK 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 176 straipsnio 1 dalies, 207 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus. Tarnybinė nuobauda iš esmės paskirta už ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-382-08 vilkinimą. Įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį privalo būti baigtas ikiteisminis tyrimas. Sąvoka „per trumpiausią terminą“ yra vertinamojo pobūdžio, jos vertinimas priklauso nuo įvairių aplinkybių: ikiteisminio tyrimo sudėtingumo, pareigūno darbo apimties, darbo planavimo efektyvumo bei kitų priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo baudžiamosios bylos gavimo dienos, t. y. 2008 m. balandžio 2 d., iki 2008 m. balandžio 28 d. atliko būtinus ir reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus: pareiškė įtarimus, apklausė įtariamuosius, išsprendė jų kardomųjų priemonių paskyrimo klausimą, apklausė nukentėjusiuosius, liudytojus, pateikė paklausimus atitinkamoms institucijoms dėl ekspertizių skyrimo. Gavusi teismo medicinos specialistų išvadas 2008 m. gegužės 14 d., pareiškėja iš karto kreipėsi į ikiteisminiam tyrimui vadovavusį prokurorą ir sprendė klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo byloje. Ji baudžiamojoje byloje jokių veiksmų neatliko tik laikotarpiu likus iki kasmetinių atostogų maždaug dviem savaitėms. Kitu laiku pareiškėja neturėjo galimybių atlikti procesinių veiksmų dėl objektyvių priežasčių – dėl jos kasmetinių atostogų, dėl bylos negrąžinimo iš prokuratūros, dėl bylos buvimo pas komisariato vadovus. Teismas, atsižvelgęs į BPK 1 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, pareiškėjos veiksmus, susijusius su papildomos ekspertizės skyrimu, kurie buvo suderinti su prokuroru, vertino kaip pateisinamus ir reikalingus visapusiškam, objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, kad byla būtų tinkamai parengta teisminiam nagrinėjimui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų nevykdžiusi ją kontroliavusių prokurorų nurodymų, drausminė byla iškelta ne jų iniciatyva, be jų teikimo. Kitais įrodymais nepaneigta byloje pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog nesutapo jos tiesioginių vadovų, kurių nuomone bylą reikėjo perduoti kuo skubiau į teismą, ir bylą kontroliavusio prokuroro, kuris buvo nurodęs skirti papildomą ekspertizę, pozicija dėl bylos tyrimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėja ėmėsi visų priemonių, kad byla būtų tinkamai parengta teisminiam nagrinėjimui, visapusiškai ir objektyviai nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, pašalinti joje esantys prieštaravimai. Teismas, vertindamas tarnybinės nuobaudos skyrimą, atsižvelgė į pareiškėjos darbo pobūdį, jos darbo krūvį, kitas svarbias aplinkybes. Nurodė, jog pareiškėja tiriamoje byloje, peržiūrėjusi nukentėjusiojo pateiktą vaizdo įrašą, nesurašė protokolo (BPK 207 str. 2 d.), tačiau šį pažeidimą teismas laikė neesminiu, nes jis nesutrukdė ikiteisminio tyrimo eigai, daiktinis įrodymas buvo apžiūrėtas, neprarastas, surašyti apžiūros protokolą pareiškėja galėjo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, o dėl iš esmės formalaus pažeidimo nebuvo pagrindo taikyti tarnybinės nuobaudos. Kiti prokuroro nutarime iškelti pareiškėjai drausmės bylą nurodyti procesiniai veiksmai galėjo būti atlikti iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, nepakenkiant jo eigai. Kiti tarnybiniai pažeidimai, t. y. ikiteisminio tyrimo vilkinimas, nepranešimas prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą, neįrodyti, paneigti byloje surinktais įrodymais. Nenustatęs pareiškėjos veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, jos kaltės, teismas padarė išvadą, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, o tai yra pagrindas patenkinti skundą ir panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 20-TE-475 dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 2 d.). Be to, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą bet kurioje proceso stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (ABTĮ 52 str.), todėl atsakovo atstovės argumentai, kuriais prašoma patikslintam skundui, kuriuo buvo pakeistas faktinis skundo pagrindas, taikyti ABTĮ 33 straipsnyje numatytą terminą, yra nepagrįsti.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 192 – 193) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo Profesinę sąjungą pateikti papildomus dokumentus, bet atnaujinta byla buvo nagrinėjama visai kitu pagrindu. Pareiškėjai pateikus patikslintą skundą kitu pagrindu, teismas turėjo jo nenagrinėti, nes praleistas skundo padavimo terminas (ABTĮ 33 str.).
2. Nesutinka, kad pareiškėjos padarytas BPK 207 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra neesminis ir nesutrukdė ikiteisminio tyrimo eigai, o protokolą buvo galima surašyti ir iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Tokie BPK pažeidimai gali turėti įtakos nagrinėjant bylą teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo stadijoje, nes prokuroras nematė vaizdo įrašo, o įrodymų apžiūros protokolo nebuvo (BPK 179 str. 2 d.).
3. Pareiškėja nebuvo suinteresuota greitu baudžiamosios bylos ištyrimu. Perdavus baudžiamąją bylą kitai tyrėjai, ji sėkmingai buvo baigta ir 2008 m. gruodžio 17 d. perduota teismui.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 197 – 198) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pagal ABTĮ 52 straipsnį, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
2. Būtent nuo vaizdo įrašo peržiūrėjimo ir buvo pradėtas baudžiamosios bylos tyrimas. BPK 207 straipsnis imperatyviai nenumato, jog iš karto po daiktų apžiūros turi būti surašytas protokolas. Tai numato BPK 179 straipsnio 2 dalis, bet nuobauda paskirta už BPK 207 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Vaizdo įrašo apžiūros protokolo nesurašymas nedelsiant neturėjo jokios įtakos ikiteisminiam tyrimui.
3. Teismas jos veiksmus, susijusius su pakartotinio teismo medicininio tyrimo skyrimu, įvertino kaip pateisinamus ir reikalingus visapusiškam, objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, kad byla būtų tinkamai parengta teisminiam nagrinėjimui ir kad kiekvienas asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 str.). Apklausdama gyvenamojo namo gyventojus, nesiekė surinkti įtariamuosius charakterizuojančios medžiagos, o ieškojo galimų įvykio liudininkų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 20-TE-475 matyti, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas –pareiškėjai paskirta už BPK normų (2 str., 172 str. 2 d. 2 p., 176 str. 1 d.), reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo laiką, pažeidimus. Šie pareiškėjos tariamai padaryti pažeidimai atskleisti atsakovo vadovo patvirtintoje 2008 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-187 (b. l. 11-14).
Pasisakydama dėl išvardintų baudžiamojo proceso normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, jog šių normų taikymas turi būti siejamas su Statuto 2 straipsnio 6 dalies taikymu ta prasme, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos skundžiamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, būtina nustatyti (išaiškinti), ar atitinkamas BPK normos pažeidimas kartu gali būti laikomas ir tarnybiniu nusižengimu, t. y. ar jis atitinka Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą tarnybinio nusižengimo apibūdinimą. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytose BPK normose nėra nustatyti konkretūs atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo terminai, o yra pateiktas bendras procesinių veiksmų atlikimo laike principas, kad procesiniai veiksmai turi būti atlikti (atliekami) per kuo trumpiausius terminus. Toks procesinių terminų apibūdinimas, sprendžiant klausimą dėl šių terminų pažeidimo pripažinimo tarnybiniu nusižengimu, įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju, analizuojant faktinę tariamai pažeisto termino situaciją, ją įvertinant taikyti bendruosius teisės taikymo teisingumo bei protingumo kriterijus, t. y. įvertinant atitinkamus byloje esančius įrodymus, aiškintis, ar šių kriterijų taikymo požiūriu tariamai padarytą procesinio termino pažeidimą galima pripažinti tyrėjo tarnybiniu nusižengimu.
Pasisakydama dėl įrodymų įvertinimo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad įrodymai pirmosios instancijos teismo turi būti įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kolegija, išanalizavusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai teismo įvertinti teisingai, padarytos šiuo klausimu išvados yra pagrįstos.
Pasisakydama dėl apelianto nuorodos į ABTĮ reglamentuojamus procesinės teisės normų pažeidimus, kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą ištirti (išaiškinti) visas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis šios procesinės teisės nuostatos ir nustatęs, kad ne visos bylai reikšmingos aplinkybės yra išaiškintos, galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kolegija taip pat pažymi, kad ABTĮ 52 straipsnis suteikia pareiškėjui teisę tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką. Pažymėtina, kad tai nėra teisė pakeisti jau paduoto skundo ir pagrindą, ir dalyką, nes tai reikštų visiškai kito skundo padavimą. Pareiškėja savo 2008 m. gruodžio 15 d. teismui paduotu patikslintu skundu pakeitė tik jau paduoto (pagrindinio) skundo pagrindą, tačiau pasiliko prie to paties skundo reikalavimo panaikinti jos skundžiamą atsakovo 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymą. Todėl kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 52 straipsnio reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.