Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-29 · Administracinė byla Nr. I-1120-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
I-1120-505/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01958-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1120-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01958-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 9 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2017 m. liepos 10 d. direktoriaus nutarimu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Pareiškėjo teigimu, tokia griežta nuobauda jam galėjo būti skirta tik už sistemingą arba itin piktybišką režimo pažeidimą, ką numato ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalis. Akcentavo, jog tokia griežta nuobauda galėjo būti paskirta tik tuo atveju, jei pareiškėjas per metus būtų turėjęs ne mažiau kaip tris paskirtas nuobaudas. Pravieniškių PN – AK direktoriaus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo skundas buvo netenkintas. Dėl pareiškėjo nuomone neteisėtai paskirtos nuobaudos, jis neteko teisės į ilgalaikį pasimatymą, buvo sumažintas trumpalaikių pasimatymų ir telefono skambučių kiekis, negalėjo naudotis savo garso ir vaizdo aparatūra, kompiuteriu, galėjo trumpai pasivaikščioti lauke. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, sumažėjo bendravimo galimybės, susilpnėjo socialiniai ryšiai. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 9-15).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas už bausmės atlikimo režimo pažeidimus 2 kartus, 1 kartą buvo baustas drausmine tvarka, neskatintas.

Pažymėjo, jog nuteistasis sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus.

Remiantis Pravieniškių PN – AK direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, kadangi pareigūnai 2017 m. liepos 5 d. 14 val. 2 sektoriaus 15 būrio koridoriuje pastebėjo, jog pareiškėjas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pareiškėjui buvo duotas nurodymas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną bei bandant sulaikyti pareiškėją, jis priešinosi ir nevykdęs nurodymo išbėgo į lauką. Tuo jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 112 straipsnio 4 dalies ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatas, t. y. turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną.

Mano, jog nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo sveikatos istorijoje duomenų, kad sveikatos būklė galėjo pablogėti dėl perkėlimo iš paprastosios grupės į drausminę, nėra. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nesikreipė.

Teigė, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN – AK, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN - AK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko 2017 m. liepos 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 45-1206 informavo Pravieniškių PN - AK direktorių, jog 2017 m. liepos 5 d. apie 14.00 val. 15 būrio koridoriuje buvo pastebėtas 15 būrio 6 brigados nuteistasis A. Š., besinaudojantis mobiliojo ryšio telefonu, nuteistajam buvo duotas nurodymas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną bei bandant sulaikyti minėtą nuteistąjį, jis priešinosi ir nevykdęs nurodymo išbėgo į lauką (b. l. 19). Pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. pasiaiškinime (b. l. 20) nurodė, jog 2017 m. liepos 5 d. eidamas koridoriumi turėjo telefoną, auklėtojas prašė atiduoti, šio prašymo pareiškėjas neįvykdė ir nuėjo. Pravieniškių PN – AK Drausmės komisijos 2017 m. liepos 10 d. teikimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam A. Š. skirti nuobaudą – perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę (b. l. 22). Pravieniškių PN – AK direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 68-1034 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešiems mėnesiams, nes nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkus taisyklių 18 priedo nuostatas (b. l. 21).

Pareiškėjas skundo reikalavimą dėl ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad nurodyta nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, dėl paskirtų neteisėtos nuobaudos jis neteko teisės į ilgalaikį pasimatymą, buvo sumažintas trumpalaikių pasimatymų ir telefono skambučių kiekis, negalėjo naudotis savo garso ir vaizdo aparatūra, kompiuteriu, galėjo trumpai pasivaikščioti lauke.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

BVK (aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

BVK 112 straipsnio 4 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 18 priede pateiktas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše mobiliojo ryšio telefonas nenurodytas, t. y. nuteistiesiems mobiliojo ryšio telefoną turėti draudžiama.

BVK 142 straipsnyje (aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (BVK 142 str. 1 d.). Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

Pareiškėjas, nurodydamas Pravieniškių PN - AK neteisėtus veiksmus dėl jo perkėlimo į drausmės grupę, atkreipia dėmesį, kad ši nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant BVK 142 straipsnio 2 dalį. Teigė, jog sistemingai pažeidinėjančiais nuteistaisiais yra laikomi tokie nuteistieji, kuriems per metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Pareiškėjas per 11 parų, praleistų Pravieniškių PN – AK, negalėjo tapti sistemingai pažeidinėjančiu režimą ar itin piktybišku nuteistuoju, todėl buvo paskirta per griežta nuobauda.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – Kriterijai) 3.1. punkte numatyta, kad nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, numatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka - t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), tačiau ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN - AK administracijos reikalavimu atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, turėjo įvykdyti šį reikalavimą, o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl pagrįstai buvo pripažintas itin piktybiškai pažeidusiu režimą nuteistuoju (Kriterijų 3.2 punktas). Jokių procedūrinių drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimų teismas taip pat nenustatė. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui už nurodytus pažeidimus paskirta pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

Nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK 143, 183 straipsniuose ir jį įgyvendinančių teisės aktų - t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Iš pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. pasiaiškinimo (b. l. 20) matyti, jog jo atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą - atiduoti mobiliojo ryšio telefoną – buvo sąmoningas ir valingas. Taisyklių 205 punkto nuostatos, skiriant pareiškėjui drausmines nuobaudas pareiškėjui, nebuvo pažeistos. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė Pravieniškių PN - AK direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. nutarime Nr. 68-1034 įvardintą bausmės atlikimo režimo pažeidimą, todėl drausminė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nors pareiškėjas minėtą nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau institucijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 2S-5122 jo skundas buvo netenkintas (b. l. 56-57). Minėto sprendimo pareiškėjas teismui neskundė. Taigi, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) - t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas nurodė, kad atliekant nuobaudą drausmės grupėje, jis neteko teisės į ilgalaikį pasimatymą, buvo sumažintas trumpalaikių pasimatymų ir telefono skambučių kiekis, negalėjo naudotis savo garso ir vaizdo aparatūra, kompiuteriu, galėjo trumpai pasivaikščioti lauke.

BVK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant drausmės grupėje ilgalaikiai pasimatymai negalėjo būti suteikiami bei negalėjo naudotis savo garso ir vaizdo aparatūra, kompiuteriu BVK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėta ir tai, kad į drausmės grupę pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobauda, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialų Pravieniškių PN - AK Sveikatos priežiūros tarnybos išrašą iš medicinos dokumentų (b. l. 23), kuriame nenurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos jam atlikus paskirtą drausminę nuobaudą. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patirtų didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, bendravimo galimybių sumažėjimo, socialinių ryšių susilpnėjimo, prislėgtos emocinės būsenos, kuriai įtakos turėjo perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę, nesikreipė (b. l. 24).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė