Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pas ūkininką E. Š., vykdantį individualią veiklą, traktorininku, spec. vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2018 m. birželio 14 d. 1.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,25 promilių girtumas, konfliktuodamas su savo sugyventine L. M., girdint nepilnamečiams sugyventinės vaikams G. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), trukdė šeimoje gyvenantiems nepilnamečiams vaikams ilsėtis nakties metu, pažeidė nepilnamečių vaikų teises į ramią ir saugią aplinką, dėl ko nepilnamečiai vaikai nukentėjo, nes buvo pažadinti nakties metus, išsigando, patyrė nesaugumo jausmą, emocinius išgyvenimus, t. y. neužtikrino vaikų teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, fiziniam, doroviniam vystymuisi, nesirūpino, kad mažamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui žinoma, nes pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pats paskyrė bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų G. N. ir A. N. įstatyminė atstovė, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Genovaitė Eidukienė į teismo posėdį neatvyko. Nepilnamečių atstovei apie teismo posėdį pranešta priimant nutarimą leisti dalyvauti procese, todėl laikytina, jog nepilnamečių įstatyminei atstovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, ir nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei.

Motyvuojamoji dalis

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) (toliau – Įstatymas), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga apsaugoti vaikus nuo jų teisių ir laisvių pažeidimo.

Byloje nustatyta, jog R. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nakties metu konfliktuodamas su savo sugyventine L. M., girdint jos mažamečiams vaikams, juos išgąsdino, sukėlė vaikams neigiamas emocijas ir stresą, nesilaikė kitiems fiziniams asmenims keliamos pareigos apsaugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos ir pažeidė savo sugyventinės vaikų teises augti saugioje ir ramioje aplinkoje.

Be R. L. prisipažinimo ir posėdžio metu duotų parodymų administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, L. M. protokolas – pareiškimas, pažyma apie proceso dalyvio asmens duomenis, liudytojo apklausos protokolas, vaiko perdavimo aktai, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, L. M., A. N. rašytiniai paaiškinimai, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, tai, jog turi galiojančią administracinę nuobaudą už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. L. kaltė dėl ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant tarp straipsnio sankcijoje nurodyto baudos minimumo ir vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti R. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti R. L., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK ((duomenys neskelbtini)) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė