- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-17-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- E. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio ir Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio13 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., T. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis ir T. Ž. organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių paėmimo vietos ir laiko Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį - 1500 eurų už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą per Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos Respublikų teritorijas bei šių valstybių sienas, 2015-10-12 suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones- automobilį S. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015-10-12 ir 2015-10-13 A. M. vairuojant automobilį S. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), T. Ž. lydint automobiliu „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Latvijos Respubliką, Rygos miestą ir grįžtant iš Rygos miesto iki Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje, jam (E. Ž.) lydint automobiliu „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje iki Vokietijos Federacinės Respublikos, Wildau miesto prieigų, stebint ir saugant aplinką su tikslu užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius septynis užsieniečius, Irako Respublikos piliečius A. A., N. M. R., Z. N. M., S. H. M., N. M. R., A. N. M., S. N. M. iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką.
Taip pat E. Ž. kaltinamas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., T. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis ir T. Ž. organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių neteisėto valstybės sienos perėjimo vietos ir laiko, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį - 1500 eurų už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, 2015-10-20 apie 17 val. suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones- automobilį S. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015-10-20 apie 21.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo (duomenys neskelbtini), vykstant maršrutu (duomenys neskelbtini) bei keliu Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniaus rajone, A. M. vairuojant automobilį S. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam ir T. Ž. lydint automobiliu „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebint ir saugant aplinką su tikslu užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Lenkijos Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, trylika Afganistano Islamo Respublikos piliečių- A. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), N. A., gim. (duomenys neskelbtini), O. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), Y. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. A., gim. (duomenys neskelbtini), H. G., gim. (duomenys neskelbtini), F. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., (duomenys neskelbtini), kurie (duomenys neskelbtini), tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apie 1 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. Ž. 2015 m. gruodžio14 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio13 d. nutartimi kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams BPK122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog E. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. E. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas įvertino, kad kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, nes yra išsituokęs, turi ryšių užsienyje, yra teistas. Taip pat įvertino, kad E. Ž. galimai yra nusikalstamos veikos organizatorius. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis E. Ž. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio13 d. nutartį.
Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suėmimo termino pratęsimo klausimą kaltinamiesiems T. Ž. ir E. Ž., nutarė suėmimo terminą pratęsti tik E. Ž.. Kaltinamojo nuomone, teismas diskriminuojančiai bei nelygiateisiškai vertino tas pačias bylos aplinkybes, nes esant identiškiems teisiniams pagrindams bei analogiškomis faktinėms aplinkybėms, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi T. Ž. suėmimo terminas nebuvo pratęstas.
Kaltinamasis E. Ž. nurodo, jog jam taikomos kardomosios priemonės terminas pratęstas ir dėl to, jog jis, realizuodamas savo teisę į gynybą prašė kviesti ir apklausti liudytojus. E. Ž. nuomone, teismui perduota nekokybiškai parengta baudžiamoji byla, todėl reikia papildomai rinkti duomenis. Dėl ikiteisminio tyrimo broko, o taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjo neatliktos pareigos gavus bylą patikrinti ar visi bylos duomenys, reikalingi nagrinėti baudžiamajai bylai teisme, pateikti ar nustatytos liudytojų (šiuo atveju Irako ir Afganistano Islamo Respublikų piliečių) tapatybės, kaltinamasis daugiau nei metus yra suimtas ir laikomas nežmoniškomis sąlygomis (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes Vilniaus apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau - Teismų įstatymas) 5, 6, 34 bei 41 straipsnių reikalavimus, taip pat pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2dalies, 11 straipsnio nuostatas, be to, pasak kaltinamojo, priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos teismas turėjo išankstinį šališką nusistatymą proceso dalyviui (E. Ž.), nes iš anksto, 2016 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, pasisakė apie būsimų procesinių sprendimų rezultatus, o tai šį baudžiamąjį procesą daro ne teisėtu, objektyviu ir išsamiu, bet tendencingu ir susidorojančio pobūdžio neproporcingos valstybės prievartos taikymo procesu, taip pat formaliu, asmenį psichologiškai žalojančiu, procesu. Svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, analogiškoje padėtyje esančiam asmeniui (kaltinamajam T. Ž.) neteisėtai suteikė privilegijas, išskyrė jį dėl socialinės padėties. Teismas tik dėl T. Ž. sprendė, jog taikant suėmimą šiam asmeniui gali būti pažeidžiamos nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos, tinkamai įvertino ilgą jo suėmime išbūtą laiką, objektyviai įvertino jo asmenį charakterizuojančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. Ž. nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį teismas nevertino fakto, jog iš esmės tik suimtojo E. Ž. ir jo gynėjo prašymais baudžiamojoje byloje renkama teisės į gynybą realizavimui bei nekaltumo prezumpcijos pagrįstumui būtina medžiaga. Pasak kaltinamojo, teismas, už tai, kad suteikia galimybę kviesti ir teisme apklausti liudytojus, baudžia pratęsdamas suėmimo terminą.
Skundžiamos nutarties argumentai nepagrįsti bylos duomenimis tiek dėl būtinybės pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą, tiek dėl suimtojo E. Ž. charakteristikos.
Vadovaujantis 1994 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. 1-480 redakcijos 5 straipsnio 2 dalimi, teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką, o remiantis 6 straipsniu, įstatymui ir teismui visi asmenys turėtų būti lygūs, o šio straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių. Tačiau apygardos teismas, kaip matyti iš byloje esančio 2016-12-07 teismo posėdžio garso įrašo, informuodamas kaltinamąjį E. Ž., jog 2016-12-22 priims ir skelbs procesinį sprendimą dėl 2016-12-07 svarstytų gynybos prašymų, paklausė ar kaltinamąjį E. Ž. reiks pristatyti į sprendimo paskelbimą, tokiu būdu iš anksto, šališkai pranešant kaltinamajam E. Ž., kad klausimas dėl jo suėmimo termino pratęsimo tik formalumas, o rezultatas - suėmimas bus pratęstas, paskelbtas nepradėjus jo svarstyti.
Pasak kaltinamojo, kaip pažeidžiantis lygybės sąlygas bei draudimo teikti privilegijas asmenims dėl bet kokių motyvų, priskirtinas ir toks diskriminuojantis teismo elgesys, kuomet tą pačią dieną nagrinėjus suėmimo termino pratęsimo klausimą abiem kaltinamiesiems ir iš anksto paskelbus, kad sprendimas bus skelbiamas 2016-12-13 tiek kaltinamajam E. Ž., tiek kaltinamajam T. Ž., dėl nenustatytų priežasčių, kaltinamajam T. Ž. vėliau, nenustatytu laiku, nutarties paskelbimo terminas buvo atidėtas dviem dienom, tokiu būdu sudarant išskirtines galimybes užstato davėjai L. R. dalyvauti nutarties paskelbime. Nors 2016-12-07, kaip matyti iš posėdžio garso įrašo, E. Ž. taip pat sutiko į teismo depozitinę sąskaitą įnešti piniginį užstatą, sutiko, kad teismas paskirtų dar dvi papildomas kardomąsias priemones, tačiau E. Ž. išskirtinės sąlygos nebuvo sudarytos. Tokiais diskriminuojančiais veiksmais apygardos teismas pažeidė minėtų įstatymų nuostatas, todėl skundžiama nutartis yra šališka ir neteisėta.
Kaltinamasis taip pat nurodo, jog remiantis Teismų įstatymo 34 straipsniu, teismas bylas privalo nagrinėti laikydamasis proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų, tačiau skundžiama nutartis priimta pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo, taip pat teisės į tinkamą procesą bei teismo nešališkumo principus. Pasak kaltinamojo, byloje esant identiškai kaltinamųjų E. Ž. ir T. Ž. procesinei padėčiai, kaltinimams bei charakterizuojančiai medžiagai, jų atžvilgiu teismas priėmė diskriminuojančio pobūdžio nutartis. Tiek E. Ž., tiek T. Ž. buvosulaikyti2015-12-14, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015- 12-16 nutartimis identiškais pagrindais ir motyvais, o būtent dėl veikimo bendrininkų grupe, anksčiau abiem teistiems, abiems oficialiai nedirbusiems, T. Ž. prižiūrinčiam senelį, o E. Ž. prižiūrinčiam močiutę, abiem turintiem kur gyventi, taip pat esant prielaidai, jog abu gali pasislėpti užsienyje, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismas, tiek vėliau Vilniaus apygardos teismas 2016-02-11, 2016-03-15, 2016-06-09, 2016-09-14 nutartimis tęsė griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-14 nutartimi T. Ž. ir E. Ž. pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams išdėstydamas beveik identiškus motyvus, nutartyje nurodė: „abu kaltinami sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, akcentuotina, kad kaltinamieji anksčiau teisti, abu nedirba, jų nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, manymą, kad kaltinamieji gali slėptis nuo teisėsaugos institucijų ar teismo stiprina ir tai, kad jų galimai padarytose nusikalstamose veikose yra ryškus užsienio momentas - neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną į užsienio valstybes, abu bausti administracine tvarka“. Nors byloje nepaaiškėjo naujos aplinkybės, tačiau apygardos teismui priimant 2016-12-15 nutartį dėl kaltinamojo T. Ž., byloje esančių duomenų vertinimas pasikeitė, o dėl kaltinamojo E. Ž. teismas pozicijos nekeitė. Kaltinamasis nurodo, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo mokėsi, buvo registruotas darbo biržoje, slaugė močiutę, prižiūrėjo vaiką. Teismas skirtingai vertino ir kaltinamųjų E. Ž. bei T. Ž. ryšius užsienyje.
Kaltinamojo nuomone, teismas jį diskriminavo ir dėl 2016-12-07 gynėjo pareikšto prašymo kviesti ir apklausti liudytojus. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir formaliai neturėdamas žinoti 2016-12-22 skelbto sprendimo dėl prašymo, iš anksto, todėl šališkai ir neteisėtai sprendė, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui.
Šalies argumentai
Taip pat kaltinamasis skunde nurodo, jog jam inkriminuojama nusikalstama veika nėra pavojingesnė, nei ta, kuria kaltinamas T. Ž.. Taigi teismas šališkai, neteisėtai, diskriminuojančiai bei pažeidžiant bylos nagrinėjimo pagal lygybės principą, padarė skirtingas išvadas dėl kaltinamųjų E. Ž. ir T. Ž..
Teismo posėdyje kaltinamasis E. Ž. prašo patenkinti skundą, prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio13 d. nutartis pratęsti kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar5 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma –kaltinamojo A. M. (apklausto įtariamuoju), liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolai bei jų priedai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.
E. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).Už jam inkriminuojamų sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad E. Ž., nors yra darbingo amžiaus, iki sulaikymo Lietuvoje niekur nedirbo (t. 5, b. l. 181), neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. Šiuo atveju, kaltinamojo ryšius užsienyje atskleidžia nusikalstamos veikos pobūdis, t.y. nusikaltimai buvo daromi kelių valstybių teritorijose, be to, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė pats E. Ž., jis gyveno ir dirbo Norvegijoje. Jis yra išsituokęs, o tai rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais šeiminiais ryšiais. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog E. Ž., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi rūpintis vaiku bei močiute yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad E. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad kaltinamasis teistas (Lietuvoje ir Prancūzijos Respublikoje (t. 5, b. l. 157-164)), E. Ž. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti ir apėmė kelių valstybių teritorijas. Kaip jau minėta, E. Ž. iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog E. Ž. lėšų gaudavo galimai nusikalstamu būdu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į E. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, kurio nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės.
Skundžiamoje nutartyje teismas įvertinęs byloje pareikštą, tačiau dar neišspęstą kaltinamojo E. Ž. prašymą apklausti liudytojus, padarė išvadą, jog E. Ž. būdamas laisvėje galėtų daryti poveikį šiems liudytojams, tačiau šis skundžiamos nutarties teiginys nelaikytinas kaip papildomo suėmimo pagrindo, numatytoBPK122straipsnio1dalies2punkte, konstatavimas. Ši aplinkybė buvo vertinama kaip papildomai patvirtinanti skundžiamoje nutartyje išdėstytas išvadas dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad kitam kaltinamajam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, dėl to E. Ž. diskriminuojamas. Toks skundo teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad kitam kaltinamajam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia E. Ž. teismo nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindų.
Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamojo E. Ž. skundo teiginiu, jog kardomosios priemonės terminą pratęsęs teismas buvo šališkas. Toks apelianto teiginys laikytinas deklaratyviu. Kaltinamasis nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, kad apygardos teismas buvo šališkas. Aukštesnysis teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsusio teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitų aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnio nuostatas nebūtų galėjęs nagrinėti šios baudžiamosios bylos. Ta aplinkybė, jog teismas byloje surinktus duomenis įvertino kitaip, nei to norėjo kaltinamasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas. Aplinkybė, jog 2016 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu teismas uždavė klausimą dėl kaltinamojo E. Ž. pristatymo į 2016 m. gruodžio 22 d. posėdį, nereiškia, jog teismas iš anksto žinojo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl E. Ž. taikytinos kardomosios priemonės. Teismas vertino 2016 m. gruodžio 7 d. kaltinamiesiems taikomas kardomąsias priemones, taigi analogiškas klausimas buvo užduotas ir kitiems bylos kaltinamiesiems.
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo E. Ž. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti E. Ž. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Kaltinamojo skunde nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas E. Ž. taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme pagal numatytą posėdžių grafiką. E. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2015 m. gruodžio16d., aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Akivaizdu, kad suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, tačiau įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas E. Ž. pobūdį bei sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl, priešingai nei nurodo kaltinamasis, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Aptariamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo E. Ž. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų tarpe užstatas ir (ar) švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. Ž. taikomos kardomosios priemonės terminą dar dviem mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nėra pagrindo apygardos teismo nutartį panaikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. Ž. skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio13 d. nutartimi kaltinamajam E. Ž. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.