- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-469-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00738-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- UAB „Agrimos grūdai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui UAB „Agrimos grūdai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 607,66 Eur skolą, 57,88 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimui rengiantis paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovas ieškovui pagrindinę skolą sumokėjo, todėl ieškovo prašymu, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi priėmė ieškovo civilinio ieškinio dalies dėl 1607,66 Eur skolos, 57,88 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų bei 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo, atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Byloje liko ginčas dėl 550 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Agrimos grūdai“ nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Nurodė, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, nors žinojo, jog atsakovas neginčija skolos. Paaiškino, kad atsakovas pasirašė 2018 m. spalio 19 d. skolos suderinimo aktą, kadangi tikėjosi, jog jam bus sudaryta galimybė išdėstyti mokėjimus per šalių sutartą laikotarpį, tačiau ieškovas netikėtai, po 11 dienų nuo akto pasirašymo dienos, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nurodė, kad ikiteisminio išieškojimo veiksmai nebuvo atlikti. Visą ieškinio sumą ieškovui sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovas, procese atstovaujamas profesionalaus teisininko, nepasirinko paprasčiausio ir ekonomiškiausio proceso būdo, todėl prisiėmė su tuo susijusias pasekmes. Teigė, kad ieškovas nesilaikė sutartyje nustatytos ginčų sprendimo tvarkos – ginčus spręsti abiejų šalių derybų būdu ir tik nepavykus deryboms – teismo tvarka, o tiesiogiai kreipėsi į teismą. Reikalaujama 550 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sudaro beveik 30 proc. viso ieškinio reikalavimo sumos. Ginčas nebuvo sudėtingas, neturėjo naujumo požymio. Be to, bylinėjimosi išlaidos yra išvestinė arba akcesorinė prievolė, kylanti iš pagrindinės skolos, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas, atsisakius pagrindinės prievolės, negalimas.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad atsakovei piniginė prievolė, atsiskaityti atsirado 2017 m. lapkričio 30 d., suėjus 2017 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros AP Nr. AG00937 apmokėjimo terminui. 2018 m. spalio 19 d. šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas įrodo, jog atsakovo prievolė ieškovui nėra visiškai įvykdyta. Nuo piniginės prievolės atsiradimo, ieškovas buvo priverstas nuolat raginti atsakovą atsiskaityti ir geranoriškai priėmė iš atsakovo prievolės įvykdymą dalimis, jau suėjus prievolės įvykdymo terminui. Teigė, jog ieškovas siekė taikaus, ikiteisminio ginčo išsprendimo. Atsakovui per metus laiko neįvykdžius savo piniginės prievolės iki galo, o taip pat nesiėmus jokių veiksmų dėl likusios skolos dalies mokėjimų tvarkos nustatymo po šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, ieškovas pagrįstai priėmė sprendimą, ginti savo pažeistas teises teisme, kadangi kiti būdai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka nebuvo veiksmingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi priteisė ieškovui iš atsakovo 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Grąžino ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio, t. y. 29 Eur. Priteisė ieškovui iš atsakovo 9 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas Grūdų pirkimo–pardavimo sutartimi NR. P-171017-1 įsipareigojo parduoti atsakovui grūdus – grikius (prievolės įvykdymo terminas nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui per 30 darbo dienų nuo grūdų pristatymo dienos. Už parduotus grūdus 2017 m. spalio 30 d. ieškovas atsakovei išrašė 3 388,99 Eur PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AG00937. Šalių 2018 m. spalio 19 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta atsakovo 1 607,66 Eur skola ieškovui. 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl minėtos skolos priteisimo iš atsakovo. Ieškovas visų reikalavimų, išskyrus bylinėjimosi išlaidų, atsisakė, todėl teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-13637-984/2018, priėmė ieškovo civilinio ieškinio dalies dėl 1 607,66 Eur skolos, 57,88 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų bei 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo atsisakymą, ir šią bylos dalį nutraukė. Byloje liko neišspręstas ginčas dėl ieškovo prašomų 550 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu buvo iki 2017 m. lapkričio 30 d. Nurodė, kad šalių 2018 m. spalio 19 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad šalių ginčas buvo sprendžiamas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ir šalys nebuvo sulygusios skolos mokėjimo išdėstyti dalimis. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo beveik po vienerių metų (2018-11-06), todėl nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino tik iškėlus bylą teisme ir rengiantis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovo kaltės. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo procesiniais veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas pripažino, kad ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti ekonomiškesniu būdu, sprendžiant ginčą teismine tvarka, kadangi ginčas nėra sudėtingas, kilęs dėl piniginių reikalavimų iš šalių sutarties, reikalavimas grindžiamas iš esmės trimis dokumentais – šalių sutartimi, sąskaita faktūra ir šalių skolos suderinimo aktu, reikalavimo suma nėra didelė, todėl ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 431 straipsnis), ir per trumpiausią terminą (3 darbo dienas), ekonomiškiausiu būdu abiem šalims, patenkinti savo materialinius reikalavimus. Sutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas T. M. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį, dalyje dėl ieškovo išlaidų advokato teisinėms paslaugoms priteisimo sumažinimo, ir priimti naują nutartį – ieškovo naudai priteisti iš atsakovo 550 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
9. Nurodė, kad teismas ieškovo netinkamą procesinį elgesį sieja su ieškovo netinkamai pasirinktu savo pažeistų teisių gynybos (įgyvendinimo) būdu (priemone), dėl ko atsakovas tariamai patyrė žalos – didesnį atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas ieškovui nurodė, kokiu būdu (priemonėmis) ieškovas turėjo ginti savo pažeistas teises. Pažymėjo, jog toks teismo išaiškinimas yra akivaizdžiai prieštaraujantis CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei asmenims savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pabrėžė, jog teismas neturi kompetencijos nurodyti, kokį pažeistų teisių įgyvendinimo būdą (priemonę) ieškovui pasirinkti, todėl ieškovo pasirinkimas reikšti atsakovui ieškinį, o ne kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, negali būti vertinimas kaip netinkamas ieškovo procesinis elgesys, o tai reiškia, jog ir bylinėjimosi išlaidų dydis, kurį privalo atlyginti atsakovas, negali būti laikomas kaip atsakovo patirta žala, dėl ieškovo pasirinkto vienokio ar kitokio pažeistų teisių įgyvendinimo būdo (priemonės), ir šiuo pagrindu, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis, neturi būti teismo mažinamas.
10. Paaiškino, kad pasirinko ginti savo pažeistas teises teikdamas ieškinį, o ne pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, objektyviai įvertinęs atsakovo elgesį dar prieš kreipiantis į teismą. Atsakovo piniginės prievolės įvykdymo terminas suėjo 2017-11-30, t. y. prieš daugiau nei metus iki ieškovo kreipimosi į teismą, atsakovas per šį laikotarpį nepareiškė geros valios su ieškovu atsiskaityti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovui pareiškus atsakovui ieškinį – atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo ginčijo ieškovo reikalavimą, dėl ko ieškovas turėjo atlikti papildomus veiksmus – kreiptis į advokatą dėl dubliko parengimo, tad net ir esant pareikštam ieškiniui atsakovo atžvilgiu, atsakovas vis tiek nesutiko geranoriškai atsiskaityti su ieškovu, kas tik įrodo, jog atsakovo procesinis elgesys neabejotinai būtų analogiškas ir pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – atsakovas būtų reiškęs prieštaravimus, kas tik dar labiau būtų užvilkinę teismo procesą, nei šiuo atveju, kai ieškovas iškart kreipėsi su ieškiniu į teismą.
11. Nurodė, kad ginčo atveju, ieškovo atstovė atliko dokumentų analizę (buvo analizuojamos ginčo šalių sutarties nuostatos, šalių skolos suderinimo aktas, taip pat buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskiatos-faktūros), apskaičiuojamas netesybų dydis), teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą, ir tik atlikus visus šiuos veiksmus buvo parengtas ieškinys, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus veiksmus, siekiant parengti kokybišką procesinį dokumentą. Teigė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovui pateikus atsiliepimą, ieškovas (ieškovo atstovė) turėjo rengti dubliką.
12. Pažymėjo, kad remiantis rekomendacijomis, maksimalus užmokestis, teisinių paslaugų teikimo ieškovui metu už ieškinio parengimą – 2 238 Eur, o už dubliko parengimą – 1342, 80 Eur, bendrai – 3 580,80 Eur. Paaiškino, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (550 Eur) sudaro tik 15 proc. (6,5 karto mažiau) rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl yra pagrįstos ir adekvačios realiai ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas UAB „Agrimos grūdai“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad teismas iš esmės akcentavo, jog ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti ekonomiškesnėmis priemonėmis atsižvelgiant į faktą, jog atsakovas pagrindinę skolą padengė savo noru. Ieškovo diskrecija pasirinkti kokiu procesiniu metodu pastarasis gins savo teises, vis dėlto tokie proceso šalies pasirinkimai turi atitinkamus padarinius pačiai šaliai, bylos nagrinėjimo trukmei ir proceso eigai. Vienas iš tokių padarinių tai bylinėjimosi išlaidų mažinimas. Pažymėjo, jog teismas nenurodinėjo ieškovui, kokį procesinį gynybos būdą gali naudoti ieškovas.
Šalies argumentai
15. Paaiškino, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai ir kreipėsi į teismą su ieškiniu žinodamas, jog atsakovas neginčija skolos sumos, ką patvirtina pridėtas 2018 m. spalio 19 d. skolos suderinimo aktas, bei atsakovo atsiliepimas, kuriuo pastarasis neginčijo skolos sumos. Be to atsakovas sumokėjo visą ieškinio sumą 1 704,54 Eur 2018 m. gruodžio 5 d., kas įrodo atsakovo geranoriškumą atsiskaityti. Atkreipė dėmesį, jog pasirašant 2018 m. spalio 19 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą buvo kalbama apie skolos mokėjimų išdėstymą. Atsakovas pasirašė minėtą aktą, kadangi tikėjosi, jog jam bus sudaryta galimybė išdėstyti mokėjimus per šalių sutartą laikotarpį, tačiau ieškovas netikėtai kreipėsi į teismą, nesudarydamas galimybės atsiskaityti. Su ieškovu buvo tartasi, jog atsakovas atsiskaitys vėliausiai iki metų pabaigos arba iškart gavęs mokėjimus iš savo tiekėjų, ką šiuo atveju ir padarė atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d.
16. Teigė, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai ir neekonomiškai, kadangi iškart kreipėsi į teismą, neišnaudodama ikiteisminių skolos išieškojimo būdų. Ieškovas neteikė nei vienos raštiškos pretenzijos dėl neatsiskaitymo, kas įrodo, jog jokie ne teisminio išieškojimo veiksmai nebuvo atlikti.
Atsiliepimas
17. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį neginčijo pagrindinės ieškinio sumos, ginčijo tik ikiteisminio išieškojimo išlaidas, kurių faktiškai nebuvo, ir bylinėjimosi išlaidas.
18. Pažymėjo, jog Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktas aiškiai įtvirtina, jog reikalavimo suma ir bylos sudėtingumas yra vertinamieji kriterijai, kurių pagrindu teismas gali mažinti bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad iš atskirojo skundo nėra apskritai aišku, kas ir kiek laiko buvo analizuojama ir kiek laiko konsultuojama. Iš ieškinio apimties ir motyvų matosi, jog su konsultavimu ir sprendimu rašyti vos dviejų puslapių ieškinį nebuvo sugaišta daug laiko.
19. Nurodė, kad ieškovas privalėjo pasirinkti paprasčiausią ir ekonomiškiausią proceso variantą, o jo nepasirinkdamas, prisiėmė su tuo susijusiu pasekmių atsiradimo riziką.
Šalies argumentai
20. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė sutartyje nustatytos ginčų sprendimo tvarkos ir tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl ko nepagrįstai atsirado bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad priteista suma – 250 Eur sudaro netgi 45 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirstos bylinėjimosi išlaidos, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės – atsakovui atsiskaičius su ieškovu, o ieškovui atsiėmus ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. CPK 94 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys pasirašė Grūdų pirkimo–pardavimo sutartį NR. P-171017-1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui grūdus – grikius (prievolės įvykdymo terminas nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui per 30 darbo dienų nuo grūdų pristatymo dienos. Sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas (atsakovas) su pardavėju (ieškovu) už pristatytus grūdus atsiskaito mokėjimo pavedimu į pardavėjo nurodytą sąskaitą banke per 1.1 dalyje nurodytą terminą nuo grūdų pristatymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 dienų. Ieškovas 2017 m. spalio 30 d. už parduotus grūdus išrašė atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AG00937 3 388,99 Eur sumai. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2017 m. lapkričio 30 d. Atsakovas per nurodytą terminą su ieškovu neatsiskaitė. Šalys 2018 m. spalio 19 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame atsakovo skola ieškovui nurodyta 1 607,66 Eur. Ieškovas 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, ginčijo ieškovo prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Ieškovas pateikė dubliką. Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. sumokėjo ieškovui 1 704,54 Eur. Ieškovas pateikė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų (išskyrus bylinėjimosi išlaidas) atsisakymo, kurį teismas priėmė ir civilinę bylą dalyje reikalavimų nutraukė.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė praleidęs sutartyje šalių suderintą terminą, daugiau negu po metu nuo sutartyje nustatyto atsiskaitymo termino ir tik ieškovui iškėlus bylą teisme, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovo kaltės, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
26. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Taigi sutiktina su apelianto argumentu, kad jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą – kreiptis į teismą su ieškiniu ar su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas gavęs ieškinį nesutiko geranoriškai atsiskaityti su ieškovu, o pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinio netenkinti. Nurodytų aplinkybių kontekste, negalima sutikti su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovo kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo būtų ekonomiškiausias būdas abiem šalims patenkinti savo materialinius reikalavimus, kadangi atsakovas gavęs ieškinį ne iš karto atsiskaitė su ieškovu, prašė ieškinio netenkinti. Pažymėtina, kad atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovas patyrė išlaidų teisinei pagalbai parengti ir pateikti dubliką. Taigi atsakovo veiksmai – nesutikimas iš karto geranoriškai atsiskaityti su ieškovu sąlygojo didesnį ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.
28. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį koeficientas yra 2,5, todėl maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą, parengtą 2018 m. spalio – gruodžio mėn. yra 2 316,75 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 926,7 Eur). Rekomendacijų 8.3 punkte nurodyta, kad už dubliką koeficientas yra 1,5, todėl maksimalus užmokesčio dydis už dubliko parengimą, parengtą 2018 m. spalio – gruodžio mėn. yra 1 390,05 Eur. Taigi ieškovo prašoma priteisti suma už teisinę pagalbą parengiant ieškinį ir dubliką (550 Eur) neviršijo už tokį darbą nustatyto maksimalaus užmokesčio bei apeliacinės instancijos teismo vertinimu atitiko skirto laiko ir darbų apimtį, nepažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
29. Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, priteisiant ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Apeliacinį skundą tenkinus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, apmokant advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą, sudarančios 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį, priteisiant ieškovui T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Agrimos grūdai“ (juridinio asmens kodas 304562559) 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti ieškovui T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Agrimos grūdai“ (juridinio asmens kodas 304562559) 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.