Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-29 · Administracinė byla Nr. eI-669-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
eI-669-426/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Ž. J.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Andrius Mažutis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-669-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03049-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Andriui Mažučiui,atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. J. teismo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, NMA, atsakovė) 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. BR6-3017019 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas) bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Agentūrai 2014 m. birželio 15 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1011664984-1 (toliau – Paraiška) pagrindinei tiesioginei išmokai už žemės naudmenų plotus, deklaravo 140,06 ha žemės plotą. Taip pat kreipėsi dėl išmokos už pirmuosius hektarus ir kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – priemonė MPŪV MN).

Skundžiamu sprendimu NMA pareiškėjui paskyrė sankcijas ir sumažino išmokas dėl to, kad Paraiškoje nustatytas neteisingai deklaruotas plotas; nustatytas nepakankamas sutartinių gyvulių skaičius pagal priemonę MPŪV MN; Paraiškoje nustatytas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, (toliau – GAAB aprašas) 2 punkto (GAAB11) reikalavimo nesilaikymas.

Pareiškėjo manymu, atsakovė nepagrįstai nustatė paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei paskyrė sankcijas. Skundžiamą sprendimą laiko neteisėtu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės taikoma sankcija Programai – pagrindinė tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus (toliau – ir Sankcija 1), kuri pritaikyta dėl Paraiškoje nustatyto neteisingo deklaravimo, o būtent: „deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 24,83 ha, t. y. daugiau negu 20 proc.“ Atsakovė konstatavo, kad neteisingas deklaravimas Paraiškoje atsirado tik dėl to, jog pareiškėjas neįrodė žemės valdymo teisės į dalį deklaruoto ploto (24,86 ha).

Pareiškėjas aiškina, kad daugiau nei dvejus metus NMA laikė, jog jis pateikė tinkamus bei pakankamus dokumentus dėl KŽS lauko Nr. 1, išmokėjo pagrindinę tiesioginę išmoką, tačiau 2018 m. vasario 7 d. pranešimu Nr. BR6-1155 „Dėl dokumentų pateikimo“ atsakovė pakartotinai pareikalavo pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus dėl Paraiškoje nurodyto KŽS lauko Nr. 1. Skundžiamame sprendime atsakovė akcentavo, „kad žemės dirbimo faktą įrodantys dokumentai pateikti, tačiau neįrodyta KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 (toliau – ir KŽS laukas Nr. 1) dalies ploto valdymo teisė, tai yra – nepagrįsta 24,86 ha ploto valdymo teisė“.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog NMA 2018 m. reikalavimas pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus išimtinai susijęs su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-170 „Dėl Žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2013–2014 m. jam buvo suteikta teisė minėtą KŽS dalį valdyti (naudoti) ir vykdyti žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas, apdirbęs KŽS lauką Nr. 1, nepažeidė trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų bei teisės aktų nuostatų, turėjo teisėtų lūkesčių, jog jo veikla atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Pareiškėjo manymu, tinkamai vykdžius žemės ūkio veiklą KŽS lauke Nr. 1, negali būti laikoma, jog jis neteisingai deklaravo.

Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovė Skundžiamame sprendime nenurodo Taisyklėse įtvirtinto teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi inicijavo Paraiškoje pateiktų duomenų kvestionavimą. Pareiškėjo nuomone, NMA, neturėdama teisinio pagrindo, 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. BR6-12845 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareikalavo pareiškėjo pateikti Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 30-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-161 redakcija; toliau – Taisyklės) 40 punkte nurodytus dokumentus dėl KŽS lauko Nr. 1.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nesutinka su sankcijos taikymo (paramos neskyrimo) pagal priemonę MPŪV MN. Parama neskirta, nes pareiškėjas neatitiko MPŪV taisyklių 5.5.4 punkte įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį jis, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Taisyklių nuostatas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų.

Jis nurodo, kad Paraiškoje iš viso deklaravo 140,06 ha plotą, iš kurių tik už 11,43 ha plotą pageidavo gauti paramą pagal priemonę MPŪV MN, o tai sudaro tik 8,16 proc. viso deklaruoto ploto.

Pareiškėjas nurodo, jog pati ŽŪM yra konstatavusi, kad paramai tinkamų ganyklų arba pievų sutvarkymas gali būti atliktas neturint gyvulių (pvz., žaliosios masės susmulkinimas ir tolygus paskleidimas). Teigia, kad NMA, vadovaudamasi MPŪV taisyklių 5.5.4 punkte įtvirtinta nuostata bei Ūkinių gyvūnų registre pateikta informacija, nepagrįstai ir neteisėtai neskyrė jam paramos pagal priemonę MPŪV MN. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 10 d. bei kurių nuostatas NMA privalėjo taikyti administruojant Paraišką) 24.3 punktą jis neturėjo ir (ar) neprivalėjo turėti gyvulių, kadangi bendras tinkamų paramai ganyklų plotas sudarė tik 8,16 proc. viso Paraiškoje deklaruoto ploto, todėl pakako šias ganyklas tik nušienauti arba „sumulčiuoti“.

Taip pat pareiškėjas nesutiko ir su paramos susiejimo tyčinės sankcijos programai – išmoka už pirmuosius hektarus skyrimu, t. y. sankcijos dydis – 27,70 Eur. Sprendime nurodyta, kad ši netyčinė sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta už tai, kad 2014 metais neva nesilaikė GAAB aprašo 2 punkto (GAAB11) reikalavimo. Minėta sankcija pritaikyta pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D- 206 redakcija; toliau – Metodika), galiojusią nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad NMA pareiškėjui paskyrė kompleksinio paramos susiejimo tyčinę sankciją programai išmoka už pirmuosius hektarus. Skundžiamame sprendime atsakovė pažymėjo, jog „minėta 3 proc. kompleksinės paramos susiejimo sankcija pritaikyta išmokai už pirmuosius hektarus (Metodikos 7.7 papunktis)“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.) 7.7 papunktyje nustatyta, kad pagal šią nuostatą kompleksinės paramos reikalavimai taikomi tiesioginėms išmokoms už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Skundžiamame sprendime Agentūra nurodo, jog „<...> parama už MPŪV MN priemonę <...> neskiriama dėl nepakankamumo sutartinių gyvulių kiekio, pagrindinė tiesioginė išmoka neskiriama dėl neteisingo deklaravimo, todėl kompleksinės paramos susiejimo sankcija šioms programoms netaikoma“.

Pareiškėjo nuomone, NMA, vadovaudamasi Paraiškos pateikimo metu galiojusia Metodika, skundžiamu Sprendimu pareiškėjui paskyrė kompleksinio paramos susiejimo tyčinę sankciją programai (išmoka už pirmuosius hektarus), nors tuo metu galiojusioje Metodikoje nebuvo įtvirtinta, kad šiai programai (išmoka už pirmuosius hektarus) galėtų būti taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, o, kaip minėta, tik vėliau įsigaliojusioje Metodikoje buvo įtvirtinta, kad programai (išmoka už pirmuosius hektarus) gali būti taikomi kompleksinės paramos reikalavimai.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), kadangi jis klaidingas (sprendimo 1 psl. nurodyta, jog buvo vertinama tiek 2017 m., tiek 2014 m. Paraiška); nedetalizuojamos reikšmingos ir itin svarbios faktinės aplinkybės, motyvai neaiškūs ir nepakankami, ypač apie Skundžiamo sprendimo dalį dėl kompleksinio paramos susiejimo tyčinės sankcijos programai. Nors Skundžiamame sprendime nurodoma, jog ši sankcija taikoma už pirmuosius hektarus, tačiau Metodikos 7.7 papunktis, pagal kurį nurodyta, kad tokia sankcija taikoma tiesioginėms išmokoms už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, o vėliau tame pačiame sprendime nurodama, kad pareiškėjui netaikoma kompleksinė paramos susiejimo sankcija už tiesioginę išmoką. Pareiškėjas tvirtina, jog šiuo atveju turi pats daryti prielaidas dėl faktinių aplinkybių bei pats nusistatyti, kokiais pagrindais NMA jo atžvilgiu pritaikė poveikio priemones.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad panaudos sutartys galėjo būti sudaromos ir žodžiu. Nurodo, kad sutikimus nuomoti žemę gavo žodžiu. Realiai vykdė veiklą. Sankcija neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo kriterijų GAAB pažeidimą taikė netinkamai, nes Taisyklių pasikeitimai neturėjo būti taikytini.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, jog 2014 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis, MPŪV taisyklėmis.

Nurodo, kad buvo gautas pranešimas dėl galimai neteisėto / neteisingo žemės sklypų deklaravimo 2014 m. Paraiškoje. Atsakovė, vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka, siekdama išsiaiškinti pateiktą informaciją ir nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai / teisingai 2014 m. Paraiškoje deklaravo žemės sklypą, 2015 m. rugsėjo 23 d. registruotu paštu išsiuntė pranešimą, paprašė per 20 darbo dienų pateikti Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus dėl 2014 m. Paraiškoje KŽS lauko Nr. 1. Pareiškėjas 2015 m. spalio 26 d. pateikė dokumentus (panaudos sutartis, žemėlapius, sąskaitas-faktūras, seniūnijos pažymas).

Atsakovė, įvertinusi pateiktus dokumentus, 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. BR6-14907 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad į jo prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą atsižvelgta ir paprašė pateikti likusius Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus. Pareiškėjas iki 2016 m. sausio 2 d. prašomų dokumentų nepateikė. Įvertinus 2015 m. spalio 26 d. pateiktus dokumentus, nustatyta, kad žemės dirbimo faktą įrodantys dokumentai pateikti, tačiau neįrodyta KŽS lauko Nr. 1 viso ploto valdymo teisė, nepagrįsta 24,86 ha ploto valdymo teisė. Atsakovė konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai deklaravo minėtame KŽS esančio lauko Nr. 1 deklaruoto 45,56 ha ploto dalį. Nustatyta, kad šio lauko 20,70 ha ploto dalies valdymo teisė pagrįsta, o 24,86 ha – nepagrįsta, todėl turi būti taikomos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl nustatytų netinkamų paramai bl3 plotų nurodė, kad, vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas, bei apima ir KŽS bl3 plotus. Nustatytas bendras netinkamas paramai bl3 plotas, už kurį parama negali būti mokama, yra 0,30 ha.

Atsižvelgus į nustatytą neteisėtai deklaruotą plotą (24,86 ha) ir netinkamą paramai plotą bl3 (0,30 ha), patikros metu nustatytą didesnį (0,33 ha) plotą, bendras nustatytas neteisingai deklaruotas plotas yra 24,83 ha.

2014 m. Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, buvo 140,06 ha, o nustatytas 115,23 ha bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, t. y. deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 24,83 ha, t. y. daugiau negu 20 proc. (24,83 ha / 115,23 ha x 100 proc. = 21,55 proc.), todėl pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 42.1.2 papunkčiu, pareiškėjui negalėjo būti mokama. Taisyklių 42.1.2 papunktyje nurodyta, kad kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc., bet ne daugiau kaip 50 proc., pagrindinė išmoka už naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama.

Dėl neatitikties paramos skyrimo kriterijams paramai pagal MPŪV priemonę gauti atsakovė nurodo, kad pareiškėjas deklaravo 11,43 ha pievų ir ganyklų plotą, todėl, vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.5.4 papunkčio nuostata, privalėjo turėti 5,715 sutartinių gyvulių (SG) vidurkį per praėjusius kalendorinius metus, o 2013 m. laikotarpiu jis turėjo 0,00 SG, todėl parama pagal MPŪV priemonę pagal P 2014 m. Paraišką nemokama.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl 2014 m. Paraiškoje nustatyto GAAB aprašo 2 punkto (GAAB11) reikalavimo nesilaikymo nurodo, kad 2011 metais KŽS lauke Nr. 1 kito pareiškėjo buvo deklaruotas 0,41 ha vasarinių rapsų plotas (pasėlio kodas 5RA-1). 2012 m. toje pačioje vietoje, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 kito pareiškėjo buvo deklaruotas 0,31 ha vasarinių rapsų plotas (pasėlio kodas 5RA-1). Pareiškėjas, pateikdamas 2013 m. birželio 15 d. paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus 2013 m. (toliau – 2013 m. Paraiška), deklaravo 0,40 ha vasarinių rapsų plotą toje pačioje vietoje, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (pasėlio kodas 5RA-1).

Pateikdamas 2014 m. Paraišką, jis deklaravo 0,40 ha vasarinių rapsų plotą toje pačioje vietoje, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (pasėlio kodas 5RA-1), kuriame vasariniai rapsai jau buvo auginami 3 metus iš eilės, todėl nustatyta, jog 2014 m. Paraiškoje jis nesilaikė GAAB aprašo 2 punkto (GAAB11) dėl sėjomainos reikalavimo.

NMA, baigusi vertinti 2014 m. Paraišką, priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriame aiškiai ir išsamiai aprašė Paraiškos vertinimo faktines aplinkybes bei vertinimo metu nustatytus pažeidimus, nurodė skiriamą paramos sumą, taikomas sankcijas bei teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas šis sprendimas.

Dėl pareiškėjo skundo motyvo, kad NMA neturėjo teisinio pagrindo prašyti pateikti 2014 m. Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, atsakovė nurodo, jog 2015 m. liepos 14 d. „Pasitikėjimo linija“ buvo gautas pranešimas (toliau – Pranešimas) apie galimai neteisėtai deklaruojamus, kitam asmeniui priklausančius, sklypus. Sutikrinus Parnešime nurodytus žemės sklypų duomenis, nustatė, kad dalį sklypų 2014 m. Paraiškoje deklaravo pareiškėjas, todėl paprašė pateikti Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus. Pasak atsakovės, valdymo dokumentai buvo pateikti ne visam deklaruotam plotui. Atsižvelgiant į tai, NMA mano, kad teisėtai ir pagrįstai prašė pateikti valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, 2014 m. Paraiškoje deklaruotiems laukams bei taikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo, pareiškėjui nepateikus valdymo teisę patvirtinančių dokumentų į 24,86 ha deklaruotą plotą.

Agentūra nurodo, kad atmestinas skundo argumentas, jog pareiškėjas įrodė 24,86 ha dirbimo faktą, todėl neprivalėjo įrodyti valdymo teisės šiam plotui, nes Taisyklių 40 punkte yra aiškiai nurodyta, kad parama gali būti mokama tik tuo atveju, jei pateikiami ir dirbimo faktą, ir valdymo teisę patvirtinantys dokumentai.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad paramos pagal MPŪV priemonę reikalavimus reglamentuoja MPŪV taisyklės, o ne Taisyklės, kaip aiškina pareiškėjas. Šiuo atveju jis neatitiko MPŪV taisyklių 5.5.4 papunktyje įtvirtinto reikalavimo kompensacinėms išmokoms gauti, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę pareiškėjui nepriklauso.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių redakcija (nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.), galiojusi 2014 m. Paraiškos pateikimo dieną, nereglamentavo paramos skyrimo už išmoką už pirmuosius hektarus, todėl Metodikos redakcija (redakcija nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d), galiojusi pareiškėjo 2014 m. Paraiškos pateikimo metu, nereglamentavo sankcijos taikymo išmokoms už pirmuosius hektarus. Tik nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjai įgijo teisę pretenduoti į (papildomą) išmoką už pirmuosius hektarus, lygiai taip pat ir pareiškėjas, nors pateikdamas 2014 m. Paraišką, išmokos už pirmuosius hektarus neprašė.

Šiuo atveju Taisyklėms nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. pradėjus reglamentuoti paramos už pirmuosius hektarus skyrimą, Metodikos 7 punkto nuostatos nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. (2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 3D-613) buvo papildytos 7.11 papunkčiu, reglamentuojančiu sankcijos taikymą ir išmokoms už pirmuosius hektarus.

Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, jog teisėtai ir pagrįstai taikė pareiškėjo 2014 m. Paraiškai 3 proc. kompleksinės paramos susiejimo sankciją išmokai už pirmuosius hektarus, todėl prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad teisėtai prašė pareiškėjo pateikti žemės valdymo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau jis neįrodė dalies valdymo teisės. Nuomos sutartis turi būti rašytinė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 15 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 14-1011664984-1) (toliau – 2014 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruotas: 140,06 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 11,43 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Priemonę MPŪV.

Atsakovė Paraišką vertino, vadovaudamasi 2014 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-298 redakcija) MPŪV taisyklėmis.

Sprendime atsakovė nurodė priežastis dėl kurių taikė sankcijas, t. y. neįrodyta žemės valdymo teisė į dalį Paraiškoje deklaruoto ploto – 24,86 ha, todėl taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo (Taisyklių 4 punktas); Paraiškos patikros vietoje nustatytas didesnis nei deklaruota plotas – 0,33 ha didesnis plotas; nustatyti netinkami paramai bl3 plotai, remiantis ŽŪIKVC duomenimis, netinkamas paramai bl3 plotas, už kurį parama negali būti mokama – 0,3 ha. Buvo nustatyta bendras neteisingai deklaruotas plotas 24,83 ha, t. y. daugiau nei 20 procentų, todėl pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 42.1.2 papunkčiu, negali būti skiriama.

Taip pat atsakovė nustatė nepakankamą sutartinių gyvulių skaičių pagal Priemonę MPŪV MN ir konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko MPŪV taisyklių 5.5.4 papunktyje nustatyto reikalavimo (nelaikė gyvulių), todėl parama pagal Priemonę MPŪV MN nebuvo skirta.

Atsakovė Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė GAAB aprašo 2 punkto (GAAB11) reikalavimus dėl sėjomainos reikalavimų nesilaikymo. Pagal Metodikos 7.7 papunktį pritaikyta 3 procentų kompleksinės paramos susiejimo sankcija išmokai už pirmus hektarus, tačiau kompleksinės paramos susiejimo sankcija netaikyta. Sprendimu pareiškėjui skirta 895,70 Eur galutinė paramos suma.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, teigia, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra prieštaringas ir neaiškus.

Pareiškėjas nesutinka su neteisingo deklaravimo nustatymo faktu ir teigia, kad atsakovė neturėjo teisės reikalauti pateikti papildomų duomenų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į deklaruotus plotus.

Atsakovė konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė 24,86 ha žemės sklypo ploto dalies valdymo teisės.

Byloje nustatyta, kad NMA, gavusi pranešimą dėl galimai neteisėto / neteisingo žemės sklypų deklaravimo Paraiškoje, siekdama išsiaiškinti pateiktą informaciją ir nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai ir teisingai Paraiškoje deklaravo žemės sklypą, jam 2015 m. rugsėjo 23 d. registruotu paštu išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus dėl Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1. Pareiškėjas 2015 m. spalio 26 d. pateikė dokumentus (panaudos sutartis, žemėlapius, sąskaitas-faktūras, seniūnijos pažymas). Atsakovė 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. BR6-14907 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad į jo prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą atsižvelgta ir paprašė pateikti likusius Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus.

Pareiškėjas iki 2016 m. sausio 2 d. prašomų dokumentų nepateikė, įvertinus 2015 m. spalio 26 d. pateiktus dokumentus, atsakovė nustatė, kad žemės dirbimo faktą įrodantys dokumentai pateikti, tačiau neįrodyta kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 viso ploto valdymo teisė, nepagrįsta 24,86 ha ploto valdymo teisė. Atsakovė konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai deklaravo minėto lauko 45,56 ha ploto dalį. Nustatyta, kad šio lauko 20,70 ha ploto dalies valdymo teisė pagrįsta, o 24,86 ha – nepagrįsta ir buvo taikomos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Teismo vertinimu, atsakovės išvada yra pagrįsta.

Pagal Taisyklių 40 punktą, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Minėtus dokumentus pareiškėjas privalo pateikti ir tada, kai yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai jo deklaruotą plotą. NMA, remdamasi žemės sklypo planu ir nuosavybės dokumentais, nustatys, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės nuosavybės ar valdymo teisę, o NMA pagal žemės nuosavybės ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus nustačius deklaravimo teisėtumą, išmokos bus mokamos, jei pareiškėjas tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Taigi, NMA, vadovaudamasi Taisyklėse nustatyta tvarka, gavusio pranešimą, turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjo pateikti valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus. NMA sudarė sąlygas pareiškėjui pagrįsti valdymo teisę. Pats pareiškėjas nei NMA, nei teismui nepateikė papildomų dokumentų. Šiuo aspektu atsakovė pareiškėjo teisių nepažeidė. Aplinkybės dėl ankstesnių sprendimų ir atsakovės veiksmų šioje byloje nevertintinos. Pareiškėjas turėjo teisę skųsti ankstesnius sprendimus, jei pastarieji, jo manymu, buvo neteisėti.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad, remiantis žodinėmis panaudos sutartimis, jis valdė deklaruotą ginčo žemės sklypą, vertintini kritiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks padarinys nustatytas įstatyme. Žemės nuomos sutarties negaliojimo padarinys nėra nustatytas Civilinio kodekso 6.547 straipsnyje. Taigi rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatyme nenustatyta ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokie faktai įrodinėjami rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria nurodytų sandorio formos nesilaikymo padarinių netaikyti (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 6 dalis). Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų nurodytiems principams (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2011). Taigi, kilusiam ginčui išspręsti žodinio sandorio dėl žemės sklypo panaudos buvimą turi įrodyti būtent pareiškėjas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pareiškėjas žodinės panaudos sutarties realaus buvimo neįrodė. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas jo argumentas dėl žodinės panaudos sutarties patvirtinimo žemės valdymo faktą. Minėta, kad šiuo atveju būtent pareiškėjui kilo pareigą įrodyti deklaruotų žemės plotų valdymo pagrįstumą, NMA gavus pranešimą dėl netinkamai pareiškėjo deklaruotų plotų. Šiuo atveju ne tik žemės dirbimo faktas, bet ir jo valdymo teisės faktą turėjo būti įrodytas.

Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 viso ploto valdymo teisės, t. y. nepagrindė 24,86 ha ploto valdymo teisės, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą taikyti sankciją dėl neteisingo deklaravimo – 13 185,77 Eur. Pareiškėjas šios sankcijos apskaičiavimo teisingumo neginčijo.

Pareiškėjas nesutiko ir dėl nustatytų netinkamų paramai bl3 plotų

Pagal Taisyklių 38.11 papunktį, už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl3, bl9, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, pareiškėjui gali prašyti paramos už plotus pagal KPP priemones (kas yra bl3 plotas, nustatyta Taisyklių 36.2.4 papunktyje (bl3 – sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais)) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.). Šio KŽS tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones).

Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis, vadovaujantis Taisyklių 33.3 papunkčiu, patikslina KŽS_DB5LT)), nustatyta, jog pareiškėjas deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas ir apima ir KŽS bl3 plotus.

Remiantis ŽŪIKVC duomenimis, atsakovė nustatė bendrą netinkamą paramai bl3 plotą, už kurį parama negali būti mokama yra 0,30 ha. Kadangi Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos buvo 140,06 ha, o nustatytas 115,23 ha bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, t. y. deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 24,83 ha, t. y. daugiau negu 20 proc. (24,83 ha / 115,23 ha x 100 proc. = 21,55 proc.), todėl pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 42.1.2 papunkčiu, kad kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc., bet ne daugiau kaip 50 proc., pagrindinė išmoka už naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, neskirta. Atsakovė pagrindė taikytiną sankciją ir teismas neturi pagrindo abejoti šio pažeidimo vertinimu.

Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su sankcijos (paramos neskyrimo) taikymu pagal Priemonę MPŪV MN. Atsakovė konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko MPŪV taisyklių 5.5.4 nustatyto reikalavimo, t. y. MPŪV taisyklių 5 punkte yra nurodyta, jog kompensacinės išmokos mokamos tik tiems pareiškėjams, kurie atitiks šiame punkte įtvirtintus reikalavimus, o MPŪV taisyklių 5.5.4 papunktyje įtvirtintas vienas iš reikalavimų, kad pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių nuostatas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų (Skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius praėjusių metų duomenis. Jeigu einamaisiais metais pareiškėjo valdoje buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu valdoje laikomi ūkiniai gyvūnai buvo tikrinami pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis, tačiau patikros vietoje metu nustatytas SG skaičius neatitinka Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančių duomenų, SG/ha bus perskaičiuojamas vadovaujantis patikros vietoje nustatytais duomenimis, pagal taisyklių 24.2 papunkčio nuostatas).

Pareiškėjas iš esmės ir neginčijo, kad ji neturėjo reikiamo skaičiaus gyvulių. Pasak pareiškėjo, jis neturėjo turėti galvijų, o žolę tvarkė Taisyklėse nustatyta tvarka. Akcentuotina, kad MPŪV taisyklės, o ne Taisyklės reglamentuoja MPŪV priemonės taikymą. Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia atsakovės išvadų, kad jis privalėjo turėti 5,715 sutartinių gyvulių (SG) vidurkį per praėjusius kalendorinius metus, o 2013 m. laikotarpiu nustatė, jog pareiškėjas turėjo 0,00 SG, todėl pagrįstai parama pagal MPŪV priemonę pagal Paraišką nebuvo skirta.

Pareiškėjas nesutinka su Paraiškai taikyta 3 procentų kompleksinės paramos susiejimo sankcijos išmokai už pirmuosius hektarus, argumentuodamas tuo, kad pastarosios pateikimo metu galiojusios Metodikos 7 punkto nuostatos (nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.) nenumatė, kad tokia sankcija gali būti taikoma išmokai už pirmuosius hektarus.

Sutiktina su atsakove, kad Metodikos redakcija (redakcija nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d), galiojusi Paraiškos pateikimo metu, nereglamentavo apskritai sankcijos taikymo išmokoms už pirmuosius hektarus. Pažymėtina, kad Taisyklių redakcija (nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.), galiojusi 2014 m. Paraiškos pateikimo dieną, nereglamentavo paramos skyrimo už išmoką už pirmuosius hektarus. Pagal Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. (2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 3D-489 redakcija) 4 punktą, išmoka už pirmuosius hektarus – papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už nustatytą pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų pirmųjų (iki 30 ha) hektarų skaičių. Taigi, ne Paraiškos pateikimo metu, o nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjai įgijo teisę pretenduoti į (papildomą) išmoką už pirmuosius hektarus. Taigi, nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. (2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 3D-613) buvo papildytos 7.11 papunkčiu, reglamentuojančiu sankcijos taikymą ir išmokoms už pirmuosius hektarus.

Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, pareiškėjas privalo laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (toliau – GAAB reikalavimai), kurie nustatyti GAAB apraše Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-179 redakcija). GAAB aprašo 2 punkte nustatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektai privalo laikytis sėjomainos reikalavimų. Rapsai tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. Žieminiai ir vasariniai rapsai laikomi skirtingomis augalų rūšimis.

Atsakovė nustatė, o ir pats pareiškėjas neginčijo, kad, pateikdamas 2013 m. birželio 15 d. paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus 2013 m. (reg. Nr. 13-1011664984-A1-1) (toliau – 2013 m. Paraiška) deklaravo 0,40 ha vasarinių rapsų plotą toje pačioje vietoje (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (pasėlio kodas 5RA-1) ir 2014 m. Paraiškoje dėl vasarinių rapsų auginimo trejus metus iš eilės. Taigi, pareiškėjas nesilaikė GAAB aprašo 2 punkto (GAAB11) dėl sėjomainos reikalavimo. Pažeidimas įrodytas ir tinkamai įvertintas.

Taisyklių 42.2.3 papunktyje nurodyta, kad už GAAB reikalavimų ir Valdymo reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija; toliau – Metodika).

Teismo vertinimu, atsakovės Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, grindžiamas nustatytais faktais bei tinkamai taikytomis teisės normomis. Sprendime aiškiai įvardyti nustatyti pažeidimai bei pagrįstos taikytos sankcijos. Sprendime atsakovė tinkamai įvertino nustatytus pažeidimus, nurodė Paraiškai skiriamą paramos sumą, taikomas sankcijas bei teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas.

Taigi, Sprendimas iš esmės atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Ta aplinkybė, kad atsakovė Sprendimo 1 lape (paskutinė pastraipa) nurodė, jog 2017 m. paraišką administravo, įvertinus visą jo turinį akivaizdu, kad buvo vertinta 2014 m. Paraišką ir tai vertintas kaip rašymo apsirikimas, kuris neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas