Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. N. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo D. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos deklaruotas išvykimas į užsienio valstybę nepatenka į teisės aktais nustatytų išmokų mokėjimo pasibaigimo pagrindų sąrašą, o tai reiškia, kad Fondo administracija nepagrįstai išvykimą į užsienio valstybę vertino kaip veiksmą, sudarantį absoliutų pagrindą nutraukti išmokos mokėjimą.

Atsakovė sutinka su Komisijos 2014-09-22 sprendimo išvada, kad pareiga deklaruoti gyvenamosios vietos duomenis siejama su tinkamos informacijos apie asmenų gyvenamąją vietą surinkimu, siekiant vykdyti valstybės uždavinius, tinkamai atlikti administravimo funkcijas. Būtent Gyventojų registro duomenys yra aktualūs bei svarbūs Fondo administracijai sprendžiant, ar vaikas atitinka nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje asmens sąvoką. V. N. nuo deklaruoto išvykimo į užsienio valstybę momento nebeatitiko Įstatyme nustatytos vaiko sąvokos, o K. N. - pareiškėjo apibrėžimo.

Pastebi, kad gyvenamosios vietos pakeitimas kaip tiesioginis Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindas įstatyme nėra nurodytas, tačiau Įstatyme, kuris specialiai reglamentuoja išmokų iš Fondo administracijos mokėjimą, vaiko sąvoka siejama ne tik su asmens nepilnametyste (išskyrus išimtį dėl neįgalaus asmens), bet ir su nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Taigi išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo gali būti skiriamos tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams.

Pažymėjo, kad pagal Įstatymo ir Aprašo nuostatas, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Fondo administracijos išmokos mokėjimui, pareiškėjas raštu apie pasikeitimus privalo informuoti Fondo administraciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pabrėžė, kad pareiškėja apie pareigą pranešti apie bet kokį aplinkybių, turinčių įtakos Fondo išmokos mokėjimui, pasikeitimą buvo informuota tinkamai, t. y. pažyma ,,Apie dokumentų priėmimą“ buvo išsiųsta registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Paaiškino, kad Fondo administracija nuolat keičia sprendimus pagal pasikeitusias faktines aplinkybes bei pareiškėjų ar skolininkų pateiktus dokumentus, siekdama, kad išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo būtų pagristos, o taip pat siekdama išvengti permokų susidarymo, skatinti pareiškėjų domėjimąsi bei atsakomybę. Pažymėjo, kad Fondo administracijos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nėra pašalpa ar socialinė išmoka, todėl turės būti grąžintos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėja, trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo administracijos sprendimo nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Fondo administracija faktinę aplinkybę – pareiškėjos ir jos sūnaus nuo 2010-04-07 išvykimą į Jungtinę Karalystę – pagrįstai laikė aplinkybe, kuriai atsiradus kyla pareiga apie ją per tris dienas informuoti Fondo administraciją ir kuri sudaro pagrindą nutraukti išmokų mokėjimą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja K. N. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai pateikė 2008-05-22 prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, kuriame nurodė, kad prašo išmokėti išmoką vaikui V. N., gim. 2003-08-17. Skolininku prašyme nurodytas D. K.. Kartu su prašymu buvo pateikti įstatyme nustatyti dokumentai, tarp kurių pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, antstolio R. K. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą D. K. vaikui išlaikyti priteista po 150 Lt; 2008 m. vasario–balandžio mėn. išlaikymas neišieškotas.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktorius 2008-12-02 sprendimu Nr. 1.35-16336 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nusprendė V. N. nuo 2008-05-26 kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota 2009-04-21 raštu Nr. 1.38-945. Rašte nurodė aplinkybes, apie kurių pasikeitimą per 3 darbo dienas privaloma pranešti Fondo administracijai: skolininkas pradėjo mokėti priteistą išieškojimą arba jo dalį, skolininkas miršta, nepilnametis emancipuojamas, vaikas įvaikinamas ar miršta, pareiškėjui apribota tėvų valdžia ar globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo ir kt.

Fondo administracija 2014-08-11 patikrino Gyventojų registro tarnybos duomenis ir nustatė, kad K. N. ir jos sūnus V. N. 2010-04-07 išvyko į užsienio valstybę. Atsižvelgusi į nustatytą aplinkybę ir vadovaudamasi Įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 ir 4 d., 4 str. 2 d., 6 str. 1 d. 3 p., Aprašo 10.3 ir 13 p., Fondo administracija 2014-08-19 priėmė sprendimą Nr. V2-10642 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė pakeisti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriaus 2008-12-02 sprendimą Nr. 1.35-16336 ir V. N. nuo 2010-04-01 iki 2010-04-06 išmokėti 30 Lt dydžio išmoką ir nuo 2010-04-07 nutraukti išmokos mokėjimą.

Fondo administracija 2014-08-19 raštu Nr. (1.34-13356)D2-10228 informavo pareiškėją K. N. apie Fondo administracijos 2014-08-19 sprendimą Nr. V2-10642 nutraukti išmokos mokėjimą, jo priėmimo pagrindus, paaiškino apie susidariusią 7 620 Lt dydžio permoką, kurią K. N. paprašė grąžinti į Fondo administracijos sąskaitą.

Pareiškėja su Fondo administracijos 2014-08-19 sprendimu Nr. V2-10642 nesutiko ir padavė skundą Komisijai, kuri 2014-09-24 sprendimu Nr. 3R-359 (AG-307/04/-2014) pareiškėjos skundą atmetė

Vaikų išlaikymo fondo paskirtis ir administravimas, taip pat valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindai yra nustatyti Įstatyme, pagal kurio 1 str. 1 d. įstatymo paskirtis yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Pagal Įstatymo 2 str. 3 d. ir 5 d. pareiškėju yra laikomas vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kurie kreipiasi į Vaikų išlaikymo fondo administratorių dėl vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo, o vaiku yra laikomas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas). Įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais laikomi asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Įstatymo 6 str. reglamentuoja Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Nurodyto straipsnio 2 d. nustatyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šias aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Ginčo teisiniams santykiams aktuali CK 3.194 straipsnio norma nustato, kad priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta.

LVAT yra konstatavęs, kad Įstatymo tikslą atskleidžia jo paskirtis, nustatyta 1 str. 1 d. Iš šios teisės normos matyti, kad šis įstatymas yra skirtas valstybei garantuoti vaiko išlaikymą ir tuo užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą. Šioje teisės normoje, išskyrus nuorodą į įstatymo nustatytus tokio išlaikymo pagrindus, nėra jokių kitų nuostatų ar sąlygų šiam išlaikymui teikti. LVAT padarė išvadą, kad tai yra imperatyvi, visų kitų šio įstatymo nuostatų aiškinimą nulemianti įstatymų leidėjo nuostata, kuri taip pat atskleidžia įstatymų leidėjo atitinkamą ketinimą. Tai reiškia, kad jeigu kitaip nėra specialiai aptarta šiame įstatyme, vaiko teisė į nurodytą išlaikymą (esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams) yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių, tuo pačiu ir aplinkybių, dėl kurių vaikas nustojo gauti atitinkamą išlaikymą iš asmenų, įpareigotų jį teikti pagal įstatymą (2009-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-743/2009).

1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai (1 d.). Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamas į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių (2 d.). Lietuvos Respublika, 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavusi Konvenciją, tuo pačiu prisiėmė įsipareigojimus dėl šios Konvencijos nuostatų vykdymo ir joje įtvirtintų principų, vienas kurių yra minėtas vaiko interesų prioriteto principas, užtikrinimo.

Iš esmės analogiškos nuostatos dėl pirmenybės teikimo vaiko interesams ir valstybės garantuojamo vaiko aprūpinimo yra įtvirtintos ir nacionalinėje teisėje. Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė saugo ir globoja vaikystę (38 str. 2 d.), nepilnamečius vaikus gina įstatymas (39 str. 3 d.). Įstatymo 4 str. nustatyta, kad, valstybės institucijos, inter alia, privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, užtikrinti vaikui teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis, nė vieno vaiko nepalikti be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais. To paties įstatymo 15 str. 1 d. ir CK 3.204 str. 1 ir 2 d. kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą.

Nagrinėjamoje byloje Fondo administracija priėmė ginčijamą sprendimą, nustačiusi, kad pareiškėja (vaiko motina) ir vaikas išvyko į užsienį ir apie šią aplinkybę Fondo administracijai nepranešė. Sprendimą atsakovė grindė Įstatymo 3 str. ir 6 str. 1 d. 3 p.

LVAT ne kartą yra pabrėžęs, kad Įstatymo 3 str. aplinkybė dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos nėra priskiriama prie privalomai nustatytinų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pagrindų (sąlygų); šios aplinkybės pasikeitimas (išvykimas gyventi į užsienio valstybę) nesąlygoja Įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. taikymo, kitaip tariant, šiuo pagrindu išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimas negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas; išmokų, skiriamų iš Vaikų išlaikymo fondo, nutraukimas yra pakankamai aiškiai apibrėžtas Įstatyme ir pareiškėjo gyvenamosios vietos iš Lietuvos valstybės į užsienio valstybę pakeitimas priteisto išlaikymo išieškojimo expressis verbis nenutraukia; įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs tokio išlaikymo nutraukimo pagrindo, kaip išvykimas gyventi į užsienį; išmokų mokėjimas negali būti nutrauktas faktiniu pagrindu, kuris Įstatyme eksplicitiškai nėra apibrėžtas (LVAT 2013-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2175/2013, 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1719/2013, 2014-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-197/2014, 2014-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-97/2014).

Taigi LVAT praktika nagrinėjamu klausimu suponuoja išvadą, kad išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimas galimas tik expressis verbis Įstatyme nustatytais pagrindais

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovė plečiamai aiškina Įstatymo 3 str. ir 6 str. nuostatas, traktuodama, kad teisė į Vaikų išlaikymo fondo išmokas turi būti panaikinama ir tuomet, kai pareiškėjas ir/ar jo vaikas neatitinka įstatymo nuostatos, kad pareiškėju/vaiku laikomas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo. Vadovaujantis sisteminiu Įstatymo ir CK atitinkamų nuostatų aiškinimu ir aukščiau pateikta LVAT praktikos analize, tokios išvados daryti negalima. Įstatymo 6 str. yra nustatytas baigtinis išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad, pareiškėja kreipdamasi į Fondo administraciją, 2008-05-22 pateikė pažymą apie pareiškėjos ir kartu su ja gyvenančio vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą ir antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą D. K. vaikui išlaikyti priteista po 150 Lt; 2008 m. vasario–balandžio mėn. išlaikymas neišieškotas. K. N., 2008-05-22 kreipdamasi į Fondo administraciją, pateikė visus teisės aktų reikalaujamus dokumentus ir atitiko pareiškėjai keliamus reikalavimus, o V. N. Fondo administracijos 2008-12-02 sprendimu įgijo subjektinę teisę į Vaikų išlaikymo fondo išmokas.

Atsakovė neįrodė, kad ginčo laikotarpiu atsirado Įstatymo 6 str. įtvirtinti pagrindai. Nagrinėjamu atveju skolininkas nemirė ir nepradėjo mokėti teismo sprendimu nustatyto vaikų išlaikymo, teismo sprendimas, kuriuo V. N. yra priteistas išlaikymas iš skolininko periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį, nėra panaikintas, byloje nėra kitokių duomenų, kad minėto išlaikymo iš skolininko D. K. V. N. nebeturėjo teisės gauti, V. N. nebuvo emancipuotas, iki 2010-04-07 nesulaukė pilnametystės, nebuvo įvaikintas, nemirė (CK 3.194 straipsnio 4 dalies 1–4 punktai). Duomenys dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos pasikeitė 2010-04-07 (Fondo administracija, įgyvendindama Nuostatų 14.3 punkte numatytą teisę, šią informaciją gavo iš Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės. Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos paskirtos išmokos mokėjimui, todėl pareiškėjai nekilo pareiga apie ją pranešti Fondo administracijai. Fondo administracija, pranešdama pareiškėjai apie priimtą sprendimą mokėti vaikui išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, nurodė sąrašą aplinkybių, apie kurių pasikeitimą pareiškėja privalo informuoti Fondo administraciją, tarp tų aplinkybių pareiškėjos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra. Į bylą nepateikti įrodymai, kad K. N. netinkamai vykdė savo, kaip pareiškėjos pagal įstatymą, pareigas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ji Fondo administracijai būtų pranešusi klaidingą informaciją. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepažeidė jai nustatytos pareigos pranešti apie aplinkybių, lemiančią išmokų nutraukimą, atsiradimą.

Fondo administracijos 2008-12-02 sprendimas, kuriuo nuspręsta V. N. kiekvieną mėnesį mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, patvirtina, kad tiek prašymas skirti išmoką, tiek papildomi dokumentai buvo pateikti tinkamai ir pareiškėja ir jos sūnus atitiko jiems keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai 2014-08-19 sprendimu Nr. V2-10642 nusprendė pakeisti 2008-12-02 sprendimą Nr. 1.35-16336 ir V. N. nuo 2014-04-07 nutraukė išmokų mokėjimą, todėl Fondo administracijos 2014-08-19 sprendimas Nr. V2-10642 naikintinas ir atsakovė įpareigotina mokėti Fondo administracijos 2008-12-02 sprendimu Nr. 1.35-16336 paskirtas išmokas V. N..

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija 2014-09-24 sprendimu Nr. 3R-359 (AG-307/04/-2014) nepagrįstai nusprendė, kad Fondo administracijos 2014-08-19 sprendimas Nr. V2-10642 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Komisijos 2014-09-24 sprendimas Nr. 3R-359 (AG-307/04/-2014) naikintinas.

Dėl atsakovės argumentų, kad Komisijos praktika šiuo klausimu nėra vieninga, teismas pastebi, kad teisės normų aiškinimo praktika nėra statiška. Ji gali būti vystoma, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, šį būtinumą tinkamai motyvuojant (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).

Pareiškėja prašo priteisti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį ir advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja turi teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatytų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai priteistinas 28 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos K. N. skundą patenkinti.

Panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-08-19 sprendimą Nr. V2-10642 ,,Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“.

Įpareigoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokėti V. N. išmokas paskirtas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-12-02 sprendimu Nr. 1.35-16336.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-09-24 sprendimą Nr. 3R-359 (AG-307/04/-2014).

Priteisti pareiškėjos K. N. naudai iš atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 28 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.