- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-1857-262/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01111-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- T. Ž.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui T. Ž., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. K. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama padidinti iš atsakovo T. Ž. priteistą, nepilnamečio vaiko R. Ž., gim. 1998-09-01, išlaikymą ir priteisti išlaikymą iki 650 Lt. periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol dukra baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2017 metų liepos mėnesio; 2689,57 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2002-06-06 ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-5). Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-25 sprendimu nustatytas išlaikymas po 125 Lt per mėnesį (b.l. 7-8), kuris yra aiškiai per mažas, nes dukros, besimokančios 6 klasėje, poreikiams vidutiniškai per mėnesį reikia skirti 1125 Lt. Atsakovas vaikui išlaikymą teikdavo nereguliariai ir ne visada nustatyto dydžio, keletą kartų pirko dukrai daiktus, tačiau atsakovo įsiskolinimas sudaro 2689,57 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas T. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies, motyvuodamas, kad ieškovės nurodyta dukros išlaikymo suma 1125 Lt per mėnesį yra nereali, sutiko dukros išlaikymui skirti po 400 Lt per mėnesį, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyto dydžio įsiskolinimu. Teigia, kad įsiskolinimas yra 710 Lt, nes dukrą, gyvenusią kelis mėnesius su juo Norvegijoje, išlaikė pats (b.l. 41-43).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje sutiko, kad priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas ir netenkina nepilnametės poreikių, todėl turi būti padidintas (b.l. 37-40).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas iš atsakovo T. Ž. priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. Ž., gim. 1998-09-01, periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-06-22, iki kol vaikas baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2017-07-01, indeksuojant šią sumą Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyta, kad ieškovė R. K. išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos uzufrukto teise. Iš atsakovo T. Ž. priteista ieškovei R. K. išlaikymo įsiskolinimas –1393,32 Lt (b.l. 102-103). Teismas nurodė, kad atsakovas mergaitės išlaikymui siuntė pinigines perlaidas ir apmokėjo vaiko gyvybės draudimą, mergaitė kartais gyvendavo pas atsakovą, kuris tuo metu vienas rūpinosi dukros gerove, todėl teismas laikė, kad atsakovas ieškovei yra skolingas 1393,32 Lt išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti dukros išlaikymui po 650 Lt per didelis, todėl mažintinas iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki kol mergaitė baigs vidurinę mokyklą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo T. Ž. 650 Lt kas mėnesį dukters R. Ž. išlaikymui iki kol ji baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2011-07-01; priteisti iš atsakovo T. Ž. ieškovės naudai 2689,57 Lt dukters Rūtos išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 110-115). Nurodo, kad ne visas išlaidas skirtas vaiko poreikiams tenkinti įmanoma pagrįsti pirkimo kvitais, o išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dukra kartais gyvendavo pas atsakovą, kuris tuo metu vienas rūpinosi dukros gerove. Tas faktas, kad per 8 metų laikotarpį dukra porą kartų viešėjo pas atsakovą ir bendra tų viešnagių trukmė siekė vos 3 mėnesius, nėra pakankamas pagrindas dėl to mažinti dukrai skirtą išlaikymą. Taip pat teismas nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį nevertino būtinųjų nepilnametės poreikių ir neįvardino jų dydžio. Apeliantė yra pateikusi pakankamai įrodymų apie dukros individualiuosius (sportas) ir specialiuosius (korekcinių akinių būtinybė) poreikius, kurie sąlygoja papildomas išlaidas. Taip pat teismas atsakovo turtinės padėties netyrė, jos nenustatė, byloje apie atsakovo turtinę padėtį duomenų nėra. Prašoma priteisti 2689,57 Lt įsiskolinimo suma, susidariusi nuo faktinio gyvenimo skyriumi pradžios 2002-06-06 iki 2010-06-01 neprieštarauja CK 3.200 str. nuostatoms bei neviršija per trejus metus galinčio susidaryti įsiskolinimo sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas T. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b.l. 118-120). Nurodo, kad pateikti įrodymai nepagrindė 12 m. mergaitės poreikių dydžio 1125 Lt kas mėnesį. Teismas priteisdamas 450 Lt atsižvelgė ne tik į būtinus mergaitės poreikius, bet ir specialiuosius. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kad dukrai galėtų teikti didesnį išlaikymą – yra bedarbis, gyvena iš nepastoviai gaunamų lėšų. Ieškovės reikalaujama įsiskolinimo suma 1979 Lt iki 2003-09-25 teismo sprendimo yra nepagrįsta, nes nutraukiant santuoką ir sprendžiant išlaikymo dydžio klausimų dėl įsiskolinimo priteisimo ieškovė nekėlė, todėl ieškovės reikalaujama priteisti įsiskolinimo suma 2689,57 Lt yra nepagrįsta ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Nors bylos dėl šeimos santykių priskiriamos kategorijai bylų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str., 320 str. 2 d.), šios kategorijos bylose apeliacinės instancijos teismas gali peržengti skundo ribas taip pat tik tuo atveju, kai reikia ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas šeimos santykių bylose susijęs su nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsauga, todėl pagrindu peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas galėtų būti aplinkybės, susijusios su būtinumu apginti vaikų teises. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jo neperžengdama.
LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kol mergaitė baigs vidurinę mokyklą. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog tokio išlaikymo dydžio nustatymas neatitinta būtinųjų nepilnametės poreikių. Teismas pažymi, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena Norvegijoje, pas jį keletą kartų lankėsi dukra bei geranoriškai teikia išlaikymą. Ieškovė teigė, kad išlaidos nepilnametės R. Ž. išlaikymui sudaro apie 1125 Lt per mėnesį. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1 MA), t.y. laikomasi nuostatos, jog 800 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-25 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis - 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis negali užtikrinti net būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo, todėl priteistas išlaikymo dydis R. Ž. keistinas. Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas paaiškino, kad ji yra bedarbis, gyvena iš atsitiktinai – nepastoviai gaunamų lėšų, nekilnojamojo turto neturi. Norvegijoje turi draugę, kuriai priklauso butas ir laivas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinus vaiko poreikius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 650,00 Lt per mėnesį periodinių išmokų atmestinas. Ieškovės nurodytos išlaidos nepilnametės R. Ž. išlaikymui galėtų būti pripažįstamos pagrįstomis tik tėvų turtinei padėčiai esant geresnei negu vidutinė, tuo tarpu šiuo atveju, įvertinant abiejų tėvų finansinę padėtį, tokio dydžio išlaidos vertintinos kaip nepagrįstai didelės.
LR CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius (taip pat ir specialiuosius), iš atsakovo priteisė dukters išlaikymui po 450 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti šalių dukters R. Ž. poreikius. Dėl to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantė apeliaciniame skunde ginčija ir priteisto 1393,32 Lt įsiskolinimo dydį, nurodydama, kad įsiskolinimas nuo 2002-06-06 iki 2010-06-01 sudaro 2689,57 Lt. Pažymėtina, kad pagal LR CK 3.200 str. nepilnamečiams vaikams išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki pareiškimo dienos iš privalančio mokėti asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santuoka nutraukta 2003 m. rugsėjo 25 d abiejų šaliu susitarimu, priteistas išlaikymas dukrai, tačiau įsiskolinimo klausimas nespręstas, t.y. ieškovė neprašė priteisti įsiskolinimo nuo 2002-06-06 iki 2003-09-25. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalaujama įsiskolinimo iki 2003-09-25 teismo sprendimo yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su priteistu įsiskolinimu 1393,32 Lt sumai sutiko bei atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki pareiškimo dienos, todėl apeliantės prašymas priteisti 2689,57 Lt įsiskolinimą atmestinas.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.