- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-586-290-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00992-2006-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algerdas Urbšy, Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- L. A.
- Civilinis ieškovas
- AB „Lietuvos paštas“
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-290/2011
NUTARTIS
2011 m. spalio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam L. A., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams 6 mėnesiams ir įpareigotas laisvės apribojimo laiku būti nuo 23 val. iki 6 val. savo namuose nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei tai susiję su lankymusi ar gydimusi sveikatos apsaugos ir gydymo įstaigose ar darbu pagal pateiktą darbdavio pažymą, taip pat per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 180 (šimtą aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatant dirbti per mėnesį visuomenės labui 30 valandų nemokamų viešųjų darbų. Uždrausta L. A. laisvės apribojimo laiku lankytis restoranuose ir kavinėse nuo 18 val. vakaro iki 8 val. ryto. Priteista iš L. A. civiliniam ieškovui AB „Lietuvos paštas“ 2669,70 Lt. (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt devyni litai 70 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
L. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2006-09-09 12.00 val. iki 2006-09-10 12.00 val. sugadinęs plastikinio lango užraktą, įsibrovė į patalpą - AB „Lietuvos paštas“ Kulvos paštą, esantį Tarybų g. 2, Kulvos k., Kulvos sen., Jonavos raj., iš kurio pagrobė svetimą, AB „Lietuvos paštas“ priklausantį turtą - 1154,02 Lt. vertės kasos aparatą „EURO 2000T“, 162,48 Lt. vertės modemą „ACORP-MSCD“, 1126 Lt. vertės elektronines svarstykles, 198 Lt. vertės elektrinį patalpų šildytuvą, 24 vnt. CD dėklų bendros 6,80 Lt. vertės, 48 vnt. CD dėklų bendros 12 Lt. vertės, 10 vnt. loterijos bilietų „ZODIAK“ bendros 8 Lt. vertės, 3 vnt. loterijos bilietų „SPRINTAS“ bendros 2,40 Lt. vertės, tuo padarė AB „Lietuvos paštas“ 2669,70 Lt. turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, panaikinti ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį. Jis teigia, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi priimtas remiantis prielaidomis, neištyrus visų svarbių bylos aplinkybių, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą ir nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien įvykio vietos apžiūros metu rastu vieno jo piršto pėdsaku, tačiau nei viename iš dokumentų nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kurioje konkrečioje vietoje šis piršto pėdsakas buvo surastas. Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs šios aplinkybės, padarė jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad minėtas piršto pėdsakas galėjo būti paliktas jį palikusiam asmeniui būtinai esant patalpos viduje ir šiuo pagrindu papildomais jo tariamos kaltės įrodymais laikė liudytojų R. S. ir M. P. parodymus, kuriuose jos kategoriškai teigė, kad darbo metu prie minėto lango iš patalpos vidaus joks pašalinis asmuo prieiti negali, teismas be pagrindo patikėjo šių liudytojų parodymais, neatlikus jokių veiksmų, kurie būtų leidę šią aplinkybę objektyviai patikrinti. Apeliantas teigia, jog jokie įrodymai nepaneigė jo versijos, kad piršto pėdsakas galėjo būti paliktas atsitiktinai ir nebūtinai nusikaltimo padarymo dieną.
Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad įvykio vietoje, be tariamai jo palikto piršto pėdsako, buvo rasti ir kiti pirštų pėdsakai, kurie niekuomet nebuvo identifikuoti, kaip palikti kurio nors iš pašto darbuotojų, kas juos galėjo palikti, nenustatyta. Jokių iš pašto pagrobti daiktų pas jį niekuomet nebuvo surasta, jokie liudytojai neparodė matę jį darant minėtą nusikaltimą, todėl šiuo atveju minėtas piršto pėdsakas jokiu būdu negali būti laikomas įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu jo kaltę. Teismas, nepašalinęs visų kilusių abejonių, neteisėtai pripažino jį kaltu dėl šio nusikaltimo. Apeliantas teigia, jog jis nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jog nusikaltimo padarymo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, kad dirbo Anglijoje bei pateikė šiai aplinkybei patvirtinti kopijas dviejų dokumentų su savo darbovietės užsienyje adresu ir kitais duomenimis, leidžiančių susisiekti su šia įmone ir originalių dokumentų forma gauti visus reikiamus duomenis, vienareikšmiškai patvirtinančius, arba paneigiančius šią jo parodymų dalį, tačiau teismas jo pateiktų dokumentų kopijas patikimais įrodymais nelaikė, o patikrinti jų tikrumą bei jo versijos teisingumą nesiėmė jokių priemonių, taip perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam, pažeidė jo teises ir nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, nesurinkus įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra visiškai niekuo nepagrįstas.
Nors apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigia, teismas pagrįstai pripažino jo kaltę pilnai įrodyta. Apeliantas nuo pat bylos tyrimo pradžios savo kaltę neigė, savo nekaltumą argumentuodamas vien tuo, jog nusikaltimo padarymo metu jo nebuvo Lietuvoje, kad tuo metu jis dirbo Anglijoje, o jo piršto atspaudo, aptikto ant išlaužto lango rėmo, radimo fakto paaiškinti negali ir mano, kad jis galėjo likti nuo senų laikų, nes jis Kulvoje gyveno. Byloje esantys duomenys, kad L. A. kirto LR sieną, atvykęs į Vilniaus oro uostą, ir kad 2006-11-15 jis vėl kirto sieną išvykęs į Londoną, nepatvirtina kaltinamojo versijos apie 2006 m. rugsėjo 9 ir 10 dienomis jo buvimą Anglijoje. L. A. teigė grįžęs į namus tik 2006 m. lapkritį ir po to vėl išvyko. Duomenų, kad po užfiksuoto 2005-08-22 jo grįžimo į Lietuvą, po to jis vėl išvažiavo į Angliją ir grįžo, kaip teigia, tik 2006 m. lapkričio mėnesį, nėra, ir pats apeliantas negalėjo nurodyti, kada ir kokiu transportu buvo išvykęs. Taigi, duomenų, neginčijamai patvirtinančių nusikaltimo padarymo dieną L. A. buvimą Anglijoje, nėra. Jo pateiktos dokumentų kopijos: 2006-09-07 išduotas raštas apie jo atliktą 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį bei 2006-08-28 išduotas raštas dėl valstybinio draudimo numerio suteikimo, taip pat tik patvirtina apelianto versiją apie jo darbą Anglijoje, tačiau nepatvirtina fakto, kad būtent 2006-09-09, t.y. nusikaltimo padarymo dieną, jis buvo Anglijoje ir tuo pačiu nepaneigia jo kaltės. Visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus apeliacinio skundo motyvas dėl liudytojų parodymų objektyvumo ir patikimumo. Liudytojomis apklaustos pašto darbuotojos R. S. bei M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtinti rašytiniais faktiniais duomenimis. Abi liudytojos kategoriškai patvirtino, jog į pašto patalpas buvo patekta išlaužus langą, nes durys buvo užrakintos. M. P. paaiškino, kad iš vidaus lankytojams prieiti prie lango nėra galimybės, nes yra barjeras. Ji pažįsta apeliantą iš matymo, byloje nėra jokių duomenų, dėl ko ji galėtų duoti neteisingus ir neobjektyvius parodymus, todėl netikėti jos parodymais ir juos dar tikrinti, kaip to prašo apeliantas savo skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančios fotonuotraukos Nr. 3, kurioje užfiksuota prie lango esantis stalas, kėdė, prie sienos – lentynos, matyti, kad prie lango yra pašto darbuotojo darbo vieta, o daugiau erdvės interesantams yra prie durų bei kitoje patalpos pusėje, prie sienos be lango. Tuo tarpu apelianto versija, jog piršto pėdsakas galėjo likti jam lankantis pašte, akivaizdžiai paneigta kitais faktais byloje ir vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apelianto piršto pėdsako vieta buvo tiksliai nustatyta ir užfiksuota. Vertinti tokius duomenis kaip netikslius ir jais abejoti teismui nebuvo jokio pagrindo. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-10-19 raštas Nr. l40-S2-1548 patvirtino, kad rankos piršto pėdsakas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.61-1-0992-06 sutampa su piršto antspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) anketiniai duomenys (b.1.26-27) bei 2010-12-10 specialisto išvada Nr. 61-IS1-75 nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas (aprašytas 2006-11-21 specialisto išvadoje Nr. 47, foto Nr. 1, tai yra nukopijuotas nuo lango rėmo iš vidinės lango pusės 55 cm. nuo apatinio lango kampo) yra paliktas būtent nuteistojo L. A. dešinės rankos smiliumi. Šis įrodymas gautas atlikus moksliniais metodais paremtus tyrimus, todėl abejoti tokių duomenų pagrįstumu jokio pagrindo nėra. O ir pats apeliantas negalėjo argumentuotai paaiškinti, kokiu būdu nusikaltimo vietoje buvo aptiktas jo piršto pėdsakas. Taigi, iš aptartų duomenų akivaizdžiai matyti, jog L. A. kaltė šioje byloje yra patvirtinta objektyviais ir pagrįstais įrodymais, kurių tikrumu abejoti teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, apelianto kaltė pilnai įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. L. A. buvo teisiamas pirmą kartą, bet charakterizuojamas neigiamai, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino visas šias aplinkybes ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų ir nei keisti, nei naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.