- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- AN2-111-312/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo (toliau – ir suinteresuoto asmens atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį V. U. (V. U.) nutraukta, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „M.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi P. G., gim. (duomenys neskelbtini), leido dirbti 2017 m. spalio 25 ir 26 dienomis, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. U. nutraukta.Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. U. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 000 Eur baudą.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. U. patikrinimo metu paaiškino, kad P. G. įmonėje pirmą dieną, paprašė pabandyti paruošėjo darbą, o tikus darbui darbo sutartis bus sudaryta ir pateiktas pranešimas VSDFV. P. G. patikrinimo metu raštu ir žodžiu paaiškino, kad darbo sutarties nėra pasirašęs. Teismo posėdyje V. U. ir P. G. parodymai keitėsi, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, vertino bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, o ne pirminius asmenų paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų J. (J.) P. ir Č. P. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra UAB „M.“ darbuotojai ir šioje įmonėje dirba iki šiol, kas reiškia, kad jie yra ekonomiškai priklausomi nuo darbdavio, dėl ko gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Kritiškai turėtų būti vertintini ir liudytojų A. L. ir A. G. parodymai, kadangi UAB „M.“ dirba administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnus E. U., kas kelia abejonių, ar šie juridiniai asmenys yra susiję tik darbiniais santykiais ir neturi suinteresuotumo V. U. bylos baigtimi.Apeliaciniame skunde pažymima, kad P. G. pabandymas dirbti turėjo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje įstatymų nustatyta tvarka yra numatomas išbandymo laikotarpis iki trijų mėnesių. Išbandymo faktą patvirtino V. U. ir P. G. patikrinimo metu, V. U. tą patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad P. G. asmeniškai pasiūlė išbandyti savo jėgas, būtų nustatęs, ar jis moka šlifuoti, po bandymo būtų tęsiamas pokalbis, P. G. neįdarbino, nes skiriasi jo supratimas apie darbą ir galimybes. Tai, kad P. G. atėjo pabandyti dirbti, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir UAB „M.“ darbuotojas Č. P.. Be to, vaizdo medžiagoje matomi bent 4 „spoileriai“, iš kurių vieną toje pačioje patalpoje, šalia P. G. šlifavo UAB „M.“ darbuotojas Č. P., jis yra analogiškas „spoileriui“, kurį šlifavo P. G.. Taip pat vaizdo medžiagoje matyti, kad kitose patalpose yra ne vienas analogiškas „spoileris“, todėl kyla pagristų abejonių, ar P. G. darbas nebuvo atliekamas UAB „M.“ naudai, o jo šlifuotas „spoileris“ nebuvo panaudotas įmonės ekonominei naudai gauti. Taigi, P. G. atlikinėjo analogiškus darbus kaip ir UAB „M.“ darbuotojai, darbo metu, darbo patalpose, asmeniui buvo išduotos įmonei priklausančios asmeninės apsaugos priemonės, įrankiai.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš P. G. pirminio paaiškinimo darbo inspektoriams kilo įtarimų, kad asmuo yra neįdarbintas (dirba tik dvi dienas, darbo sutarties nepasirašė, atėjo pabandyti ir t. t.), todėl asmens buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą ir paaiškinimą. P. G. griežtu tonu nurodė, kad asmens dokumento neturi ir paaiškinimo neteiks. Atvykus UAB „M.“ vadovui V. U., asmuo pateikė asmens dokumentą bei kartu su vadovu pateikė paaiškinimus. Vaizdo įraše girdėti, kaip Č. P. atsako teigiamai į darbo inspektoriaus klausimą, ar jie abu su P. G. dirba įmonėje. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nei vienas iš patikrinime dalyvavusių asmenų nenurodė, kad P. G. yra UAB „M.“ darbuotojas, tas nenurodyta ir V. U. bei P. G. paaiškinimuose patikrinimo metu. Patikrinimo metu nebuvo rastas nei vienas UAB „M.“ darbuotojas, o visose patalpose dirbo tik UAB „M.“ darbuotojai. Net ir surašant administracinio nusižengimo protokolą V. U. nenurodė jokių aplinkybių dėl UAB „M.“, įteikiant šį protokolą, asmuo paaiškino, kad įdarbinant žmogų pasiūloma susipažinti su darbo pobūdžiu ir pabandyti šlifuotojo - paruošėjo darbą. Iš VSDFV pateiktos informacijos matyti, kad UAB „M.“ pranešimas apie P. G. socialinio draudimo pradžią pateiktas 2017 m. lapkričio 10 d., tai yra jau po administracinio protokolo surašymo. Informacija dėl UAB „M.“ ir joje dirbančio P. G. buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo metu. Nors UAB „M.“ direktorė A. G. nurodė, kad apie P. G. pranešimą VSDFV pateikė pavėluotai, nes buvo išvykusi į užsienį, UAB „M.“ įgaliotas asmuo pateikti tokius pranešimus yra J. R., tad A. G. išvykimas į užsienį neturėjo būti kliūtis laiku pranešti apie įdarbinimą. P. G., teismo posėdžio metu paklaustas kokioje įmonėje dirbo 2017 m. spalio 25 d., negalėjo atsakyti ir, tik pažiūrėjęs telefone, nurodė UAB „M.“, nors UAB „M.“ žinojo jau patikrinimo metu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. U. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimą nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jo nurodomi liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, taip teigdamas, jis remiasi tik savo nuomone, kuri negali būti laikoma teisinga. Abejoti asmens parodymų patikimu vien dėl to, kad jis su įmone yra susijęs darbiniais santykiais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutarime yra pasisakyta apie priežastis, dėl kurių liudytojo P. G. pirminiai paaiškinimai ir parodymai, duoti teismo posėdyje, neatitinka. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog darbo inspektoriai neapklausė kartu su P. G. dirbusių J. P. ir Č. P., todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti jų parodymų nuoseklumo. Atsiliepime pažymima, kad tai, jog lietuviškai nekalbantis asmuo dirbo vienoje įmonėje, o ieškojosi darbo kitoje ir rodė darbdavio įgaliotam asmeniui gebėjimą atlikti darbinę užduotį, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti tarp šių asmenų esančius darbo santykius. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju P. G. UAB „M.“ buvo pavestos atlikti darbo funkcijos ir jo atliekami veiksmai UAB „M.“ laikytini išbandymu, kuriam būtina sudaryti darbo sutartį, teismas atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyti faktai, pagrindžiantys darbo santykių nebuvimą: patikrinimo metu P. G. buvo oficialiai įdarbintas kitoje įmonėje - UAB „M.“, teismo posėdyje apklausti liudytojai A. L. ir A. G. patvirtino, kad P. G. 2017 m. spalio 25 d. buvo įdarbintas UAB „M.“ ir šioje įmonėje dirba iki šiol, o darbo sutartis su juo buvo pasirašyta iš karto, prieš pradedant dirbti, o VSDFV teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą pranešta vėliau, nes UAB „M.“ direktorė ruošėsi parodai užsienyje ir pamiršo pasirašyti darbo sutartį. Tokius šių liudytojų parodymus paneigiančių duomenų teismui nepateikta. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „M.“ darbuotojai bendrauja su tame pačiame pastate įsikūrusios UAB „M.“ darbuotojais, turi bendrų darbų, naujai atėjęs darbuotojas iš pradžių nėra apkrautas darbu. Remiantis šiomis aplinkybėmis, kurių nepaneigė apeliantas, teismas priėjo išvados, kad, būdamas UAB „M.“ darbuotoju, P. G. turėjo realią galimybę patekti į UAB „M.“ patalpas, bendrauti su šios bendrovės darbuotojais, tartis dėl darbo. Be to, P. G. automobilio detalę šlifavo ne daugiau kaip dvi valandas, nėra duomenų, kad jo darbas buvo skirtas sukurti naudą UAB „M.“, taip pat nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog su P. G. buvo aptartos darbo sąlygos UAB „M.“. Taigi, nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų, kad P. G. atliko darbo funkcijas, jis demonstravo savo įgūdžius, siekdamas įrodyti tinkamumą darbui. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB „M.“ ir P. G. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo (b. l. 7). Esminis ginčas kyla dėl to, ar P. G. veiksmai UAB „M.“ gali būti laikomi darbinėmis funkcijomis, kurios buvo atliekamos atlygintinai, pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai.Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo (MOV036), 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo UAB „M.“ metu darbo inspektoriui ėmus aiškintis, kokioje įmonėje dirba P. G., pastarasis nurodė, kad jis dirba UAB „M.“, darbe tik antrą dieną, mokosi dirbti, darbo sutarties nėra pasirašęs, jam nustatytas darbo laikas nuo 8.00 val. iki 16.00 val., pirmą mėnesį sutarė dirbti už minimalų darbo užmokestį, apie tai kalbėjo su direktoriumi Valerijumi. UAB „M.“ darbuotojas Č. P. taip pat patvirtino, kad jie abu, t. y. jis ir P. G., dirba UAB „M.“. Darbo inspektoriui P. G. paprašius pateikti asmens dokumentą ir parašyti paaiškinimą, šis kategoriškai atsisakė tai daryti, nurodė asmens dokumento neturintis, ėmė kalbėti pakeltu tonu, vartoti necenzūrinius žodžius, šalintis. Atvykus įmonės vadovui V. U., P. G. pateikė asmens dokumentą, taip pat parašė paaiškinimą. Nors 2017 m. spalio 26 d. paaiškinime P. G. nurodė dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio nieko konkretaus nesitaręs, tačiau patvirtino, kad į įmonę atėjo pabandyti dirbti, t. y. dvi valandas šlifavo automobilio aptaką, darbo sutarties nėra pasirašęs, dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi Valerijumi, kuris priims P. G. pastoviam darbui, jei šis tiks (b. l. 4-5). UAB „M.“ direktorius V. U. 2017 m. spalio 26 d. paaiškinime nurodė, kad P. G. įmonėje pirmą dieną, prieš pradedant paruošėjo darbą, paprašė pabandyti, jei jis darbui tiktų, būtų sudaryta darbo sutartis ir pateiktas pranešimas VSDFV. Direktoriaus teigimu, atvykus darbo inspektoriams, darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nes buvo laukiama P. G. atsiliepimo apie darbo pobūdį, jei jis būtų sutikęs dirbti, būtų aptarti darbo laiko ir darbo užmokesčio klausimai (b. l. 6). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. U. patvirtino, kad jis leido P. G. pabandyti šlifuotojo darbą, tai truko apie 1 valandą, po pabandymo būtų tęsę pokalbį dėl darbo, davė šlifuoti automobilio aptaką, jis nebuvo iš užsakymo, negali pasakyti, ar vėliau šis aptakas buvo panaudotas ar ne, P. G. buvo išduotos darbo priemonės (b. l. 37-38). Kaip matyti iš vaizdo įrašuose (MOV036 ir MOV038) užfiksuotų aplinkybių, P. G. kartu su kitu UAB „M.“ darbuotoju įmonės patalpose šlifavo automobilio aptakus. Abu dirbo savarankiškai, analogišką darbą, su tais pačiais darbo įrankiais, P. G. buvo su darbiniais drabužiais, aprūpintas darbo priemonėmis. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, laiko, kad iš aukščiau aptartų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad P. G. patikrinimo metu UAB „M.“ atliko darbines funkcijas – dirbo paruošėjo darbą, t. y. savarankiškai šlifavo automobilio aptaką. Nepaisant to, kad V. U. parodymai dėl to, ar jis asmeniškai dėl darbo bendravo su P. G., ar per kitus darbuotojus, skiriasi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad P. G. šį darbą dirbo su darbdavio (UAB „M.“ direktoriaus V. U.) žinia, buvo sutaręs pabandyti dirbti, jam buvo duotas konkretus darbas, jis žinojo darbo sąlygas (darbo laiką (8.00-16.00 val.), darbo užmokestį (pirmąjį mėnesį – minimalus darbo užmokestis), darbdavio buvo aprūpintas darbo įrankiais ir priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nurodytos aplinkybės atitinka darbo teisėje numatytą susitarimą dėl išbandymo (siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo), tačiau toks susitarimas negali būti žodinis, jis turi būti nurodytas darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis, nagrinėjamu atveju, sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu, V. U. kaip UAB „M.“ vadovui buvo pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.Apeliacinės instancijos teismas proceso dalyvių pateiktą versiją, kad patikrinimo metu P. G. buvo gretimose patalpose įsikūrusios UAB „M.“ faktiniu darbuotoju, vertina kritiškai, tokią versiją laiko V. U. siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad tokia versija buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai P. G., J. P. ir Č. P. nurodė, kad P. G. 2017 m. spalio 25 d. atėjo dirbti į UAB „M.“, dėl darbo tarėsi su Aurelijumi, kadangi 2017 m. spalio 26 d. darbe turėjo laisvo laiko, paprašė J. P. ir Č. P. pabandyti pašlifuoti automobilio aptakus, paklausė jų apie darbo sąlygas, Č. P. pasiteiravo savo įmonės direktoriaus V. U., ar gali leisti P. G. pabandyti, pastarasis sutiko, todėl jis davė P. G. darbo priemones (b. l. 38, 45-46). Kaip matyti iš vaizdo įrašuose (MOV036 ir MOV038) užfiksuotų aplinkybių, patikrinimo metu nei P. G., nei kalbintas UAB „M.“ darbuotojas Č. P. nenurodė, kad P. G. yra UAB „M.“ darbuotojas, apie tai neužsiminė ir UAB „M.“ direktorius V. U.. Tuo metu P. G. neminėjo jokio asmens vardu Aurelijus, atvirkščiai, nurodė, kad dėl darbo tarėsi su Valerijumi. V. U. administracinio nusižengimo protokole pateiktame paaiškinime apie UAB „M.“ taip pat neužsimenama, nurodoma, kad prieš įdarbinant žmogų, jam siūloma susipažinti su darbo pobūdžiu ir pabandyti šlifuotojo – paruošėjo darbą (b. l. 2). Be to, vaido įraše (MOV038) užfiksuota, kaip P. G. nurodo, jog į UAB „M.“ atėjo pagal darbo skelbimą, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. U. patvirtino, kad įmonė nuolat ieško darbuotojų, talpina darbo skelbimus (b. l. 38). Svarbu atkreipti dėmesį, kad patikrinimo metu patalpose nebuvo rastas nei vienas UAB „M.“ darbuotojas, visi kalbinti asmenys dirbo UAB „M.“ (b. l. 57). Nors pirmosios instancijos teisme P. G. nurodė, kad UAB „M.“ ir UAB „M.“ pavadinimus jis painioja, iš vaizdo įrašo (MOV036) matyti, kad pastarasis aiškiai nurodo dirbantis UAB „M.“. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys, kad P. G. nekalba lietuviškai, tačiau vaizdo įrašai (MOV036 ir MOV038) patvirtina, kad pastarasis supranta ir kalba lietuvių kalba, paklaustas, ar kalba lietuviškai, atsako teigiamai. Apklausos metu liudytojas A. L. teigė, kad, P. G. atėjus darbintis į UAB „M.“, su juo iš karto buvo pasirašyta darbo sutartis (b. l. 56), tuo tarpu, P. G. patikrinimo metu kelis kartus pakartojo jokios darbo sutarties nepasirašinėjęs, nes dirba tik antrą dieną. Pagrindą šią versiją vertinti kritiškai suteikia ir tai, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie P. G. įdarbinimą UAB „M.“ buvo pranešta tik 2017 m. lapkričio 10 d., t. y. po administracinio teisės pažeidimo protokolo V. U. surašymo, nurodant asmens socialinio draudimo pradžią 2017 m. spalio 25 d. (b. l. 34). Nors teismo posėdžio metu P. G. taip pat nurodė į UAB „M.“ darbintis atėjęs 2017 m. spalio 25 d. (b. l. 38), tačiau administracinio nusižengimo byloje yra 2017 m. spalio 24 d. UAB „M.“ pranešimas apie P. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 17). Ši aplinkybė tik patvirtina galimą įdarbinimo proceso fiktyvumą, nes pranešimas apie asmens socialinio draudimo pradžią užpildytas dieną prieš asmeniui ateinant darbintis į įmonę, o VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms po faktinės darbo pradžios. Apklausiama liudytoja UAB „M.“ direktorė A. G. nurodė, kad pranešimas apie P. G. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas pavėluotai, nes ji ruošėsi išvykti į užsienį ir pamiršo pasirašyti darbo sutartį, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nėra, taip pat byloje nėra ir darbo sutarties, sudarytos tarp P. G. ir UAB „M.“, pats P. G. nurodė jos neturintis, nes nespėjo pasiimti (b. l. 38). Tokiu būdu matyti, kad P. G. parodymai yra nenuoseklūs, pirmosios instancijos teisme jie keitėsi, siekiant palengvinti V. U. teisinę padėtį, todėl tokie parodymai vertinami kritiškai. Liudytojų Č. P., J. P., A. L. ir A. G. parodymai taip pat vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems administracinio nusižengimo byloje surinktiems duomenims, be to, Č. P. ir J. P. yra pavaldūs V. U., todėl gali būti suinteresuoti darbdavio teisine padėtimi. Su A. G. vadovaujama UAB „M.“, kurioje dirba ir A. L., UAB „M.“ bendradarbiauja, turi bendrų projektų, UAB „M.“ dirba V. U. sūnus, V. U. pažįsta šiuos asmenis, todėl jie taip pat gali būti suinteresuoti jam palankia bylos baigtimi.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas laiko įrodytu, kad V. U., būdamas UAB „M.“ vadovu, leido P. G. 2017 m. spalio 25 ir 26 dienomis dirbti, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais V. U. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Skirdamas administracinę nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju, yra padarytas administracinis nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, šis pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, truko neilgą laiką (trumpiau nei dvi dienas), V. U. dirbantis, byloje duomenų apie asmens baustumą nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. U. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, darant išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalų sankcijoje numatytą jos dydį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
V. U. (V. U.) pripažinti kaltu, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Nutarimas neskundžiamas.