- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 1-226-240/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00506-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- Ž. Ž., Z. Ž.
- Kaltinamasis
- V. S.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei E. S., gynėjui adv. Tomui Kaminskui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Ž. Ž., Z. Ž., jų įgaliotajai atstovei adv. Elenai Gylienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, auginantis mažametį vaiką, turintis 9 kl. išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. S. 2013 m. gegužės 5 d., apie 15 val. 00 min., prie Šiaurės pr. 16-ojo namo, Kaune, viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išplūdo necenzūriniais žodžiais Z. Ž. ir Ž. Ž., apspardė Ž. Ž. automobilio ratus, bei panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo Ž. Ž. atžvilgiu, tyčia sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės sudužo akiniai – 575,20 litų vertės, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos smegenų sutrenkimu, tuo sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis V. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo uošvienė L. S.. Jis su savo žmona E. S. ir mažamete dukra pas ją dažnai atvažiuoja į svečius. Uošvienė ne kartą skundėsi kaimynų, gyvenančių virš jos buto, elgesiu, kurie ne tik dieną, bet ir naktį triukšmauja, girdisi beldimas, baldų stumdymas, rėkavimas. Kaltinamojo žmona iki nagrinėjamų įvykių, prieš kurį laiką, buvo nuėjusi pasikalbėti su sutuoktiniais Žaliais dėl jų netinkamo elgesio. V. S. žmona jam pasakojo, kad uošvienės kaimynė – nukentėjusioji Z. Ž. – kaltinamojo žmonos apsilankymo pas ją metu, atidariusi buto duris, išplūdo E. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nagrinėjamo įvykio dieną (buvo Motinos diena) dėl tos pačios priežasties, apie 15.00 val., kaltinamasis pats nuėjo pasikalbėti pas nukentėjusiuosius. Paskambino į buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, nors girdėjosi, kad bute kažkas yra. Praėjus nedideliam laiko tarpui (10-15 minučių), būnant pas uošvienę, pastaroji pasakė, kad kieme link automobilio eina kaimynai iš 36-ojo buto. Norėdamas pasikalbėti su minėtais kaimynais dėl jų netinkamo elgesio V. S. išėjo į kiemą. Pravėręs laiptinės duris, prie automobilio pamatė stovinčius vyriškį ir moteriškę, kurių pavardę sužinojo vėliau – Ž. Ž. ir Z. Ž.. Vyriškis ant rankų laikė mažą vaiką. Z. Ž. iškart pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, liepė prie jos nesiartinti, nors jis norėjo tik prieiti ir pakalbėti. Artėjant link jų, moteris visą laiką šaukė. Kaltinamasis, priėjęs prie moteriškės, pasakė, kad nori pasikalbėti dėl triukšmo, sklindančio iš jų buto. Grūmodama pirštu jam prieš veidą Z. Ž. rėkė, kad jis nesikištų kur nereikia ir ji darys ką norės bei plūdosi necenzūriniais žodžiais. Matydamas tokį nukentėjusiosios elgesį, V. S., atsisukęs į jos vyrą, kuris stovėjo šalia, pareikalavo, jog pastarasis nuramintų savo žmoną. Vyras vaiką padavė savo žmonai, kuri ir toliau garsiai rėkė bei vartojo necenzūrinius žodžius. Ž. Ž., padavęs žmonai vaiką, atsisuko į kaltinamąjį ir stumtelėjo jį į šoną. Tada V. S., pajudėjęs link Ž. Ž., suėmė jį už smakro ir nestipriai pastūmė. Neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Nuo pastūmimo nukentėjusysis atsisėdo ant žemės. Ar nukrito jo akiniai nepastebėjo. Toliau vykstant konfliktui į kiemą išėjo kaltinamojo žmona, kuri nusivedė V. S. į namus. Ar E. S. stebėjo vykstantį konfliktą ir kur ji buvo jo metu kaltinamasis nežino. Po kurio laiko į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais kaltinamasis kategoriškai nesutinka, laikydamas juos ne tik per ne lyg dideliais, bet ir nelogiškais.
Nukentėjusysis Ž. Ž. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena su žmona Z. Ž. ir dviem mažamečiais vaikais. Atsikraustę į šį butą, jame kurį laiką tvarkėsi. Po kelių mėnesių pas juos į namus atėjo moteris, kuri pasakė, kad yra kaimynė iš 33 –ojo buto. Pastaroji reiškė pretenzijas, kad Žaliai kelia triukšmą, kažkas važinėja per grindis. Vėliau jokių pastabų iš šios kaimynės, kurios pavardę sužinojo vėliau - L. S. – nebuvo. 2013-05-05 d., apie 15.00 val., Ž. Ž. su žmona ir vaikais, išėję iš savo buto, ėjo į automobilį, kuris stovėjo prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tik priėjus prie automobilio pamatė, kad link jų skubiu žingsniu ateina iki tol nepažįstamas vyriškis – kaltinamasis V. S.. Žmona tuo metu į automobilį buvo pasodinusi vyresnįjį sūnų. Ž. Ž. tuo metu stovėjo šalia automobilio ir ant rankų laikė mažąjį sūnų. Kaltinamasis grėsmingai prisiartino prie jo žmonos, praeidamas savo alkūne jį nustūmė ir pradėjo juos plūsti necenzūriniais žodžiais, rėkė taip, kad ,,skleidėsi visas kiemas“. V. S., baksnodamas pirštu į žmonos krūtinę, šaukė, kad mes čia negyvensime, kad trukdome jo šeimai ir uošvei ramiai gyventi, kad iš čia turime dingti. Kaltinamąjį bandė raminti ir jis, ir jo žmona, bet V. S. nekreipė į tai dėmesio, o dar labiau rėkė ir grasino. Kaltinamasis, atsisukęs į jį, pasakė, kad nukentėjusieji užsičiauptų, išvadino juos kaimiečiais, gaidžiais ir liepė dingti iš buto. Priešingu atveju grasino padaryti taip, kad Žaliai čia negyvens. V. S. koliojant nukentėjusiuosius ir toliau baksnojant žmonai į krūtinę, ji ranka užsidengė tą vietą, kur jis baksnojo. Tada jis savo ranka trenkė žmonai per ranką. Ž. Ž. tuo metu pasodino vaiką į automobilį. Tada kaltinamasis priėjo prie jo ir necenzūriškai pasakė, kad jis tuoj pat taip tvos, kad Ž. Ž. nulėks. Be to, pradėjo priekaištauti, kad jeigu nukentėjusysis nesutvarkys savo žmonos, tai jis, nebūnant jam, ateis ir padegs žmoną su vaikais. Ž. Ž. V. S. ramino, jo neplūdo ir neužgauliojo. Tuoj pat kaltinamasis pradėjo spardyti jų automobilio ratus, ėjo aplink automobilį ir spardė iš eilės visus ratus. Nukentėjusiųjų vaikai, sėdėdami automobilyje, buvo labai išsigandę, abu labai verkė. Vyresnysis sūnus net prišlapino į kelnes. Nukentėjusysis paprašė, kad jis nespardytų automobilio. Tuomet kaltinamasis spyrė jam į koją, trenkė kumščiu į veidą bei ranka sudavė į petį. Po to smūgio jis suklupo, suklupęs pajuto smūgį į šoną, nuo ko nukrito ant nugaros. Jam nukrito akiniai. Jau gulinčiam Ž. Ž. kaltinamasis įspyrė porą kartų į šoną. Visą laiką jis plūdosi necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkavo, grasino susidorojimu. Išsigandusi žmona pradėjo šaukti, įsitraukusi mobiliojo ryšio telefoną skambino policijai. Tai pamatęs V. S., priėjęs prie jos, trenkė per telefoną, kad jis net iškrito ir pareiškė, kad jeigu ji dar skambins, tai blogai baigsis, nes nežino su kuo turi reikalą. Žmona, paėmusi telefoną, paskambino policijai ir kai ji pradėjo kalbėtis su pareigūnais, vyriškis pasišalino į laiptinę. Vėliau sužinojo, kad juos užpuolęs chuliganas yra kaimynės iš 33 – ojo buto žentas V. S.. Dėl šio įvykio jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, tai yra jam buvo padaryta ne tik fizinė, bet ir moralinė žala. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia 30000 Lt. sumai, dėl turtinės žalos – 1075 Lt. sumai, kurią sudaro sudaužytų akinių vertė – 575, 20 Lt., bei pinigai, išleisti vaistams.
Nukentėjusioji Z. Ž. davė analogiškus parodymus, pareikšdama civilinį ieškinį: dėl neturtinės žalos atlyginimo - 20000 Lt. sumai, dėl turtinės žalos 781 Lt. sumai. Šią sumą sudaro įsigytų ir vartotų vaistų vertė.
Liudytojas A. D. parodė, kad 2013 metų gegužės mėnesio pradžioje (tikslios datos neprisimena, tačiau galėjo būti Motinos diena), apie 15-16 val., atsitiktinai ėjo pro Šiaurės pr. 16-tą namą link Šiaurės prospekto. Eidamas, automobilių stovėjimo aikštelėje išgirdo triukšmą bei pamatė stovintį automobilį, prie kurio buvo du vyriškiai. Vienas iš jų - stamboko kūno sudėjimo. Jis kažką rėkdamas spardė automobilio ratus bei antrajam vyriškiui, kurio pavardę sužinojo vėliau - nukentėjusiajam Ž. Ž. ranka trenkė į veido sritį, dėl ko pastarasis nukrito. Šalia nukritusio ant grindinio nukentėjusiojo stovėjo moteris. Autombilyje matėsi du mažamečiai vaikai. Liudytojui einant pro šalį, vyriškį, kuris sudavė nukentėjusiajam, kažkokia moteris nusivedė į vieną Šiaurės pr. 16-to namo laiptinę. A. D. taip pat parodė, kad kieme tuo metu buvo žmonių, kurie stoviniavo prie laiptinės ir stebėjo įvykį, tačiau niekas į konfliktą nesikišo.
Liudytojas R. G. parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną dirbo Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje vyr. patrulio pareigose viename ekipaže su patrule J. B.. Apie 15.30 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šiaurės pr. 16, Kaune, kieme vyksta konfliktas tarp kaimynų. Nuvykus minėtu adresu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo vyras ir moteriškė (nukentėjusieji Žaliai), kurie paaiškino, kad juos užpuolė kaimynas, kuris sudavė vyrui, o pastarasis nuo smūgio nukrito ir jam sulūžo akiniai. Be to, jie papasakojo, kad užpuolikas juos išplūdo necenzūriniais žodžiais. Liudytojas taip pat parodė, kad jo ir kolegės atvykimo prie minėto namo metu jokio konflikto jau nebebuvo.
Nukentėjusiųjų Ž. Ž., Z. Ž., liudytojų A. D., R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojos E. S. ir L. S. analogiškai parodė, kad jos, būdamos bute, pro langą stebėjo konfliktą, vykstantį tarp V. S. ir sutuoktinių Žalių. Visi konfliktuojantys asmenys rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Teigė nemačiusios ar kas nors ką nors pastūmė. Taip pat nematė ar Ž. Ž. buvo nukritęs ant žemės ir ar buvo sudaužyti jo akiniai.
Liudytojų E. S. ir L. S. parodymai tiesiogiai neprieštarauja nukentėjusiųjų Ž. Ž., Z. Ž., liudytojų A. D., R. G. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties dalinio prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų Ž. Ž., Z. Ž., liudytojų A. D., R. G. parodymų, taip pat įrodyta: specialisto išvada Nr. G 1937/13(02), kurioje nurodyta, kad Ž. Ž. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.62); daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti sugadinti nukentėjusiojo Ž. Ž. akiniai (b.l.l. 43, 44-47); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis V. S. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra ne- sunkus, jis nesukėlė sunkių padarinių, todėl teismas, be to, atsižvelgdamas į kaltinamojo šeimyninę padėtį, išlaikytinių turėjimą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laiko tikslinga paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į V. S. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, turi išlaikytinių), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nukentėjusysis Ž. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti iš kaltinamojo V. S. 30000 Lt. dydžio neturtinę žalą ir 1075 Lt. turtinę žalą. Nurodo, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Nukentėjusioji Z. Ž. reiškia 20000 Lt. dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 781 Lt. dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Prašo šias pinigų sumas priteisti iš kaltinamojo. Nurodo, kad ji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą.
LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam Ž. Ž., būtina atsižvelgti į tai, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis nebuvo gydomas medicinos įstaigoje, nebuvo net laikinai nedarbingas, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia.
Taip pat, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajai Z. Ž., būtina atsižvelgti į tai, kad jai išvis nepadarytas joks sveikatos sutrikdymas, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad jos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Kadangi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. Ž. pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, jam pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio turtinės žalos atlyginimo dalyje perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. Ž. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi ji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaistai buvo perkami ir vartojami dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su kaltinamojo padarytais veiksmais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1, 2 d. d., 304, 305, 307, 308 str. str.,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.
Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) – 2000 (du tūkstančius) litų;Z. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) – 500 (penkis šimtus) litų.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. Ž. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio turtinės žalos atlyginimo dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.