- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-18920-877/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14167-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Modestas Vogulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. liepos 7 d. pareiškimu, kurį patikslino 2016 m. liepos 21 d., prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. po savo sutuoktinio V. J. mirties 2015-10-03 priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos sesuo S. J. santuokos metu su V. J. 1992-04-21 įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1995-07-07 įsigijo 0,06 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). V. J. mirė 2015-10-05. Tuo metu S. J. sunkiai sirgo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo neturėjo galimybės kreiptis, ir netrukus- 2016-03-15 mirė. Visą savo turtą S. J. testamentu paliko pareiškėjai, todėl jai palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad po V. J. mirties sutuoktinė S. J. liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, o kitų galimų įpėdinių artimųjų giminaičių, galinčių paveldėti turtą nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2016-08-23 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tuomet, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie S. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad S. J. priėmė sutuoktinio V. J. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus paaiškės, kad S. J. priėmė sutuoktinio V. J. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. spalio 3 d. mirė V. J. (6 b.l.), kuris buvo S. J. (pavardė iki santuokos- K.) sutuoktinis (5 b.l.). 2016 m. kovo 15 d. mirė S. J. (7 b.l.). 2013 m. kovo 29 d. testamentu S. J. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais paliko V. Z. (12 b.l.). Dėl palikimo priėmimo Kauno m. 15-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė testamentinė įpėdinė- mirusiosios sesuo V. Z. (12, 13 b.l.). Po V. J. mirties Kauno m. 15-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (14 b.l.). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų V. J. testamentų (39, 60 b.l.).
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, S. J. vardu 1992-04-21 įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1995-07-07 įregistruotas 0,06 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6-9 b.l.).
V. J. ir S. J. santuoka sudaryta 1981 m. sausio 17 d. (5 b.l.). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, t.y. V. J. ir S. J. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad S. J. iki sutuoktinio mirties ir jam mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Po sutuoktinio mirties S. J. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininke, toliau pati arba sesers V. Z. padedama prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius (17- 19 b.l.).. Šią aplinkybę patvirtino pareiškėja (2016-10-07 teismo posėdžio garso įrašas, 03:06 min.) ir liudytoja I.S. (2016-10-07 teismo posėdžio garso įrašas, 09:44 min.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad S. J. po sutuoktinio V. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai V. Z. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma – 1,64 Eur - yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjos valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015-10-03 priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.