- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 1-829-1017/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61010-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,24 promilės etilo alkoholio).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad įvykio naktį buvo mieste, vaikščiojo po barus, grįžo prie automobilio pasiimti cigarečių, namų raktus. Neprisimena, bet galėjo būti taip kaip liudytojai nurodė, kad vairavo nuomotą automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bandė pajudėti, bet namo važiuoti automobiliu neplanavo. Nuomos sutartį sudarė jis, iki įvykio prieš tris paras, kad nuvykti į Druskininkus. Savo automobilio neturi. Sutinka su jam nustatytomis neblaivumo promilėmis. Savo veiksmus vertina blogai, pažeidė taisykles. Prieš įvykį vartojo alkoholį. Nežino, kur šiuo metu yra jo vairuotojo pažymėjimas. Prieš šį įvykį yra baustas už vairavimą išgėrus, yra sukėlęs eismo įvykį vairuojant neblaiviam. Galėtų paskirtą baudą sumokėti per metus; negalėtų sumokėti automobilio vertę atitinkančios sumos. Automobilis grąžintas, nuomos įmonė nepareiškė jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo. Priklausomybės alkoholiui neturi. Dėl kilusių pasekmių šiuo metu alkoholio nevartoja. Bendravo su psichologais, lankė anoniminių alkoholikų grupę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
L. M. (M.) V. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 5.00 val. jis savo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priparkavo šalia kelio, ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu. Priparkavęs ir palikęs automobilį, jis nuėjo pas savo draugą į automobilį, kuris stovėjo priešais jį. Priparkuodamas automobilį ir išlipęs matė, kad už jo stovėjo automobilis „Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užvestas ir su įjungtomis šviesomis. Sėdėdamas pas savo draugą automobilyje, pastebėjo, kad automobilis „Nissan Qashqai“, bandydamas išvažiuoti iš sustojimo vietos, atsitrenkė į jo automobilio „Lexus“ galinį bamperį. Jis iš karto net nepagalvojo, kad jis gali būti girtas, tad priėjęs prie automobilio „Nissan Qashqai“ pastebėjo, kad automobilio vairuotojas gali būti girtas. Atidaręs automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojo dureles, jis pamatė, kad vairuotojas visiškai neblaivus, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli ir sklido alkoholio kvapas. Be to jam kalbant su minėtu vyru, šis bandė išvažiuoti, tačiau jis nieko nelaukęs užgesino automobilio „Nissan Qashqai“ variklį. Užgesinęs variklį, jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė dėl girto vairuotojo (b. l. 5, 20-21).
L. V. Š. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 5.00 val. ryto jis atvažiavo savo automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato. Iki jam atvažiuojant, jo draugas M. V. automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo nurodytu adresu, po to jis įsėdo pas jį į automobilį. Po maždaug 3-5 min. po draugo M. V. įlipimo, pastebėjo, kad draugo automobilis „Lexus“ pajudėjo du kartus, tada suprato, kad į jį kažkas įvažiavo. Iš karto su draugu M. V. jie išlipo iš jo automobilio ir priėję prie automobilio „Lexus“ pamatė, kad į jį įvažiavo automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjo prie automobilio „Nissan Qashqai“ ir pamatė, kad jo vairuotojas yra visiškai neblaivus ir bando dar išvažiuoti. Jis priėjo prie priekinių keleivio durelių, o jo draugas M. V. prie vairuotojo, atidarę duris pamatė vyrą, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Tuoj pat draugas užgesino „Nissan Qashqai“ variklį, kad minėtas vyras niekur neišvažiuotų. Tada M. V. iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie minėtą įvykį. Prie minėto vyro jie buvo tik dviese, po poros minučių pribėgo nepažįstamas vyras iš striptizo klubo „B.“, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas atbėgęs vyras sukonfliktavo su „Nissan Qashqkai“ vairuotoju, dėl ko jie susimušė. Smūgio fakto nematė. Atvykus policijos pareigūnams, „Nissan Qashqai“ vairuotojas stovėjo lauke prie automobilio (b. l. 23-24).
L. V. M. nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečiosios kuopos trečiajame būryje. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 5.00 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nori šalintis, šiuo metu pranešėjas jį sulaikė. Visi vietoje, laukia. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas M. V. (apgadinto automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas) ir jo draugas, kuris viską matė, – V. Š.. Pranešėjas paaiškino, kad jo automobiliui stovint priparkuotam, automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. D., atsitrenkė į M. V. automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Nissan“ vairuotojas A. D. atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti. Atvykus į įvykio vietą A. D. stovėjo lauke, prie automobilio. Maždaug po 5 min. buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu Alcotest 7510 ir nustatytas 2,26 promilės girtumas. Taip pat atvykus, A. D. buvo sužalotas veido srityje, pats nieko paaiškinti negalėjo. A. D. buvo iškviesti medikai brigados Nr. 0892, kuri A. D. kartu su ekipažu V1742 pagalba išvežė į RVUL (b. l. 27-28).
Analogiškos aplinkybės apie įvykio aplinkybes nurodytos ir 2018 m. gruodžio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo ir įvykusio eismo įvykio bei BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos duomenyse (b. l. 5, 6, 7).
Eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 8-10).
VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio „Nissan Qashqai“ (2018 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 14 480 Eur (b. l. 12-14).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 rodmenys, kuriais 2018 m. gruodžio 27 d., 5.16 val., A. D. nustatytas 2,26 promilės girtumas (b. l. 30-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12615/2018(01), kurioje konstatuota, jog A. D. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 27 d., 6.23 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio (b. l. 35).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Byloje ištirtais įrodymais, tarp jų kaltinamojo paaiškinimais, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, alkotesterio kvito duomenimis, išrašu iš Policijoje registruojamų įvykių registro, kitų byloje esančių įrodymų duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis A. D. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 5.00 val., Vilniuje, L. S. – Gucevičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 3, vairavo nuomotą automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas naktį buvo mieste, vaikščiojo po barus ir vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas (artimas sunkiam), bei paties kaltinamojo paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad A. D. suvokė, jog jis yra apsvaigęs, t. y. neblaivus. Nors Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, jis vis tiek vairavo transporto priemonę, o tai sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis nurodė, kad jis tik pajudėjo, neplanavo niekur važiuoti, tačiau neneigė, jog vairavo neblaivus, nes vairavimo faktą ir sukeltą eismo įvykį matė liudytojai M. V. ir V. Š., kurie ir iškvietė pareigūnus. Be to, įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, konstatuota, jog 2018 m. gruodžio 27 d., apie 3.56 val., (duomenys neskelbtini), A. D., vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą automobilį Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šie kaltinamojo veiksmai parodo, kad jis automobilį valdė. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma A. D.. Taigi pagal susiformavusią teismų praktiką, A. D. veiksmai atitiko automobilio vairavimo sąvoką.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. D. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo A. D. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, (2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu jis pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams), baudos sumokėtos (b. l. 60, 61-64), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, tačiau pripažino anksčiau gydęsis priklausomybę alkoholiui, lankė anoniminių alkoholikų grupę, lankėsi pas specialistus. A. D. nedirba, nutraukė individualią veiklą (b. l. 94), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 100), jo teigimu paskirtą baudą galėtų sumokėti per metus, planuoja važiuoti į Vokietiją dirbti per įmonę „(duomenys neskelbtini)“, uždarbis į rankas – 1 300 Eur. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę mieste, ryte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,24 promilių etilo alkoholio, esant vidutiniam girtumui. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui – atsitrenkė į kitą stovintį automobilį.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. D. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.), jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos minimumas, t. y. paskirtina 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. D. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur). Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties, nustatytinas ilgesnis – 12 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti (BVK 22 str. 2 d.).
A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 58); jis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
A. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, vairavo nuomotą brangų automobilį. Tokie A. D. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad A. D. jau yra baustas už vairavimą apsvaigus, taip pat į visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, nepaisant jo nuvažiuoto atstumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas išsinuomotą automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – Luminor Lizingas UAB bei juo nuomos pagrindais naudojasi UAB „B.“ (b. l. 12), kurios administracija nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Tiek kasacinio teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika (arba šios transporto priemonės vertės), konfiskavimo, būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Dėl to teismas netenkina kaltinamojo gynėjo prašymo netaikyti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.
Byloje pateikti VšĮ „E.“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 14 480 Eur su PVM, be PVM – 11 967 Eur (b. l. 13). A. D. šiuo metu nedirba, jis nutraukė iki įvykio vykdytą individualią veiklą dėl taksi paslaugų teikimo, kadangi nebeturi teisės vairuoti, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo teigimu planuoja dirbti Vokietijoje, planuoja uždirbti 1 300 Eur, atskaičius mokesčius, pats nuosavo automobilio įvykio metu neturėjo, todėl jį nuomojosi, kad nuvyktų kelioms dienoms į Druskininkus; kito turto neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kas ir lėmė nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymą. Vertinant šiuo metu esančią kaltinamojo turtinę padėtį, darytina išvada, kad tokio automobilio pats kaltinamasis įsigyti negalėtų, jo vertė yra pakankamai didelė, todėl visos vertės konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta.
Pažymėtina ir tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu kaltinamasis jau yra baustas 2013 metais už automobilio vairavimą, kuomet jis, būdamas neblaivus (nustatytos 1,78 promilės), sukėlė eismo įvykį. Be to, jis planuoja dirbti Vokietijoje, kur jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius bei gyvenamosios vietos nuomos kainą, sudarys 1 300 Eur per mėnesį, t. y. jis gaus ženkliai didesnes nei minimalias pajamas.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju yra pagrindo iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio vertės, kurios suma artima pusei šio automobilio vertės, t. y. konfiskuotina 7 000 Eur. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, šią sumą taip pat įpareigotina sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. (A.) D ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) D. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. (A.) D. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – panaikinti.
Į. A. (A.) D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
I. A. (A.) D., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.