Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimo, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2015 m. rugsėjo 20 d., 15.23 val., Trakų r., Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Volvo XC70 (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į gale stovintį automobilį ir apgadinusi abu automobilius, nepranešusi policijai apie eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Kelių Eismo Taisyklių 9 punkto, 128 punkto ir 222 punkto reikalavimus.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį G. G. paskirta 28 Eur bauda. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jai paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir G. G. paskirta galutinė nuobauda - 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Apeliaciniu skundu G. G. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimą pakeisti, atleisti ją nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį arba, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu neskirti administracinės nuobaudos arba nuobaudą sumažinti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodo, kad ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė ne tyčia, o sąžiningai klysdama, nes važiuodama atbuline eiga ir atsirėmusi į kliūtį manė, kad atsirėmė į aukštą šaligatvį, o ne į automobilį, nes automobilio Renault, kuris stovėjo priešingoje nei vairuotojo vieta, per galinio vaizdo veidrodėlį nepastebėjo. Taip pat nurodo, kad greitis buvo labai mažas, susidūrimo garsas buvo duslus ir tylus, todėl manė, kad buferio paslankioji plastmasė galėjo įsiremti į šaligatvį. Teigia, kad faktą, jog ji nesuprato kliudžiusi kitą automobilį, patvirtina ir vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad po kontakto, ji pavažiavusi truputį į priekį išlipo ir apžiūrėjo tik savo mašinos buferį, visiškai nežiūrėdama į kliūties pusę. Mano, kad įtakos eismo įvykiui galėjo turėti ir bendras nuovargis, nes augina du mažamečius vaikus, kurių vienas maitinamas motinos pienu, o kitam 4 metai. Be to, šį mėnesį dažnai važiuodavo pasižiūrėti savo 92 metų senelės, kuri prastai jautėsi, sunkiai savimi begalėjo pasirūpinti, todėl stengėsi jai kuo daugiau pagelbėti, kas taip pat atėmė daug jėgų. Senelė mirė praėjus 10 dienų po teismo sprendimo. Pažymi, kad nuvykusi į policiją pažeidimo neginčijo, jos automobilis draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.

Apeliantė mano, kad jai skirta nuobauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Skunde pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai neigiamai paveiks jos šeimos gyvenimą, nes jos vyras dažnai vyksta į komandiruotes, tad jai pačiai tenka vyresnįjį vaiką nuvežti į darželį, kartu vežantis ir jaunesnįjį vaiką vežimėliu, viešuoju transportu. Taip pat nurodo, kad jai nuolat reikia lankyti 89 metų senelį V. Ž., kuris gyvena vienas ir su kitais šeimos nariais bendrauja retai arba visai nebendrauja.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nepaskyrus G. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bei nebūtų užtikrintas visuomenės viešasis interesas, - siekti per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjos paaiškinimus, bylos medžiagą, vaizdo įrašą, G. G. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantė su apylinkės teismo sprendimu dėl jos kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nesutinka, nurodydama, kad jos veiksmuose, pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, nebuvo tyčios.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rėmėsi jos duotais parodymais, tačiau byloje nėra posėdžio protokolo ir posėdžio garso įrašo. Pažymėtina, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kai tai daro teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant apylinkės teismo posėdžio protokolo negalima patikrinti apylinkės teisme atlikto įrodymų vertinimo, nes nutarime įrodymai tik abstrakčiai išvardinti, nepasisakyta dėl kiekvieno įrodymo galios, neatskleista G. G. parodymų, duotų teisme, esmė, nenustatytas tyčios darant teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kryptingumas bei priešingai nei teigia apeliantė, konstatuota, jog ji visiškai pripažįsta savo kaltę, nors apeliacinio skundo ir bylos medžiagos duomenimis, ji savo kaltę, t. y., kad tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, neigė nuo pat pradžių (b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, ypač kai asmuo apeliaciniame skunde dėsto priešingą poziciją ir savo kaltę neigia, apygardos teismas neturi galimybės patikrinti, ar skundžiamu nutarimu G. G. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, G. G., teismui pripažinus ją kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Skundžiamame teismo nutarime, spendžiant G. G. skirtinų nuobaudų individualizavimo klausimą, dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo visiškai nepasisakyta. Tačiau nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti, kokius apeliantė teikė prašymus ir kokius parodymus davė apylinkės teisme.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūno paaiškinimai negali būti prilyginami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pažymėtina, jog apeliantei neigiant kaltę, turi būti apklausti ir liudytojai (pareigūnai), kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai.

Be to, teismas priimame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutarimas nėra pakankamai motyvuotas.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes; teismo išvados nemotyvuotos; teismas nesilaikė ATPK 284 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes; neapklausė bylos dalyvių; nėra teismo posėdžio protokolo ir posėdžio garso įrašo.

Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Šiame nutarime paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimą, kuriuo G. G. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.