- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-882-337/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- V., V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo V. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-03 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. Ramanauskienės 2010-08-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
V. K. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos teismo teisėjo Arvydo Stankaus atžvilgiu pagal BK 154, 228 ir 300 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė G.Ramanauskienė 2010-08-06 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, V. K. pastarąjį apskundė teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-03 nutartimi jo skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. Ramanauskienės 2010-08-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmetė.
Pareiškėjas V. K. skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-03 nutartimi ir prašo ją panaikinti. Teigia, kad šią nutartį priėmęs teisėjas A. Ridikas galimai iš esmės visapusiškai, objektyviai ir pilnai nenagrinėjo 2010-08-16 jo skundo, neatsakė į visus jo keliamus klausimus. Mano, kad skundžiama teismo nutartis prasilenkia su BK, BPK bei kitų teisės aktų reikalavimais, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Pareiškėjo manymu, skundžiama 2010-11-03 teismo nutartis yra vienašališka, neobjektyvi, melaginga. V. K. įsitikinimu, teisėjas A. Ridikas stengiasi pridengti teisėjo A. Stankaus akivaizdžiai melagingus prasimanymus. Be to, teisėjas A. Ridikas perrašinėdamas teisėjo A.Stankaus ir prokurorės G. Ramanauskienės teiginius, neatkreipė dėmesio į šių valdininkų priimtų sprendimų tiesiogines sąsajas su Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla, kurios nagrinėjimo dalykas sutampa su baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00028-10 nagrinėjimo aplinkybėmis. Taigi, teisėjas A. Ridikas pasistengė neįmatyti ir LR Konstitucijos 31 str. normų, įtvirtinančių nekaltumo prezumpciją, šiurkščiausio pažeidimo. V. K. teigia, kad prokurorė G. Ramanauskienė galimai pati šiurkščiai pažeidė BPK 164, 166, 169 ir kitų straipsnių reikalavimus, nes nepriėmusi sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės medžiagoje atlikinėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad generalinio prokuroro rekomendacijos suteikia prokurorui kažkokias teises ir pareigas. V. K. skunde teigia, kad teisėjas A. Ridikas kažkodėl nutartyje neužsimena apie prokurorės G.Ramanauskienės 2010-07-14 nutarime dėstomus prasimanymus dėl pakartotinio apylinkės prokuratūros 2010-05-12 nutarimo skundimo. Pareiškėjo manymu, tuo prokurorė paskleidė neginčytinai tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą.
V. K. skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei prokurorės nutarimą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-03 nutartis ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. Ramanauskienės 2010-08-06 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Tiek skundžiamame prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjas A. Ridikas pagrindinius pareiškėjo skundo teiginius išnagrinėjo, aptarė ir nutartyje išdėstė jų atmetimo argumentus. Teisėjas, nagrinėdamas skundą, prokurorės nutarime nurodytus duomenis ne mechaniškai atkartojo, o savarankiškai ištyrė ir nutartimi pripažino, kad prokurorės G. Ramanauskienės 2010-08-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis baudžiamajame įstatyme numatytus reikalavimus, o pateiktas V. K. skundas laikytinas nepagrįstu.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2010-08-06 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors V. K. skunde teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomo teisėjo A. Stankaus ar kitų asmenų kokius nors nusikalstamus veiksmus V. K. atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą buvo pradėtas, vykdytas bei po to nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Būtent pastarojo ikiteisminio tyrimo nutraukimas ir dėl jo sprendimus įvairiose instancijose priėmę subjektai yra pareiškėjo V. K. nepasitenkinimo objektas bei vienas po kito sekančių skundų dalykas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nepasitenkinimas tokį sprendimą priėmusiu bei jį patvirtinusiais subjektais, nesudaro pagrindo konstatuoti pastarųjų asmenų veiksmuose kokios nors tai nusikalstamos veikos sudėties buvimą. V. K. nepateikė jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti apie jo nurodomus skunde minimų asmenų įvykdytus nusikalstamus veiksmus. Prokurorų bei teisėjų sprendimų, kurie netenkina pareiškėjo interesų, priėmimas nėra pagrindas konstatuoti pastarųjų veiksmų neteisėtumą, o vien formalūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti teisėjo A. Stankaus veiksmuose esant nusikalstamų veikų požymių, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. K. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
Skundo teiginiai apie teisėjo A. Ridiko šališkumą ar neobjektyvumą atmetami, nes jie nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. Ramanauskienės 2010-08-06 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-03 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti V. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-03 nutartį, kuria atmestas V. K. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. Ramanauskienės 2010-08-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.