- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1041-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39067-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- E. V., M. V.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovams E. V. ir M. V. (M. V.) dėl turto pirkimo-pardavimo kainos sumažinimo ir piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo J. P. (J. P.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti 2017 m. liepos 11 d. tarp ieškovės ir atsakovų E. V. ir M. V. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kainą 19 990,41 Eur suma, priteisti solidariai iš atsakovų 19 990,41 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo M. V. buvo sudaryta rezervavimo sutartis Nr. 20161017-1 dėl statomo namo 9,50 a ploto atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Rezervavimo sutartyje numatyta, kad kartu su būsimu namu bus parduodama ne mažesnė kaip 4,75 a žemės sklypo dalis; turto pardavėjas įsipareigojo gyvenamojo namo statybas užbaigti, namą nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne mažesniu kaip 81 procento baigtumu ir visus sutarties priede Nr. 4 „Darbų aprašas“ nurodytus darbus atlikti ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 31 d. Pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. gruodžio 15 d. Darbai iki 2016 m. gruodžio 15 d. nebuvo baigti; 2017 m. gegužės 5 d. sudarytas defektinis aktas, kuriame užfiksuoti nepadaryti darbai ir nustatyti taisytini atliktų darbų trūkumai. Ieškovės teigimu, atsakovai apgaule įtikino ją sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrinę, kad visi darbai pagal defektinį aktą bus atlikti iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. liepos 11 d.; notarų biure atsakovai pateikė ieškovei pasirašyti 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį Nr. 1, kuri garantavo, kad iki 2017 m. rugsėjo 1 d. visi neatlikti darbai bus padaryti, o nustatyti atliktų darbų trūkumai bus ištaisyti. Darbai iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atlikti nebuvo. Ieškovės teigimu, yra neįrengti automatiniai vartai, sklypas neaptvertas tvora, nepaklotos trinkelės, neapšiltinti namo pamatai, neįrengtas vandentiekio įvadas, kanalizacijos biologiniai valymo įrenginiai, kaminas, ventiliacijos ortakiai, neįrengta signalizacija, t. y. parduotas daiktas, neatitinka šalių sudarytos rezervavimo sutarties sąlygų ir įprastai gyvenamajam daiktui keliamų reikalavimų, norint jį naudoti pagal paskirtį. Ieškovė kreipėsi į potencialų rangovą, kuris pateikė pasiūlymą už 19 990,41 Eur atlikti darbus, numatytus rezervavimo sutartyje, kurių neatliko atsakovai. Pažymėjo, kad statytojai ir pardavėjai šiuo atveju sutapo. 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakymo jie nepateikė, su ieškove bendradarbiauti vengė. Kadangi ieškovė neturi galimybės įsigytą namą naudoti pagal paskirtį, o pagal rezervavimo sutartyje numatyti, bet neatlikti darbai kainuos 19 990,41 Eur, mano, jog pirkimo kaina turėtų būti mažintina 19 990,41 Eur, priteisiant solidariai šią sumą iš atsakovų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovės nurodytus darbus privalėjo atlikti trečiasis asmuo J. P., todėl ieškovė pasirinko netinkamus atsakovus.
3. Atsakovė E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie namo statymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo detales jai nebuvo žinoma. Paaiškino, kad J. P. (M. V. bendramokslis) papasakojo, jog T. J. nori parduoti žemės sklypą su jau parduotu bet dar nepastatytu namu. J. P. nurodė, kad darbais ir meistrais užsiima jis pats, ir kad bus galimybė uždirbti apie 20 000 Eur. Kadangi tuo metu atsakovams reikėjo pinigų, jie nutarė nupirkti iš T. J. sklypą, dėl kurio pardavimo bei namo statybos jau buvo sudaryta rezervavimo sutartis su ieškove. Atsakovės teigimu, jos sutuoktinis apie statybas neišmano, todėl visiškai pasikliovė J. P..
4. Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis tarpininkavo atsakovams ir T. J. iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; jis padėjo atsakovui už atlygį organizuoti ir atlikti statybos darbus; juos organizavo darbus ta apimtimi, už kurią jam buvo sumokėta. 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį su ieškove pasirašė dėl to, kad būtent jis dažniausiai būdavo objekte. Trečiasis asmuo nepamena, kiek atsakovas jam turėjo sumokėti už darbus, kiek yra sumokėjęs, tačiau paaiškino, jog darbų pagal 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį ar defektinį aktą neatliko, nes atsakovai jam už tai nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas sprendė, kad rezervavimo sutartis pasibaigė sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimus, grindžiamus tik rezervavimo sutarties tekstu, atmetė kaip nepagrįstus.
7. Įvertinęs liudytojo T. J. paaiškinimus teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovai su trečiuoju asmeniu buvo susitarę, kad šis atliks darbus, nustatytus tiek defektiniame akte, tiek darbų užsakymo sutartyje, o ieškovė, suprasdama, kas tuos darbus vykdo, su tokia sąlyga, sutiko, tai patvirtindama savo parašu tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek defektiniame akte ar darbų užsakymo sutartyje nereikalaudama atsakovų (ar bent jau atsakovo M. V.) parašų. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog trečiasis asmuo dalyvavo tiek pas notarą pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį ir defektinį aktą. Teismas padarė išvadą, jog pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovei perduodamos reikalavimo teisės dėl namo garantinio remonto, kurios turi būti reiškiamos rangovui trečiajam asmeniui J. P., todėl ieškovė visas pretenzijas dėl kokybės, įskaitant, bet neapsiribojant dėl gyvenamojo namo pamatų, mūro darbų, stogo šiltinimo, langų, vidaus pertvarų, elektros, šildymo sistemos, tinkavimo darbų, betonavimo darbų, nešančiųjų konstrukcijų darbų ir medžiagų, lietaus sistemos ir lietvamzdžių, garantiniu laikotarpiu turi reikšti tiesiogiai nurodytam asmeniui. Pažymėjo, jog ieškovė pati sutiko, kad visas prievoles, susijusias su ginčo namo statyba perėmė trečiasis asmuo J. P..
8. Remdamasis CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, teismas nurodė, jog pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu.
9. Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį.
10. Teismas pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties momentu ieškovė žinojo, kokie darbai yra atlikti nekokybiškai, kokie darbai neatlikti, ar atlikti ne iki galo ir ką dar reikia padaryti, kad namas būtų užbaigtas; tai patvirtina ieškovės pasirašytų defektinio akto ir darbų užsakymo sutarties turinys. Teismas vertino, kad su pirkimo-pardavimo sutarties 5.9 punkto sąlyga ieškovė sutiko žinodama, jog jau yra tarp jos ir J. P. pasirašyti defektinis aktas ir darbų užsakymo sutartis, be to, į sutartį įtrauktas 6.5 punktas, numatantis asmenį, atsakingą už darbų kokybę, todėl pretenzijų atsakovams pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nereiškė. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad iki šiol neturi galimybės naudoti ginčo namo pagal paskirtį, o aplinkybės, jog ginčo daikto (82 proc. baigtumo namo) kaina neatitinka daikto kokybės iš viso neįrodinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir ieškovės T. R. ieškinį patenkinti visiškai: sumažinti 2017 m. liepos 11 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kainą 19 990,41 Eur suma; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 19 990,41 Eur, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė prašė sumažinti pirkimo-pardavimo kainą ne dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau tik dėl tų darbų, kurie iš viso nebuvo atlikti, nors ieškovė sumokėjo atsakovams visą kainą (ir už neatliktus darbus).
11.2. Ieškovė su atsakovais Rezervavimo sutartyje susitarė, kokius reikalavimus (kokybę) atitinkantis daiktas bus parduotas už Rezervavimo sutartyje nustatytą kainą. 2017 m. gegužės 5 d. Defektiniame akte užfiksuota, kokie darbai dar nėra padaryti, taip pat nustatyti atliktų darbų trūkumai, kuriuos būtina ištaisyti. Atsakovai įkalbėjo ieškovę sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrinę, jog visi darbai pagal defektinį aktą bus atlikti iki 2017 m. rugsėjo 1 d.. Rezervavimo sutartį ir Pirkimo-pardavimo sutartį ir jose numatytas sąlygas teismas turėjo vertinti kartu, nes tik taip galima nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
11.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
11.4. Teismas nepagrįstai sutapatino sąvokas: „daikto kokybė“ ir „darbų kokybė“. Daikto kokybė šiuo atveju suprantama kaip Rezervavimo sutartyje aptarti reikalavimai daiktui; daiktas, kuris už nurodytą kainą bus parduotas ieškovei. Darbų kokybė - faktiškai atliktų darbų kokybė (ar yra defektai ir pan.).
11.5. Teismas ignoravo sutarčių aiškinimo principus, neįsigilino į faktiškai susiklosčiusią situaciją, kai ieškovė, patikėjusi atsakovų pažadais ir jų pateikta pasirašyti darbų užsakymo sutartimi, sutiko ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 91 200 Eur už perkamą turtą, nes atsakovai pažadėjo ieškovei, kad visi neatlikti darbai bus atlikti ir perkamas daiktas atitiks šalių susitarimą, t. y. Rezervavimo sutartyje šalių nustatytus reikalavimus. Kitu atveju ieškovė nebūtų sudariusi su atsakovais Pirkimo-pardavimo sutarties tokiomis sąlygomis ir nebūtų mokėjusi tokios kainos. Dėl darbų atlikimo ieškovė buvo susitarusi su atsakovais, visi šie darbai buvo numatyti atlikti pagal tarp šalių sudarytą Rezervavimo sutartį, kurios pagrindu ir buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.
11.6. Teismas ignoravo trečiojo asmens paaiškinimus, kad darbų pagal 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį ar defektinį aktą neatliko, nes užsakovai (atsakovai) jam už tai nesumokėjo. Byloje nepateikti įrodymai, kokie teisiniai santykiai siejo J. P. ir atsakovus, kokie konkretūs susitarimai buvo sudaryti tarp šių asmenų dėl namo statybų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visos prievolės, susijusios su ginčo namo statyba, perleistos J. P.. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir CK 6.698 straipsnį galėjo būti perduotos teisės dėl jau atliktų darbų kokybės ir garantinio aptarnavimo. Garantinis atliktų darbų aptarnavimas negali būti prilyginamas pareigai atlikti kitus darbus; reikalavimo teisės į statybą nėra perleistos.
11.7. Atsakovai apgaulės būdu įtikino ieškovę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, žinodami, kad jie nėra įvykdę prisiimtų įsipareigojimų pagal Rezervavimo sutartį; pardavė ieškovei daiktą, kuris neatitiko šalių susitarimo, Rezervavimo sutarties sąlygų ir įprastai tokiam daiktui - gyvenamajam daiktui keliamų reikalavimų.
11.8. Gyvenamojo namo statybų organizatoriams (atsakovams) teko pareiga statybų procese laikytis teisės aktų reikalavimų ir projektinės dokumentacijos ir joje nurodytų sprendinių, taip pat įvykdyti tarp šalių sudarytoje Rezervavimo sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Šalys susitarė, kad ieškovė sumoka visą kainą už Rezervavimo sutartyje numatytus reikalavimus atitinkantį daiktą, o atsakovai užtikrina neatliktų darbų atlikimą ir nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą (kaip garantą pateikdami ieškovei darbų užsakymo sutartį, kurioje numatyta, kad visus darbus atliks J. P.) kad ieškovė gautų daiktą, atitinkantį šalių susitarimą ir Rezervavimo sutarties sąlygas. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis inter alia teisėtų lūkesčių principu. Ieškovė, kaip pirkėja, turi teisę reikšti reikalavimą atsakovams, kaip pardavėjams, prašydama sumažinti pirkimo-pardavimo kainą, motyvuodama tuo, kad atsakovai pardavė ieškovei šalių aptartų reikalavimų neatitinkantį daiktą - dalis darbų, kurie turėjo būti atlikti, yra nepadaryti.
11.9. Apeliantė nesutinka, kad visas pretenzijas ji dabar turėtų reikšti J. P.. Defektinis aktas nėra sudarytas tarp ieškovės ir J. P.; be to, ieškovė nereiškė reikalavimo atsakovams CK 6.698 straipsnio pagrindu, kuris minimas pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punkte, neprašė ištaisyti nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovai neperleido savo pareigų dėl statybų trečiajam asmeniui. Pasak ieškovės, negali būti perleidžiamos tik pareigos, turėjo būti perleistos ir su tuo susijusios teisės (teisė gauti atlygį už darbą). Visą sumą gavo atsakovai, todėl būtent jie yra nesąžiningos naudos gavėjai. Ieškovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą; pažymi, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį reikšti ieškinį dėl neatliktų darbų trečiajam asmeniui nėra teisinio pagrindo.
11.10. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog ginčo daikto (82 proc. baigtumo namo) kaina neatitinka daikto kokybės, nepagrįsta. Ieškinyje ir su ieškiniu teiktomis foto nuotraukomis ir pateikta sąmata, posėdžio metu detaliai aptarus visus neatliktus darbus, ieškovė siekė įrodyti, jog faktiškai atsakovai nėra atlikę dalies darbų, dėl kurių ieškovė ir atsakovai buvo konkrečiai susitarę, nors ieškovė už visus šiuos darbus atsakovams sumokėjo. Atsakovai dėl to nesutikimų nereiškė, neginčijo nei fakto, nei sumos pagrįstumo. Atsakovai už parduodamą daiktą gavo kainą, kaip už tinkamą ir šalių susitarimą atitinkantį daiktą, todėl teismo išvada, kad visi ieškovės reikalavimai turėtų būti reiškiami J. P. prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, ieškovės ir atsakovų sudarytoms sutartims ir tikriesiems šalių ketinimams, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, suteikia nepagrįstą pranašumą vienai iš sandorio šalių - nesąžiningam daikto pardavėjui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 15 d. T. J. pardavė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui M. V.; 2016 m. spalio 12 d. išduotas statybos leidimas atsakovo M. V. vardu, 2016 m. spalio 13 d. atlikti statinio kadastriniai matavimai, o 2016 spalio 17 d. išduota Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos pažyma, kurioje nurodoma, kad namas statomas be nukrypimų nuo projekto. 2016 m. spalio 17 d. tarp ieškovės T. R. ir atsakovo M. V. sudaryta Rezervavimo sutartis Nr. 20161017-1, kuria atsakovas įsipareigojo rezervuoti būsimą namą, statomą 9,50 a ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini); joje numatyta, kad kartu su namu bus parduodama ne mažesnė nei 4,75 a žemės sklypo dalis. Turto pardavėjas įsipareigojo gyvenamojo namo statybas užbaigti, namą nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne mažesniu kaip 81 proc. baigtumu, taip pat visus šios sutarties priede Nr. 4 „darbų aprašas“ nurodytus darbus atlikti ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 31 d. (Sutarties 1.4, 1.6, 1.10 punktai). Turto pardavėjas patvirtino, kad turto kaina, už kurią jis bus parduodamas būsimam pirkėjui (ieškovei), yra 91 120 Eur (Sutarties 2.3 punktas). 2017 m. gegužės 5 d. sudarytas defektinis aktas, kuriame konstatuoti nekokybiškai atlikti darbai ir darbai, kurie nėra atlikti. 2017 m. liepos 11 d. ieškovė ir trečiasis asmuo J. P. pasirašė darbų užsakymo sutartį Nr. l, kuria trečiasis asmuo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo savo jėgomis atlikti sutartyje išvardintus darbus (valymo įrenginių montavimas, vartai automatiniai arba slankiojantys, kaminas, trinkelių klojimas aplink namą ir automobilio parkavimo vietą ir kt.) bei pataisyti defektus, konstatuotus defektiniame akte Nr. 001. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. liepos 11 d., ieškovė su atsakovais sudarė žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog jokių turto būklės ar kokybės trūkumų pirkėja nepastebėjo bei jokių pretenzijų neturi (5.9 p.), pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas ieškovei perdavė reikalavimo teises dėl namo kokybės garantiniu laikotarpiu į rangovą J. P., todėl pirkėja visas pretenzijas dėl turto kokybės (įskaitant, bet neapsiribojant dėl gyvenamojo namo pamatų, mūro darbų, stogo šiltinimo, langų, vidaus pertvarų, elektros, šildymo sistemos, tinkavimo darbų, betonavimo darbų, nešančiųjų konstrukcijų darbų ir medžiagų, lietaus sistemos ir lietvamzdžių) garantiniu laikotarpiu turi reikšti tiesiogiai nurodytam asmeniui (6.5 p.). Teigdama, kad visi darbai pagal šalių sudarytą Rezervavimo sutartį nebuvo atlikti, o jų atlikimo ir nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo kaina – 19 990,41 Eur, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti pirkimo-pardavimo sutarties kainą 19 990,41 Eur ir solidariai priteisti ją iš atsakovų.
14. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Šio proceso teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti.
15. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Pažymėtina, kad įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007).
16. Iš byloje esančios 2017 m. liepos 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad ginčo pirkimo-pardavimo objektą, t. y. vienbutį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja (ieškovė T. R.) nusipirko bendrosios jungtinės savo ir sutuoktinio K. R. (K. R.) nuosavybės teise. Su ieškiniu dėl ginčo turto kainos pagal 2017 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumažinimo ir piniginių lėšų priteisimo kreipėsi tik vienas turto bendrasavininkis – ieškovė T. R., o K. R. bylos nagrinėjime nei kaip bendraieškis, nei kaip trečiasis asmuo nedalyvavo. Kaip minėta, pirmos instancijos teismas sprendė dėl ieškovei bei neįtrauktam į bylos nagrinėjimo asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo-pardavimo kainos mažinimo ir lėšų priteisimo. Taigi akivaizdu, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas turi įtakos ir kito, neįtraukto į bylos nagrinėjimą ginčo turto bendrasavininkio K. R. teisėms ir pareigoms, kas sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų šio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tirti papildomas aplinkybes.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). <...> Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018).
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė sutiko, kad visas prievoles, susijusias su ginčo namo statyba perėmė trečiasis asmuo J. P., tačiau visiškai netyrė ir nevertino šalių susitarimų atsižvelgiant į apmokėjimo už perkamą turtą/ateityje atliktinus darbus aspektus, nediferencijavo Rezervavimo sutartyje numatytų, tačiau neatliktų darbų ir nekokybiškai atliktų darbų; išvadas grįsdamas ir Darbų užsakymo sutartimi, nesiaiškino susitarimo sąlygų dėl atsakomybės jo nevykdymo atveju bei jo įtakos pirkimo-pradavimo sutarties sudarymui.
20. Apibendrinus išdėstytą, t.y. pripažinus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo kaip teisiškai nereikšmingų, nepasisako. Siekiant, kad būtų ištaisytas apeliacinėje instancijoje nustatytas civilinio proceso normų pažeidimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.