Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-21-544/2007

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2007-01-16
Bylos Nr.: 2A-21-544/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
Trečiasis asmuo: Valdui Chirv
Atsakovas: Panevėžio rajono savivaldybės
Ieškovas: LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-21-544/2007

teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.5.2.2; 99.5; 114.4; 121.18

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovės atstovams S. B., V. J., trečiajam asmeniui Valdui Chirv,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4205-223/2006 pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valdui Chirv, dėl 1050 Lt priteisimo žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantą, prašiusį skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba priteisiamos žalos sumą sumažinti,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Ieškovas, vadovaudamasis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 14, 32 straipsniais, CK 6.245, 6.263, 6.246 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovės 1050 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą. Nurodė, kad 2006 m. kovo 1–15 dienomis vykdant medžių genėjimo darbus Panevėžio rajone Ramygalos mieste Panevėžio gatvėje, pažeidžiant LR Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 78 patvirtintų ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių” 3.5 punkto reikalavimus buvo nugenėtos trys liepos, o darbai vienoje gatvės pusėje buvo atliekami neturint leidimo genėti saugomus medžius. Genėjimo darbus organizavo ir jiems vadovavo Ramygalos miesto seniūnas Valdas Chirv, kuriam už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d. padarymą, paskirta 200 Lt bauda. Pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo seniūnas neginčijo, kaltę pripažino, nes paaiškinime nurodė, kad darbininkas, tiesiogiai atlikęs šiuos darbus, nevykdė jo nurodymų, o sukontroliuoti jo nespėjo (b. l. 5–8). Palei gatvę augančių liepų genėjimo darbai buvo atliekami neturint reikiamo leidimo kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius, nes toks leidimas Nr. L17-36 išduotas ir suderintas tik 2006-04-06 (b. l. 12). Todėl buvo pažeistos LR Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio nuostatos, 2001-05-18 įsakymo Nr. 274 ,,Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių, juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo” 2.1, 9, 10, 14 punktai (2003-12-19 įsakymo Nr. 673 redakcija), ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių” 3.3, 3.5 punktų reikalavimai. Pagal LR AM 2003-12-19 įsakymo Nr. 673 2.1 punktą, apgenėtieji medžiai priskiriami saugotinų kategorijai, o jiems genėti nebuvo išimtas leidimas. Medžių genėjimas neturint leidimo vertinamas kaip medžių ir krūmų žalojimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų pagal LR aplinkos ministro 2002-03-26 įsakymu Nr. 129 patvirtintų ,,Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 punkto pakeitimo” 14 punktą. Žala šiuo atveju skaičiuojama pagal LR aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 98 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, kuri iš dalies pakeista 2002-03-26 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 129, taip pat pagal LR aplinkos ministro 2006-06-14 įsakymu Nr. 327 patvirtintus ,,Medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinius įkainius” 1. 1. 3 punktą: liepos medžio kamieno 1 cm bazinis įkainis nustatytas 15 Lt, o kadangi trijų liepų kamienų skersmenys 1.3 m aukštyje yra iš viso 70 cm, tai žalą sudaro 1050 Lt (b. l. 9–11).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-10-19 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, jog byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės darbuotojas Ramygalos miesto seniūnas Valdas Chirv, vykdydamas darbines pareigas, 2006 m. kovo 1–15 dienomis organizavo medžių genėjimo darbus Ramygaloje Panevėžio gatvėje neturėdamas leidimo medžiams genėti bei pažeisdamas ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių” nustatytą tvarką. Atsakovas ir tretysis asmuo nors pripažino, kad medžiai buvo genėti be leidimo, tačiau neigė pažeidę minėtų Taisyklių 3.3 punkte numatytą genėjimams keliamą reikalavimą dėl medžių ūglių ūgio, nes medžių genėjimas buvo vykdomas taisant medžius ir suteikiant jiems geometrinę formą (3.5 p.), o ne vykdant viršūnių pažeminimą (3.3 p.). Teismas šį teiginį atmetė kaip nepagrįstą, nes administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje buvo užfiksuoti ir nustatyti abu minėti pažeidimai. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų teismas padarė išvadą, kad nugenėtuose medžiuose praktiškai nėra jokios lajos, kad yra palikti tik medžių kamienai, geometrinė forma nesuformuota, nupjautos storosios šakos ir palikti stagarai (b. l. 26–27). ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių“ 5.1., 5.2 punktai draudžia nupjauti lajas, storąsias medžio šakas paliekant tik bešakį kamieną ir stagarus. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad medžių genėjimas buvo atliekamas pažeidžiant minėtų Taisyklių 3.5, 5.1, 5.2 punktų reikalavimus ir „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ 9, 10, 14 punktų reikalavimus. Medžių genėjimas negavus leidimo medžiams genėti ir pažeidus genėjimo tvarką yra laikomas neteisėtu, o tokius neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo privalo atlyginti padarytą žalą. Teismas sprendė, kad yra įrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos (LR CK 6.245–6.249 str., 6.263 str. 2 d.). Kadangi žala yra padaryta atsakovo darbuotojo kaltais veiksmais jam vykdant darbines pareigas, tai atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.264 str.). Teismas padarė išvadą, kad žalos dydis nustatytas teisingai ir pagrįstai vadovautasi LR aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymo Nr. 198, 2002-06-14 įsakymo Nr. 327 ir 2002-03-26 įsakymo Nr. 129 nuostatomis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus apie konkrečios žalos padarymo faktą ir dydį administracinio teisės pažeidimo protokole tuo pagrindu, kad ATPK 260, 286 straipsniuose nėra įsakmiai nurodyta, kad minėtuose dokumentuose privalo būti pažymėta pažeidimu padaryta materialinė žala, o jos nenurodymas dokumentus daro neteisėtais. Esminė aplinkybė yra ta, kad nuobauda atsakovo darbuotojui Valdui Chirv buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, nuobauda nebuvo apskųsta ir jau įvykdyta. Todėl trečiojo asmens Valdo Chirv kalte dėl neteisėto medžių genėjimo nėra pagrindo abejoti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio rajono savivaldybė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-10-19 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti arba priteistą žalos dydį sumažinti iki 525 Lt. Nurodo, jog teismas neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad teismo sprendimo aprašomoji dalis surašyta netiksliai ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nors joje nurodoma, kad atsakovo atstovė ir tretysis asmuo vadovavosi minėtų Taisyklių 3.3 punkto reikalavimais, tačiau iš tikrųjų jie teigė, kad genint medžius buvo pažeisti minėtų Taisyklių 3.5 punkto reikalavimai, kas konstatuota ir administracinio teisės pažeidimo byloje. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinė nuobauda paskirta ne už Taisyklių 3.3 punkto pažeidimą, bet už tai, kad buvo genimi saugotini želdiniai neturint leidimo (LR aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymu Nr. 247 patvirtintos „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos“ 2.1 ir 14 punktai). Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė „Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių“ 3.3 ir 3.5 punktus, be pagrindo juos sutapatino, nes iš tikrųjų buvo trumpinamos išsišovusios 2 metų šakelės lajų išorėje išlaikant geometrinę formą, ką patvirtina nuotraukos sužaliavus medžių lajai (3.3 p.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti Taisyklių 5.1 ir 5.2 punktų reikalavimai, nes byloje šiai aplinkybei patvirtinti nėra jokių įrodymų. Vertindamas įrodymus – nuotraukas – teismas nevisapusiškai ir nepilnai juos ištyrė, kas turėjo įtakos neteisėtam ir nepagrįstam sprendimo priėmimui, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 265 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Iš nuotraukų negalima identifikuoti nei vietovės, nei spręsti apie tai, ar tai tie patys apgenėti medžiai, už kuriuos prašoma priteisti žalą. Todėl teismas pažeidė CPK 177 str., 179 str., 185 str. reikalavimus, nesilaikė LAT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“. Nurodo, kad, apskaičiuojant žalos dydį, neteisingai taikytos materialinės teisės normas, nes pagal LR apsaugos ministro 2001-05-18 įsakymą Nr. 274 ,,Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo” nuostoliai gamtai skaičiuojami, kai želdiniai yra neteisėtai sunaikinami ar sužalojami, tačiau minėta tvarka nenumato nuostolių skaičiavimo už neteisėtą genėjimą (22 punktas). Želdinių genėjimas be leidimo nėra tapatus želdinių sunaikinimui ar sužalojimui. Nors teismas sprendime nurodė, jog ,,atsakovas neginčija padarytos žalos dydžio”, tačiau atsakovė teigė, jog žala visai nepadaryta ir jog ji paskaičiuota vadovaujantis teisės aktais, kurie už tokius veiksmus nenumato žalos skaičiavimo. Teismas turėjo įvertinti ne tik ieškovo nurodytus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, bet vadovautis ir CK 6.251 str. 2 d., CK 1.5 str. nuostatomis, nenukrypti nuo LAT praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2005, turėjo spręsti žalos sumažinimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kad realios žalos nėra padaryta, o buvo prižiūrima bendrojo naudojimo teritorija viešojo intereso tikslais. Todėl žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 525 Lt, kadangi želdiniai nebuvo sunaikinti ar sužaloti. Be to, teismas, priteisdamas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei, pažeidė LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. ir 10 p., 96 str. 4 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas palikti nepakeistą, o dalį, kuria iš atsakovės į valstybės pajamas priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti. Nurodo, jog teismo sprendimas dalyje dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo pagrįstas ir teisėtas, nes tretysis asmuo privalėjo gauti leidimą genėti medžius ir jį suderinti su Panevėžio regiono AAD Panevėžio rajono agentūra. Pagal minėtą Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymo Nr. 274 2.1 punktą, nugenėtieji medžiai priskiriami saugotiniems, o pagal 10.1 punktą – tokius medžius leidžiama genėti tik turint leidimą. Medžių genėjimas neturint leidimo pagal minėtą ,,Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 punkto pakeitimo” 14 punktą vertinamas kaip medžių ir krūmų žalojimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Atliekant medžių genėjimo darbus neturint tam leidimo buvo pažeisti teisės aktai: LR Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, ,,Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių, juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo” 2, 9, 14 punktai, 2002-02-27 įsakymu Nr. 78 patvirtintų ,,Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo” 3.3, 3.5 punktai, kas nurodyta ieškinyje. Leidimo neturėjimas medžiams genėti yra pagrindas žalai skaičiuoti pagal aplinkos ministro patvirtintą nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką. Medžiai buvo genimi pagal taisyklių 3.5 reikalavimus, tačiau buvo pažeistas Taisyklių 3.3 punktas, ką pagrįstai konstatavo teismas. Teiginys, jog iš nuotraukų negalima nustatyti medžių augimo vietos ir identifikuoti medžių, nurodytas tik apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas pripažino, kad nuotraukos yra iš pažeidimo padarymo vietos. Teisingai nustatyta, kad yra visos aplinkybės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas teisme neginčijo savo kaltės dėl padarytos žalos gamtai, pripažino, kad medžiai nekontroliuojamo darbininko nugenėti neteisingai. Ieškovas pripažįsta apelianto teiginį, kad pagal LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 10 p., CPK 96 str. 4 d. atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str.–185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 6.245–6.249 str., dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2006 m. kovo 1–15 dienomis Panevėžio rajone Ramygalos mieste Panevėžio gatvėje buvo vykdomi medžių genėjimo darbai, kuriems vadovavo Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnas Valdas Chirv. Vakarinėje gatvės pusėje medžiai buvo genėjami po elektros perdavimo linija, todėl jiems genėti leidimo nereikėjo. Tačiau rytinėje gatvės dalyje, neturint nustatyta tvarka išduoto ir suderinto leidimo bei pažeidžiant LR Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 78 patvirtintų ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių” 3.5 punkto reikalavimus, buvo nugenėti 3–4 medžiai. Leidimas Nr. L17-36, genėti medžius Ramygaloje Panevėžio gatvėje buvo išduotas tik 2006-04-06 (b. l. 12). Minėtiems darbams vadovavo Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos miesto seniūnas Valdas Chirv. Jam už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą dėl 2001-05-18 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtintos „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių, juos sunaikinus ar sužalojus, atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (2003-12-19 įsakymo Nr. 673 redakcija) 2.1, 14 punktų pažeidimo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2006-04-03 nutarimu paskirta 200 Lt bauda, kurios teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas nebuvo (b. l. 5–6, 7–8, 33, 34). Tretysis asmuo kaltę dėl be leidimo nugenėtų medžių pripažino, nurodė, kad tinkamai nekontroliavo genėjimo darbus dirbusio asmens (b. l. 6, 33).

Teismas, spręsdamas žalos padarymo gamtai klausimą, turi nustatyti civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. CK 6.263 straipsnis reglamentuoja deliktinę fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę, tai yra atsakomybę už žalą, asmens padarytą neteisėtais veiksmais arba neveikimu, kurios bendrosios sąlygos yra: 1) žalos buvimo faktas (CK 6.249 str.), 2) padariusio žalą asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.), 4) kaltė (CK 6.248 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškinį dėl 1050 Lt žalos priteisimo, nes padarė išvadą, kad byloje visiškai įrodytos deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2006 m. kovo 1–15 dienomis Ramygalos mieste Panevėžio gatvėje buvo padaryti neteisėti veiksmai – pažeidžiant 2001-05-18 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtintą „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių, juos sunaikinus ar sužalojus, atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (2003-12-19 įsakymo Nr. 673 redakcija) 2.1, 14 punktų reikalavimus įvykdytas gatvės rytinėje pusėje esančių saugotinų keleto medžių genėjimas neturint tam nustatyta tvarka išduoto ir suderinto leidimo, o pats medžių genėjimas atliktas neprisilaikant LR Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 78 patvirtintų ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių” 3.5 punkto reikalavimų, už ką vadovavusiam darbams atsakovės darbuotojui Ramygalos miesto seniūnui ir bylos trečiajam asmeniui Valdui Chirv už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad genint medžius buvo pažeistas būtent ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių” 3.5 punktas. Todėl įrodytos CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. numatytos aplinkybės.

Tačiau pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti ir žalos padarymo faktą bei jos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas padarytos žalos dydžio neįrodė, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais argumentais ir motyvais. Nurodomų kaip neteisingai nugenėtų saugomų medžių rūšies, kiekio, kamieno skersmens nustatymas turi esminę reikšmę nustatant ir ieškovui įrodant padarytos žalos dydį pagal LR aplinkos ministro 2002-03-26 įsakymu Nr. 129 patvirtintų ,,Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 punkto pakeitimo” 14 punktą ir pagal bazinius įkainius, patvirtintus Aplinkos ministerijos 2002-06-14 įsakymu Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“. Tačiau 2006-03-30 administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2006-04-03 nutarime skirti administracinę nuobaudą trečiajam asmeniui Valdui Chirv nurodyta, kad 2006 m. kovo 1–15 d. neteisėtai ir pažeidžiant nurodytus reikalavimus Ramygalos mieste Panevėžio gatvėje apgenėti 3–4 medžiai. Paaiškinime Valdas Chirv taip pat aiškina apie nekonkrečios rūšies nekonkretaus skaičiaus medžių nugenėjimą (b. l. 5–6, 7). Pagal pateiktus administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus, administracinio teisės pažeidimo vietoje, dalyvaujant pažeidėjui ir kitiems asmenims, nebuvo užfiksuota jokių duomenų apie tai, kokios konkrečiai rūšies, keli tiksliai medžiai, kokio skersmens kamienu buvo nugenėti nesilaikant ,,Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių” 3.5 punkto reikalavimų. Kadangi minėtame protokole nenurodyta, kad tie medžiai būtų buvę apžiūrėti vietoje, nustatyta jų rūšis, pamatuotas medžių kamieno diametras 1,3 metro aukštyje, tai neaišku, kokių faktinių objektyvių duomenų pagrindu 2006-05-02 žalos skaičiavimo metu buvo nuspręsta, kad žalą reikia skaičiuoti būtent trims liepoms bei kad jų kamieno skersmuo yra atitinkami 18 cm, 26 cm, 26 cm (b. l. 9). Iš byloje pateiktų nuotraukų vaizdų taip pat nėra pagrindo neginčijamai išvadai apie tai, kad nufotografuoti būtent bylai svarbūs netinkamai nugenėti medžiai, kadangi tuo metu vykdytas ne vienas kirtimas, iš nuotraukų negalima spręsti apie geografinę vietovę, medžius identifikuojančius duomenis (nesimato jokių pastatų, gatvių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti tikslią vietą ir identifikuoti būtent minėtas liepas, b. l. 26–27). Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad medžiai nesunaikinti ir nesužaloti, todėl žala nepadaryta, o jei ir padaryta – tai ieškovas netinkamai nustatė žalos dydį. Su šiuo argumentu sutiktina iš dalies. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio bei duomenų, leidžiančių nustatyti tikslius nuostolius gamtai (CK 6.249 str.). CPK 178 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teisėjų Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punkte nurodyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai) [...] įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad žalą gamtai padariusiems asmenims deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo administracinės atsakomybės už padarytą žalą gamtai taikymo bei kad nutarime nurodytas žalos dydis negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos gamtai atlyginimo civilinėje byloje (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-1529/2002, Nr. 3K-3-246/2006). Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti užfiksuoti duomenys apie administracinio teisės pažeidimo dalyką, šiuo atveju – duomenys apie neteisėtai ir netinkamai nugenėtų medžių kiekį, rūšį, kamieno skersmenis, nes tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei taikyti ir, esant kitoms sąlygoms, reikalauti žalos atlyginimo.

Kadangi priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą, todėl atmetus ieškinį šios išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 2 d., 4 d.). Ieškovas nėra atleistas nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokėjimo į valstybės biudžetą, todėl, patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos teismų turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 83 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 21 d., b. l. 2, 71). Taip išsprendus klausimą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimu, nebeturi teisinės reikšmės ir teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.,

NUSPRENDŽIA:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybei dėl 1050 Lt priteisimo žalai atlyginti atmesti.

Priteisti iš LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (a. s. Nr. LT337300010002384 AB bankas „Hansabankas“ Panevėžio skyriuje, b. k. 73000) į valstybės biudžetą 18 (aštuoniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai: Birutė ValiulienėRamunė ČeknienėMargarita Dzelzienė