Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1985-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-10-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-02
Bylos Nr.
1-1985-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01647-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
N. I.
Advokatai
Eugenijas Algirdas Burokas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1985-957/2015Proceso Nr. 1-13-1-01647-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,posėdyje dalyvaujant vertėjoms Olgai Macijauskienei, Vandai Žitkauskaitei,prokurorei Rasai Apšegienei,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui,nukentėjusiajam N. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2003 m. sausio 6 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 47` straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 2004 m. liepos 16 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 2005 m. vasario 2 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams; 2006 m. gegužės 22 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda; 2007 m. kovo 8 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams ir 8 MGL (1000 Lt) bauda; 2007 m. balandžio 20 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; 2007 m. birželio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; 2008 m. balandžio 8 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams; 2010 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; 2014 m. liepos 25 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktosios bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir nustatant A. P. galutinę subendrintą dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2010 m. birželio 9 d., apie 16.00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš už nugaros priėjo prie N. I. ir panaudodamas fizinį smurtą, t.y. spirdamas į nukentėjusiojo kairėje rankoje laikomą lazdą, kuria pasiremdamas pastarasis vaikšto, bei pastumdamas nukentėjusįjį, pargriovė jį ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajam N. I. fizinį skausmą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš gulinčio ant žemės nukentėjusiojo kelnių kišenių ištraukė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“ 160 Lt (46,34 Eur) vertės, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčia materialinės vertės, bei piniginę 10 Lt (2,90 Eur) vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, invalidumo pažymėjimas, užrašų knygelė, neturintys materialinės vertės, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę 30 Lt (8,69 Eur) vertės, 600 Lt (atitinka 173,77 Eur) grynųjų pinigų. Taip A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad prieš penkis metus iš nepažįstamo asmens įsigijo mobilųjį telefoną. Jis naudojosi telefonu su SIM kortele. Vėliau jo tėvas (J. P.) buvo kviečiamas į policiją, po to į policiją buvo kviečiamas ir jis pats. Tada jis (kaltinamasis A. P.) suprato, kad SIM kortelė buvo įdėta į nukentėjusiojo telefoną. Telefoną pirko stoties rajone, tuo metu vartojo narkotikus ir su kitu vartojančiu asmeniu važiavo įsigyti narkotikų. Pakeliui tas asmuo bandė parduoti telefoną taksi vairuotojui, bet taksi vairuotojas atsisakė pirkti, tuomet jis (A. P.) nusipirko telefoną. Narkotikų keturi-penki metai nevartoja, tačiau tuo metu kelis mėnesius vartojo, vėliau gydėsi. Jis neatsimena, kur buvo 2010 m. birželio 9 d. Nepažįsta asmens, iš kurio pirko telefoną. Su šiuo asmeniu susitiko prie taksi mašinos, kai važiavo narkotikų. Birželio mėnesį gyveno ten pat, kur ir visą laiką, (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 9 d. nebuvo prie namo, kur įvyko įvykis. Neatsimena, kur buvo 2010 m. birželio 9 d. Jis žinojo, kad vogti telefonai surandami pagal IMEI numerį, kadangi jis siunčia signalą, nepaisant kokia kortelė įdėta. Žinodamas tokius dalykus, jis nesinaudotų tokiu telefonu.

Nukentėjusysis N. I. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis ėjo ir ėjo dviese, t.y. kaltinamasis ir kitas asmuo. Vienas jam pasakė: „ei, tavo mano žmonai blogai“, tada išmušė jo lazdą. Kaltinamasis ar bent jau panašus asmuo paėmė jį už rankos, negali tiksliai įvardinti, ar kaltinamasis, nes matė tik iš nugaros, veido nematė. Panašus į kaltinamąjį, panašaus kirpimo, tamsus. Kitas asmuo buvo šviesus. Šviesesnį asmenį atsimena, o tamsesnio neatsimena. Kitas asmuo (šviesesnis) ištraukė telefoną, pargriovė ant žemės, po to išraukė piniginę iš kelnių kišenės ir pabėgo. Piniginėje buvo invalidumo pažymėjimas, banko kortelė, pinigų virš 500 Lt, gali būti ir 600 Lt, tiksliai neatsimena, bei telefonas 168 Lt vertės, gali būti ir 160 Lt. Užpuolimo metu jis (N. I.) buvo vienas, jo žmona su sūnumi ėjo iš kitos pusės. Pašaukė jiems (sūnui ir žmonai), kad apvogė jį. Tuo tarpu užpuolikai nubėgo link žmonos pusės, užpuolikai prasilenkė bėgdami gal 2-3 metrų atstumu nuo žmonos pusės. Viskas įvyko dienos metu, laiko tiksliai neatsimena.

Liudytoja N. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis. Tiksliai neatsimena, kada įvyko įvykis, turbūt 2011 m., galėjo būti ir 2010 m. Ji su vyru ėjo iš parduotuvės, jis iš vienos namo pusės, ji iš kitos. Matė muštynes, kaip berniukai sumušė jos vyrą N. I.. Jos vyras jau gulėjo ant žemės ir į kaltinamąjį panašus berniukas bėgo link jos. Buvo dar vienas šviesiaplaukis žemesnis berniukas. Vyras jai šaukė gaudyti. Nuo vyro atstumas buvo gal 20-30 metrų. Smurto, naudojamo jos vyro atžvilgiu, nematė, matė asmenį, kuris bėgo. Tuomet puolė jo gaudyti, nes vyras šaukė laikyk. Policijoje buvo kelis kartus, buvo rodomos nuotraukos. Ji iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį užpuolusį jos vyrą, atpažino pagal plaukų spalvą, bruožus. Tas asmuo yra kaltinamasis A. P.. Policijoje jai buvo rodomas katalogas, du kartus buvo rodomas, kada tiksliai buvo rodomas neatsimena, tačiau buvo rodoma ne viena nuotrauka. Gerai atsimena, nes tas asmuo link jos bėgo, ji su juo prasilenkė gal dviejų metrų atstumu, galėjo ranka pasiekti, veidą įsiminė, atpažino jį iš nuotraukų. Įvykio dieną ėjo su sūnumi, įvykį matė ir sūnus.

Liudytojas A. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis, grįždamas iš parduotuvės, ėjo ir pamatė gulintį patėvį N. I., patėvis gulėjo ant žemės. Negali tiksliai pasakyti, ar ten buvo kaltinamasis, ar kitas asmuo, nes pastebėjo iš nugaros, veido nematė. Jis su mama (N. P.) ėjo per kiemus namo, patėvis ėjo iš kitos pusės, kai su mama kilo laiptais, pastebėjo nukritusį patėvį ant žemės ir pamatė, kad prabėgo vaikinas, maždaug jo ūgio, tamsiais plaukais. Vaikinas buvo apsirengęs, atrodo, raudona „maike“, nepamena, ar vaikinas turėjo kepurę. Jis atkreipė dėmesį į savo patėvį ir metėsi jam padėti. Tuo metu mama buvo netoli jo (A. P.) ir tuo pačiu momentu prabėgo jaunuolis, mama atrodo norėjo jį sulaikyti, vaikinas bėgo tiesiai link jo mamos. Atsimena tik vieną vaikiną. Vaikinas buvo nuo jo gal 5 metrų atstumu. Patėvis nuo jo (A. P.) gulėjo gal 20 metrų atstumu. Matė bėgantį vaikiną iš nugaros, o ką mama tuo momentu darė nežino. Jis ir mama išgirdo, kaip patėvis suriko gaudykite. Mama tą dieną nebuvo vartojusi alkoholio. Tuo momentu, kai pamatė patėvį, mama buvo šalia, gal 5 metrų atstumu. Su mama ėjo per kiemus, o patėvis ėjo šaligatviu. Kur gyvena jo mama yra laiptinė, ten šalia yra kitas bendrabutis ir ten yra laiptukai, jis su mama kilo tais laiptais. Neatsimena, kur tuo momentu tiksliai buvo mama. Nepamenu, ar asmuo, kurį matė laiptais bėgo žemyn, ar šalia, bet tas asmuo bėgo žemyn į kiemus.

Liudytoja O. T. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos aplinkybių neatsimena. Kartotekos buvo laikomos pas operatyvinius darbuotojus, buvo ne vienintelis aplankalas, buvo ne mažiau 5-6 aplankalų ir buvo formuojamos bylos pagal nusikalstamas veikas, pagal kitus kriterijus, keitėsi jų turinys, operatyviniai darbuotojai tvarkė tas kartotekas.

Iš 2010 m. birželio 10 d. N. I. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2010 m. birželio 9 d., apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie antros laiptinės, Vilniuje, du nepažįstami asmenys, panaudojo prieš N. I. fizinę jėgą, pagrobė iš jo kelnių kišenės mobilųjį telefoną „Nokia“, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę, su 600 Lt, jo vardu išduota asmens tapatybės kortele, invalidumo pažymėjimu, užrašų knygele su mobiliųjų telefonų numeriais, „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, dėl šio įvykio jis patyrė 800 Lt turtinės žalos (T. 1, b. l. 1).

Iš 2010 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla Nr. 13-1-1647-10 matyti, jog 2010 m. birželio 9 d., apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie antros laiptinės, Vilniuje, du jaunuoliai, panaudoję fizinę jėgą, pagrobė iš piliečio N. I. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ bei kitus daiktus, žala 800 Lt (T. 1, b. l. 2).

Iš policijos registro įrašo matyti, kad 2010 m. birželio 9 d., 15.56 val. gautas pranešimas apie padarytą plėšimą, apibūdinti du asmenys: „du vaikinai apie 20 m., vienas balta striuke, kitas su juoda beisbolo kepuraite, žydros spalvos bliuzonu, abu vaikinai tamsaus gymio, panašūs į čigonus“, įvardinta įvykio vieta „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 43).

Iš 2010 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos ketvirto būrio patrulio J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. birželio 9 d., apie 15.55 val., patruliuodamas kartu su E. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), du vaikinukai apiplėšė vyriškį, atvykę į vietą nurodė požymius ir kur nubėgo vaikinai, pagal požymius nieko nerado, nukentėjęs pilietis N. I., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ryte kreipėsi į Antrąjį policijos komisariatą su pareiškimu (T. 1, b. l. 44).

Iš 2010 m. birželio 10 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog tyrėjas parodė liudytojui N. I. Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nuotraukų kartotekas, iš šių fotonuotraukų liudytojas N. I. nieko neatpažino (T. 1, b. l. 48).

Iš 2010 m. spalio 21 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų atpažinimo protokolo matyti, kad liudytoja N. P. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 1162, kurį atpažino pagal veido bruožus, plaukų spalvą (T. 1, b. l. 67).

Iš 2010 m. spalio 21 d. I. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytoja N. P. atpažino vieną asmenį iš dviejų nusikaltimą įvykdžiusių asmenų, kuris galimai įvykdė plėšimą 2010 m. birželio 9 d., asmuo buvo užfiksuotas nuotraukoje Nr. 1162, kurioje buvo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 68).

Iš 2011 m. kovo 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, jog atpažinimo metu liudytoja N. P. iš jai pateiktų šešių nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (A. P.), jį atpažino pagal veido formą, plaukus, nosies formą, taip pat nurodė, kad šis asmuo buvo su kepure su snapeliu (T.1, b. l. 72-77).

Iš 2015 m. gegužės 4 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas atpažinimo metu protokolo matyti, jog nukentėjusysis N. I. neatpažino asmenų, kurie pagrobė iš jo telefoną ir piniginę su dokumentais ir pinigais (T. 1, b. l. 62-63).

Iš atliktos telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės matyti, kad 2010 m. birželio 9 d. 21.07 val. ir vėliau telefonu naudojosi abonentas, kurio telefono numeris – +(duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 85-88). Atliktas telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonentinės priklausomybės nustatymas rodo, jog minėto numerio abonentas yra J. P. (T. 1, b. l. 89-90).

Iš 2010 m. rugsėjo 8 d. I. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad TELE2 telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu (T. 1, b. l. 91).

Iš 2015 m. gegužės 18 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja N. P. iš trijų asmenų atpažino asmenį Nr. 2 (A. P.), jį atpažino pagal veido bruožus, nosį, tačiau negali tvirtai pasakyti, ar čia tas pats asmuo, tačiau labai panašus į tą asmenį (T. 1, b. l. 137-139).

Iš 2011 m. kovo 15 d. N. I. pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog N. I. nusikalstama veika padaryta 800 Lt dydžio turtinė žala (T. 1, b. l. 56). 2011 m. kovo 15 d. N. I. pripažintas civiliniu ieškovu (T. 1, b. l. 57).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo proceso metu padaryta A. P. atvaizdo kopija iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pateiktos nuotraukų kartotekos albumo (T. 2, b. l. 116).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.

Kaltinamasis A. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie šį nusikaltimą nieko nežino. 2010 m. birželio 9 d. nebuvo prie namo, kur įvyko įvykis, kur tą dieną buvo neatsimena. Prieš penkis metus vartojo narkotikus ir su kitu vartojančiu asmeniu, kurio nepažįsta, važiavo taksi automobiliu įsigyti narkotikų. Pakeliui tas asmuo bandė parduoti telefoną taksi vairuotojui, bet taksi vairuotojas atsisakė pirkti, tuomet tą telefoną nusipirko jis pats. Tuo metu jis naudojosi telefonu su SIM kortele, kuriuos jam nupirko tėvas. Vėliau jis pardavė tėvo pirktą telefoną ir ėmė naudoti iš minėto asmens pirktą pigesnį, o likusius pinigus išleido narkotikams. Jo tėvas buvo kviečiamas į policiją, po to į policiją buvo kviečiamas ir jis pats, tada ir suprato, kad SIM kortelė buvo įdėta į nukentėjusiojo telefoną. Jis žinojo, kad vogti telefonai surandami pagal IMEI numerį, kadangi šis siunčia signalą, nepaisant kokia kortelė įdėta, o tai žinodamas jis nesinaudotų tokiu telefonu.

Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog tokia kaltinamojo A. P. pozicija bylos eigoje liko iš esmės nuosekli, t. y. jis neprisipažino dėl nusikalstamos veikos ir teigė nedaręs nukentėjusiojo N. I. plėšimo, o pastarojo telefoną įsigijęs iš nepažįstamo asmens, tačiau teismas sprendžia, kad tokia jo versija pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią versiją paneigia byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kurios analizė atskleidžia, kad būtent A. P. buvo vienas iš dviejų šį nusikaltimą padariusių asmenų. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių, jog 2010 m. birželio 9 d., apie 16.00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du asmenys iš už nugaros priėjo prie nukentėjusiojo N. I. ir panaudodami fizinį smurtą, t. y. vienas jų spirdamas į nukentėjusiojo kairėje rankoje laikomą lazdą bei pastumdamas nukentėjusįjį, pargriovė jį ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o kitas tuo metu iš gulinčio ant žemės nukentėjusiojo kelnių kišenių ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 160 Lt (46,34 Eur) vertės, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčia materialinės vertės, bei piniginę 10 Lt (2,90 Eur) vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, invalidumo pažymėjimas, užrašų knygelė, neturintys materialinės vertės, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė 30 Lt (8,69 Eur) vertės, 600 Lt (atitinka 173,77 Eur) grynųjų pinigų. Šie faktai nustatyti nuosekliais nukentėjusiojo N. I. parodymais, iš dalies liudytojų N. P. bei A. P. parodymais. Tokias aplinkybes patvirtina ir 2010 m. birželio 10 protokolas-pareiškimas, kuriuo N. I. kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodydamas, jog 2010 m. birželio 9 d., apie 16 val. du asmenys panaudoję prieš jį fizinį smurtą pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną ir kitą turtą bendros 800 Lt (atitinka 231,70 Eur) vertės (T. 1, b. l. 1). Taip pat ir 2010 m. birželio 10 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2010 m. birželio 9 d., apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje du jaunuoliai panaudoję fizinę jėgą pagrobė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ir kitą turtą, žala 800 Lt (atitinka 231,70 Eur) (T. 1, b. l. 2). Be to, iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2010 m. birželio 9 d. 15.56 val. gautas pranešimas apie padarytą plėšimą, apibūdinti du asmenys: „du vaikinai apie 20 m., vienas balta striuke, kitas su juoda beisbolo kepuraite, žydros spalvos bliuzonu, abu vaikinai tamsaus gymio, panašūs į čigonus“, įvardinta įvykio vieta „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 43). Tokios pačios aplinkybės matyti ir iš policijos patrulio J. R. tarnybinio pranešimo (T. 1, b. l. 44). Teismas remdamasis pirmiau paminėtais įrodymais tikslina kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos padarymo vietą, kadangi iš šių įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismo vertinimu ši aplinkybė laikytina rašymo apsirikimu (abu pavadinimai prasideda tomis pačiomis raidėmis) ir nei sunkina, nei lengvina kaltinamojo teisinę padėtį bei nevaržo jo teisės į gynybą, kadangi jis apskritai neigė tokios nusikalstamos veikos padarymo faktą bei tvirtino, kad neatsimena kur buvo 2010 m. birželio 9 d. Taigi, apibendrinant pirmiau nurodytais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad tai, jog du asmenys kaltinime nurodytu laiku panaudodami prieš nukentėjusįjį N. I. fizinį smurtą pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną ir kitą kaltinime nurodytą turtą, byloje visiškai pasitvirtino. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma pasitvirtino ir faktas, kad vienas iš dviejų pirmiau nurodytus, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį atitinkančius veiksmus, atlikusių asmenų buvo būtent A. P.. Tokią išvadą leidžia daryti sisteminė byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų analizė. Kaip jau minėta, iš pirmiau nurodytų įrodymų matyti, kad įvykyje dalyvavo du asmenys. Nukentėjusysis N. I. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis ar bent jau panašus asmuo paėmė jį už rankos, negali tiksliai įvardinti, ar tai tikrai kaltinamasis, nes matė tik iš nugaros, veido nematė. Visgi jis teigė, kad nusikaltime dalyvavęs asmuo panašus į kaltinamąjį, panašaus kirpimo, tamsus, o kitas asmuo buvo šviesus. Šviesesnį asmenį atsimena, o tamsesnio neatsimena. Taigi, nukentėjusysis taip pat savo teisme duotuose parodymuose pateikė šiokį tokį vieno iš asmenų apibūdinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokie jo parodymai iš esmės nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus išsamesnius parodymus ir juose pateiktą jį užpuolusių asmenų apibūdinimą, kur nurodyta, kad vienas iš užpuolikų buvo juodų, trumpų, garbanotų plaukų, tamsaus gymio, panašus į romų tautybės asmenį, apie 20 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo dėvėjo juodą kepuraitę, žydros spalvos džemperį ir būtent šis asmuo spyrė į jo lazdą bei jį pastūmė (T. 1, b. l. 46). Tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje nukentėjusysis negalėjo prisiminti visų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, nurodytų aplinkybių, vienu atveju nurodė, kad vienas asmuo šviesus, kitu, kad abu vaikinai tamsūs, yra suprantama, kadangi pagal pirminį jo aiškinimą vienas vaikinų išties buvo šviesiai apsirengęs, todėl toks nukentėjusiojo aiškinimas logiškas, kita vertus nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo penkeri metai, pats nukentėjusysis yra vyresnio amžiaus ir pasak jo paties prastos sveikatos. Kita vertus vieno iš asmenų apibūdinimas atitinka policijos registruojamų įvykių išklotinėje užfiksuotą šio asmens apibūdinimą, kur nurodyta, kad vienas iš užpuolikų buvo apie 20 m. vienas balta striuke, kitas su juoda beisbolo kepuraite, žydros spalvos bliuzonu abu vaikinai tamsaus gymio, panašūs į čigonus (T. 1, b. l. 43). Nors pats nukentėjusysis N. I. neįsidėmėjo jį apiplėšusio asmens veido bruožų ir tyrimo metu bei teisme teigė, kad negali kategoriškai tvirtinti, kad įvykio vietoje buvo ir prieš jį panaudojo smurtą būtent A. P., tačiau pirmiau aptartas vieno iš asmenų minimalus išvaizdos ir aprangos apibūdinimas sugretinus jį su liudytojos N. P. parodymais bei su šia liudytoja atliktais asmens atpažinimo veiksmais leidžia spręsti apie tai, kad plėšime dalyvavo būtent kaltinamasis. Pažymėtina, kad liudytoja N. P. teisme apklausiama parodė, jog tiksliai neatsimena kada įvyko įvykis, t. y. 2011 ar 2010 metais. Ji su vyru ėjo iš parduotuvės, jis iš vienos namo pusės, ji iš kitos. Matė muštynes, kaip berniukai sumušė jos vyrą N. I.. Jos vyras jau gulėjo ant žemės ir nuo jo į kaltinamąjį panašus berniukas bėgo link jos. Buvo dar vienas šviesiaplaukis žemesnis berniukas. Vyras jai šaukė gaudyti. Nuo vyro atstumas buvo gal 20-30 metrų. Smurto, naudojamo prieš jos vyrą nematė, matė asmenį, kuris pro ją prabėgo gal dviejų metrų atstumu, ji galėjo jį ranka pasiekti. Tuomet puolė jo gaudyti, nes vyras šaukė laikyk. Policijoje buvo kelis kartus, buvo rodomos nuotraukos. Ji iš pateiktų nuotraukų pagal veido bruožus, plaukų spalvą atpažino asmenį užpuolusį jos vyrą, atpažino pagal plaukų spalvą, bruožus. Tas asmuo yra kaltinamasis A. P.. Policijoje jai buvo rodomas katalogas, du kartus buvo rodomas, kada tiksliai buvo rodomas neatsimena. Gerai atsimena, nes tas asmuo link jos bėgo, veidą įsiminė, atpažino jį iš nuotraukų. Nors teisme atsakydama į kaltinamojo klausimą liudytoja parodė, kad atpažinimo metu pataisos namuose ji sakė, kad panašūs bruožai ir teigė, kad iš veido kaltinamasis labai panašus ir nesakė, kad tai tiksliai tas pats asmuo (T. 1, b. l. 137-139), tačiau teismas pažymi, kad šis atpažinimas fiksuotas 2015 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams po įvykio, kai liudytoja tiesiogiai matė kaltinamąjį. Teismo vertinimu, per tokį laikotarpį natūraliai asmens išvaizda, bruožai, plaukų forma ir šukuosena gali pasikeisti. Kita vertus šis tiesioginis A. P. atpažinimas, BPK 20 straipsnio prasme tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu iš liudytojai N. P. pateiktų nuotraukų ji objektyviai atpažino būtent kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris dalyvavo jos sugyventinio plėšime. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinių veiksmų chronologiją kartu pažymint, kad pati liudytoja N. P. apklausiama teisme parodė, jog jai albumas su asmenų nuotraukomis buvo rodomas du kartus, tačiau ji negalėjo atsiminti šių atpažinimų aplinkybių, tačiau aiškiai tvirtino, kad buvo rodoma ne viena nuotrauka. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš N. P. ir N. I. parodymų, taip pat pirmiau minėto protokolo-pareiškimo matyti, jog jie į policijos komisariatą rašyti pareiškimą 2010 m. birželio 10 d. atvyko kartu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad būtent 2010 m. birželio 10 d. su nukentėjusiuoju N. I. atliktas procesinis veiksmas asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukų kartoteką, tačiau N. I. nieko neatpažino (T. 1, b. l. 48), tačiau su liudytoja N. P. toks veiksmas šią dieną fiksuotas nebuvo. Teismo vertinimu, liudytoja N. P. būtent šį veiksmą, t. y. kartotekos rodymą jos sugyventiniui ir laikė pirmuoju atpažinimu pagal nuotraukas. Pažymėtina, kad iš 2010 m. spalio 6 d. tyrėjo I. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. P. nuotrauka į policijos komisariato kartoteką įdėta tik po to, kai apklausus jo tėvą J. P. paaiškėjo, kad Tele2 telefono numeriu (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 9 d. galėjo naudotis jo sūnus A. P.. Būtent šio numerio SIM kortelė buvo įdėta į telefoną, kuris buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo (T. 1, b. l. 85-91). Taigi, objektyviai tuoj po įvykio policijos komisariato kartotekoje A. P. nuotraukos 2010 m. birželio 10 d. nebuvo, todėl logiška, kad po atpažinimo su N. I., kai šis nieko neatpažino, tyrėjai pasirinko taktiką, nors ir netinkamą, nefiksuoti su liudytoja N. P. atpažinimo. Visgi teismas pažymi, kad byloje yra su liudytoja N. P. atliktas atpažinimas pagal nuotraukų kartoteką 2010 m. spalio 21 d., kur ji nuotraukoje Nr. 1162 pagal veido bruožus ir plaukų spalvą atpažino būtent A. P. (T. 1, b. l. 67). Tai nurodyta ir tyrėjo I. O. 2010 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime (T. 1, b. l. 68). Pažymėtina, kad teismui iš policijos komisariato išreikalavus aktualią kartoteką matyti, kad joje išties nuotraukoje Nr. 1162 yra A. P. (nuotraukos kopija padaryta ir pridėta prie bylos (T. 2, b. l. 116)). Be to, byloje ir su liudytoja N. P. atlikto procesinio veiksmo 2011 m. kovo 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kur ši liudytoja praėjus pusei metų po ankstesnio procesinio veiksmo taip pat iš šešių asmenų atpažino būtent A. P. pagal veido formą, plaukus, nosies formą, kartu papildomai nurodydama nukentėjusiojo N. I. ir liudytojo A. P. nurodytą faktą, kad būtent šis asmuo buvo su kepure su snapeliu (T. 1, b. l. 72-77). Teismo vertinimu, visų šių procesinių veiksmų, atliktų su N. P. metu, ši liudytoja gana aiškiai apibūdino kaltinamojo požymius, kurie jai įstrigo atmintyje, ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad N. P. atpažino ne tą asmenį, ar kad jai buvo nurodyta, kokį asmenį reikia atpažinti. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo N. I., liudytojų N. P. ir A. P. parodymus apie tai, kad buvo vasara, įvykis vyko apie 16 val. dienos, t. y. kai dar yra šviesu, kad asmenys apiplėšę N. I. pro liudytoją N. P. prabėgo vos dviejų metrų atstumu ir jos teigimu, ji galėjo pasiekti šį asmenį ranka. Panašias aplinkybes parodė ir liudytojas A. P.. Pažymėtina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad būtent A. P. dalyvavo nukentėjusiojo N. I. plėšime stiprina ir tas faktas, kad į telefoną, kuris buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo dar tą pačią dieną po nusikalstamos veikos buvo įdėta SIM kortelė, kurią naudojo būtent A. P. (T. 1, b. l. 85-91). Teismas, kaip neįtikinamus, atmeta kaltinamojo teiginius, jog jis jau tuo metu žinojo, kad vogti telefonai surandami pagal IMEI numerį, kadangi jis siunčia signalą, nepaisant kokia kortelė įdėta, o tai žinodamas jis nesinaudotų tokiu telefonu. Pirmiausia pažymėtina, kad A. P. pats parodė, kad tuo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas, todėl teismo nuomone, net ir žinodamas tokias aplinkybes narkotinių medžiagų poveikyje jis turėjo visas galimybes to nesuvokti. Antra, atsižvelgus į tai, kad jis teigia žinojęs apie tai, kad telefonai surandami pagal IMEI numerį, nėra įtikinama jo versija, kad jis iš nepažįstamo narkomano pirko telefoną, nežinodamas ir nepasidomėjęs jo įgijimo aplinkybėmis.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent A. P. 2010 m. birželio 9 d., apie 16.00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš už nugaros priėjo prie nukentėjusiojo N. I. ir panaudodamas fizinį smurtą, t. y. spirdamas į nukentėjusiojo kairėje rankoje laikomą lazdą, kuria pasiremdamas pastarasis vaikšto, bei pastumdamas pargriovė jį ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš gulinčio ant žemės nukentėjusiojo kelnių kišenių ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 160 Lt (46,34 Eur) vertės, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčia materialinės vertės, bei piniginę 10 Lt (2,90 Eur) vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, invalidumo pažymėjimas, užrašų knygelė, neturintys materialinės vertės, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę 30 Lt (8,69 Eur) vertės, 600 Lt (atitinka 173,77 Eur) grynųjų pinigų. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys, t. y. areštas arba laisvės atėmimas. Teismas parinkdamas kaltinamajam A. P. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nukentėjusiajam pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – gana jauno amžiaus, nedirbantis, duomenų apie jo legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, anksčiau teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, aptariamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs ir nepanaikintas (T. 2, b. l. 47-53), be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo jis slapstėsi nuo tyrimo, taip pat ir nuo laisvės atėmimo bausmės, paskirtos kitu nuosprendžiu vykdymo, vėliau dar buvo teisiamas pagal BK 242 straipsnį. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinamasis nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio, nusikalstamos veikos buvo jo pragyvenimo, taip pat ir narkotinių medžiagų įsigijimo šaltinis, nusikalstamo gyvenimo būdo jis nekeitė ir po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl padarė nusikaltimą, o tai jį apibūdina neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo, kaip bendrininko, dalyvavimo nusikalstamoje veikoje rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį, t. y. į tai, kad A. P. vaidmuo buvo gana intensyvus, jis panaudojo smurtą ir pirmas stūmė nukentėjusįjį, be to, vėliau būtent jis naudojosi iš nukentėjusiojo pagrobtu telefonu, t. y. pasisavino vieną iš vertingesnių jo daiktų. Kartu įvertinama ir tai, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 2, b. l. 62), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 2, b. l. 63), Vilniaus priklausomybės ligų centre A. P. įrašytas į priežiūros grupę nuo 2003 m. spalio 3 d., jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (T. 2, b. l. 61).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant ne didesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

A. P. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. P. paskirta laisvės atėmimo bausme.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis N. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį 800 Lt (atitinka 231,70 Eur) dydžio turtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 56).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį A. P. pripažinus kaltu dėl plėšimo prieš nukentėjusįjį N. I. ir šiam padarius turtinę žalą, kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Nukentėjusysis apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog iš jo buvo paimta piniginė, kurioje buvo 500 ar 600 Lt, tiksliai neatsimena, taip pat telefonas, kurio vertė 168 ar 160 Lt, invalidumo pažymėjimas, „Swedbank“ banko kortelė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2010 m. birželio 10 d. protokolas-pareiškimas, kuriuo N. I. kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodydamas, jog 2010 m. birželio 9 d. apie 16 val. du asmenys panaudoję prieš jį fizinį smurtą pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną, piniginę, kurioje buvo 600 Lt, asmens tapatybės kortelė, invalidumo pažymėjimas, užrašų knygelė su mobiliųjų telefonų numeriais, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, iš viso turtą bendros 800 Lt vertės (T. 1, b. l. 1). Teismo vertinimu civilinis ieškinys yra pagrįstas, nustatytas proceso metu nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. P. paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. spalio 2 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti A. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Iš A. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. I. priteisti du šimtus trisdešimt vieną eurą septyniasdešimt euro centų (231,70 Eur (atitinka 800 Lt)) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius