- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-244-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- UAB „Geostatyba“
- Advokatai
- Aldona Kondratavičienė, Vaidas Mackonis
- Kategorijos
- 14.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos priteisimo pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui UAB „Geostatyba“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti UAB „Geostatyba“ vykdančiojo direktoriaus 2009-01-20 įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, esant svarbioms priežastims pagal DK 127 str. 2 d., priteisti jam iš atsakovo UAB „Geostatyba“ DK 140 str. 1 d. numatytą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad jis su atsakovu 2004-05-06 sudarė darbo sutartį. Atsakovas suteikė jam kasmetines atostogas nuo 2008-10-30 iki 2008-11-26, tačiau DK 176 str. 2 d. nustatytu laiku už jas nesumokėjo, kasmetinių atostogų laiko nepratęsė. Dėl to jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri nustatė, jog atsakovas pažeidė įstatymus ir įpareigojo iki 2009-02-27 išmokėti jam delspinigius už uždelstą išmokėti darbo užmokestį už 2008 m. lapkričio mėn., vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jis grįžo į darbą 2008-11-27, tačiau tą pačią dieną buvo paskelbta prastova ne dėl darbuotojo kaltės, iki 2009-01-20 jis negavo jokio pranešimo apie tai, jog prastova atsakovo įmonėje yra nutraukiama, todėl jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio daugiau negu už du mėnesius. Jo finansinė situacija tapo itin sudėtinga dėl santuokos nutraukimo bylos, kurioje iš jo buvo priteistas 400 Lt išlaikymas vaikui, jis yra skolingas už buto nuomą, bankui. Dėl to 2009-01-15 parašė prašymą atsakovui atleisti jį iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu, tačiau 2009-01-19 nuvykus pas atsakovą atsakovas liepė vykti jam į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę atsakovas 2009-01-20 priėmė įsakymą, kuriuo atleido jį iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Šis atsakovo įsakymas yra neteisėtas, nes 2009-01-19 jis nedirbo dėl prastovos, sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr.V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje nurodyta, kad alkoholio kiekiui nustatyti paimamas ir tiriamas žmogaus kraujas ir/ar šlapimas. Atsakovo įmonėje jis dirbo apie šešerius metus, per visą darbo laiką jokių drausminių nuobaudų neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. B. atsakovui UAB „Geostatyba“ 1547 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas E. B. nuo 2004-05-06 dirbo UAB „Geostatyba“, iš darbo buvo atleistas 2009-01-20 įsakymu Nr. 2 už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – buvimą neblaiviu darbo vietoje pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Teismas, įvertinęs Vilniaus priklausomybės ligų centro 2009-01-19 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, byloje surinktus įrodymus, susijusius su neterminuota prastova atsakovo įmonėje, padarė išvadą, kad ieškovas darbo vietoje buvo neblaivus. Teismas atmetė ieškovo nurodytą argumentą, kad jis buvo neterminuotoje priverstinėje prastovoje, kaip neįrodytą, nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog ieškovas gamybinėje bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo siekdamas atlikti ne darbo funkcijas. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas buvo pateikęs atsakovui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2009-01-20, tačiau 2009-01-19 ieškovas darbe buvo neblaivus, padarė išvadą, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasibaigę, nustatant neblaivumą darbo sutartis su ieškovu nebuvo nutraukta, nes nebuvo pasibaigęs tiek įstatyme nustatytas, tiek prašyme nurodytas terminas. Kadangi neblaivaus darbuotojo buvimas darbe yra nesuderinamas su jo darbu ir pats faktas laikomas ne paprastu, o didesnio laipsnio drausmės pažeidimu, teismas netenkino ieškinio.
Šalies argumentai
Ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas galiojančiais įstatymais, faktinėmis bylos aplinkybėmis, prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai, todėl turi būti panaikintas. Tam, kad darbuotojas būtų pripažintas neblaiviu, turi būti nustatyti šie faktai: darbuotojo neblaivumas, darbuotojo buvimo darbe faktas ir buvimo darbo metu faktas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2009-01-19 jis nebuvo priverstinėje prastovoje ne dėl savo kaltės, nes pasibaigus atostogoms atsakovas paskelbė prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, kuri buvo pratęsta neribotam laikui. Šias aplinkybes patvirtina 2008-12-02 pažyma, kurioje nurodyta, kad jis prastovų metu darbo vietoje neprivalo būti, o 2008-12-01 atsakovo įsakymas, kad jis į prastovas išleidžiamas 5 dienoms, yra surašytas atgaline data, kadangi atsakovui įforminant prastovą turėjo būti žinoma, ar prastova yra terminuota, ar neterminuota, šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. B., tačiau teismas to neįvertino. Teismas išvadą, kad atleidimo iš darbo dieną prastova buvo pasibaigusi, padarė vadovaudamasis 2008-11-03 ir 2008-12-01 įsakymais, su kurias jis nebuvo supažindintas, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo atleidimo iš darbo dieną prastova buvo pasibaigusi. Aplinkybę, kad jis nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009-01-20 buvo prastovoje, patvirtina tai, jog jam buvo mokamas ne visas atlyginimas, bet 2/3 atlyginimo, t. y. vietoj atsakovo nurodyto 114,26 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio už 2008 m. gruodžio mėn. jam buvo mokamas 75,56 Lt vidutinis dienos darbo užmokestis. Teismui buvo pateikti du darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie tarpusavyje yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. 2009-01-19 tarnybinį pranešimą pasirašę asmenys (A. B., N. Č., G. K.) tą dieną nėra pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kaip tą dieną dirbę asmenys. Nušalinimo nuo darbo aktas neatitinka Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymo Nr.V-132. Teismas netyrė ir nesiaiškino svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo paaiškinimais, kad jis 2009-01-19 girtavo darbo vietoje, kad buvo perskaitytas balsu pareikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Jis negavo atlyginimo nei už 2008 m. lapkričio mėn. antrą pusę, nei už 2008 m. gruodžio mėn., todėl dėl sunkios finansinės padėties ir nuolatinių prastovų buvo priverstas prašyti atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., tačiau šio prašymo atsakovas nepriėmė. 2009-01-19 atsakovas paskambino jam ir prašė atvykti į darbą sutvarkyti dokumentus dėl jo atleidimo iš darbo, bet ne vykdyti darbines pareigas, tačiau jis buvo nuvežtas tikrintis blaivumo ir atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Geostatyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visas svarbias bylos aplinkybes. Ieškovo teiginiai dėl pratęstos prastovos neterminuotam laikui yra klaidingi ir neatitinkantys dokumentais patvirtintų faktinių aplinkybių, kadangi ieškovui dėl gamybinio būtinumo prastovos buvo paskelbtos nuo 2008-11-27 iki 2008-11-28, nuo 2008-12-01 iki 2008-12-05, o vėliau iki pat atleidimo iš darbo dienos ieškovui prastovos nebuvo skelbiamos. Nuo 2008-12-05 iki 2009-01-19 ieškovas dirbo, iki buvo nušalintas nuo darbo pastebėjus ieškovą girtaujant darbo vietoje, t. y. gamybinėje bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jo administracija yra Ulonų g. 5, Vilniuje, todėl nesuprantama kodėl, jeigu ieškovas 2009-01-19 vyko sutvarkyti atleidimo iš darbo dokumentų, jis nuvyko į savo darbo vietą. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovas buvo neterminuotoje priverstinėje prastovoje, jog gamybinėje bazėje buvo siekdamas atlikti ne darbo funkcijas. Jokių prieštaravimų tarp darbo apskaitos laiko žiniaraščių nėra, nes padalinio vadovas A. B. pagal faktinius duomenis sudaro žiniaraštį dėl darbuotojų, dirbančių gamybinėje bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir perduoda jį administracijai, kuri suformuoja galutinį žiniaraštį. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, t. y. tuo, kad darbuotojai A. B., N. Č., G. K. nėra pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau šie administracijos darbuotojai yra žymimi kitame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat tuo, kad nušalinimo nuo darbo aktas neatitinka Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymo Nr.V-132. Ieškovas neginčijo nei nustatyto neblaivumo fakto, nei nušalinimo nuo darbo teisėtumo, todėl šios aplinkybės iš naujo neturėtų būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad niekas jo neprašė pasiaiškinti dėl 2009-01-19 padaryto darbo drausmės pažeidimo, nes 2009-01-20 ryte ieškovas buvo atvykęs į atsakovo administracijos patalpas, atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir pasišalino iš administracijos patalpų. Kadangi ieškovas neatvyko pasirašyti atleidimo iš darbo dokumentų, jis savo iniciatyva 2009-01-28 galutinai atsiskaitė su ieškovu. Nors ieškovas teigia, kad jis 2009-01-15 siuntė faksu prašymą atleisti jį iš darbo, tačiau dokumentas buvo siųstas ne faksu, bet telefono numeriu, be to, kadangi iš faksu atsiųsto dokumento nėra galimybės patikrinti, ar tikrai darbuotojas išreiškė savo valią, faksu siųstas dokumentas negali būti laikomas originaliu teisinę reikšmę turinčiu dokumentu. Ieškovas prašė atleisti jį iš darbo nuo 2009-01-20, tačiau drausminė nuobauda jam buvo skirta 2009-01-19, t. y. kai darbo santykiai tarp šalių dar nebuvo pasibaigę. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iš darbo buvo atleistas DK 136 str. 3 d. pagrindu dėl to, kad jis nenorėjo ieškovui išmokėti kompensacijos ir dėl keršto už ieškovo skundą Valstybinei darbo inspekcijai, kadangi apie skundą Valstybinei darbo inspekcijai jam (atsakovui) nebuvo žinoma iki 2009 m. vasario mėn. pradžios, kai buvo atliktas patikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo E. B. ieškinio reikalavimai: pripažinti atsakovo UAB „Geostatyba“ vykdančiojo direktoriaus 2009-01-20 įsakymą dėl jo (ieškovo) atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, esant svarbioms priežastims pagal DK 127 str. 2 d., priteisti jam iš atsakovo DK 140 str. 1 d. numatytą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo yra netenkintini, nes atsakovas teisėtai nutraukė darbo sutartį su ieškovu 2009-01-20 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.
Byloje nustatyta, kad ieškovas E. B. su atsakovu UAB „Geostatyba“ 2004-05-06 sudarė darbo sutartį Nr. 656, pagal kurią ieškovas nuo 2004-05-06 buvo priimtas dirbti betonuotoju, atsakovas įsipareigojo mokėti jam 550 Lt darbo užmokestį, mokant jį vieną kartą per mėnesį kito mėnesio 10-13 dienomis. Pagal bylos duomenis ieškovas dirbo suvirintoju. Darbo sutartis nutraukta nuo 2009-01-20 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (b. l. 21-23). Pagal bylos duomenis ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl to, kad ieškovas 2009-01-19 darbo metu darbe buvo neblaivus (DK 235 str. 2 d. 8 p.). Su ieškovu darbo sutartį sudarė ir ją nutraukė atsakovo vykdantysis direktorius T. K., kuriam atsakovas yra išdavęs prokūrą (b. l. 121).
Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti UAB „Geostatyba“ 2009-01-20 įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, esant svarbioms priežastims pagal DK 127 str. 2 d., priteisti jam iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad prašo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir priteisti DK 140 str. 1 d. numatytą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui UAB „Geostatyba“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei kompensacijos už uždelstą laikotarpį sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas priteisimo. Ši civilinė byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka 2010-09-07. Ieškovas savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje grindžia tuo, kad jis 2009-01-15 parašė prašymą atsakovui atleisti jį iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu, nes atsakovas jam (ieškovui) suteikdamas atostogas nuo 2008-10-30 laiku neišmokėjo darbo užmokesčio už atostogas, nepratęsė atostogų tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį už atostogas, laiku nesumokėjo darbo užmokesčio už 2008 m. lapkričio, gruodžio mėnesius. Jis nuo 2008-12-01 buvo neterminuotoje prastovoje, o 2009-01-19 jam nuvykus pas atsakovą pasidomėti dėl pateikto prašymo atleisti iš darbo, atsakovas liepė vykti jam į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai 2009-01-20 priėmė įsakymą, kuriuo atleido jį iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, o ne pagal DK 127 str. 2 d., nes 2009-01-19 jis nedirbo dėl prastovos, sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr.V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje nurodyta, kad alkoholio kiekiui nustatyti paimamas ir tiriamas žmogaus kraujas ir/ar šlapimas, o tai nebuvo padaryta. Atsakovas byloje teikė įrodymus, kad prastova buvo nuo 2008-12-01 iki 2008-12-05, kad ieškovas 2009-01-19 atvyko į darbo vietą gamybinėje bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbti ir dirbo, tačiau darbo vietoje buvo neblaivus ir buvo nušalintas nuo darbo, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ir dėl to atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, o ne pagal ieškovo pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., kurį atsakovas gavo 2009-01-19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas 2009-01-20 pagrįstai ir teisėtai ieškovui skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, o ne ieškovą atleido pagal minėtą jo pareiškimą. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina pagrįsta, nes byloje surinkti įrodymai šios išvados nepaneigia.
Ieškovo argumentai, kad atsakovas 2009-01-20 jį turėjo atleisti pagal DK 127 str. 2 d., yra nepagrįsti. DK 127 str. 2 d. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį iki jos termino pabaigos apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Įspėjimo terminas skaičiuojamas nuo prašymo padavimo dienos. Darbo sutartis tokiais atvejais nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Ieškovas nurodo, kad jis tokį prašymą padavė 2009-01-15, nes tą dieną pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2009-01-20 pagal minėtą normą jis išsiuntė atsakovui faksu bei registruotu laišku. Su tokia ieškovo pozicija nesutiktina, nes pagal bylos duomenis atsakovas ieškovo originalų pareiškimą gavo 2009-01-19 ir nuo tada yra skaičiuojamas trijų dienų terminas. Atsakovas pagal faksu gautą ieškovo pareiškimą negalėjo spręsti klausimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., nes darbdavys negali identifikuoti asmens, kuris surašė prašymą (pareiškimą), ir nustatyti, ar tai yra tikroji darbuotojo valia. Nutraukiant darbo sutartį DK 127 str. pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Būtent darbdavio įspėjimo diena, t. y. prašymo (pareiškimo) darbdaviui padavimo diena, yra darbdavio įspėjimo minimalaus termino eigos pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Taigi ieškovas savo valią dėl atleidimo iš darbo privalėjo pareikšti raštu taip, kad atsakovas nuo prašymo (pareiškimo) gavimo dienos, būtų turėjęs tris dienas tam, kad išspręstų atleidimo iš darbo klausimą. Pagal bylos duomenis atsakovas ieškovui nebuvo laiku sumokėjęs darbo užmokesčio už 2008 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, gruodžio 10-13 dienomis nebuvo išmokėjęs darbo užmokesčio už atostogas, t. y. buvo pažeidęs darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio mokėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas 2009-01-20 turėjo būti atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., nes ieškovas nesilaikė DK 127 str. 2 d. nustatytos tvarkos dėl prašymo (pareiškimo) padavimo. Pažymėtina, kad ne tik darbdaviai, jų atstovai, bet ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.). Be to, ieškovas 2009-01-19 padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atleisti ieškovą iš darbo.
Ieškovas taip pat nurodo, kad nuo 2008-10-30 iki 2008-11-26 (įskaitytinai) buvo kasmetinėse atostogose, tačiau jam atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, kaip tai numato DK 176 str. 2 d., todėl jam turėjo būti pratęstos atostogos tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį. Šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti šiuos argumentus pagrįstais. DK 176 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta sankcija darbdaviui, t. y. jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už praleistą laiką mokant kaip už atostogas, pagal šią normą savalaikio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas neišmokėjimo pasekmė vienareikšmė – atostogų pratęsimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2000; 2001-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2001; 2003-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1059/2003). Ieškovas prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2008-10-30 parašė 2008-10-29 ir prašyme nurodė, jog apmokėjimą sutinka gauti kartu su atlyginimu (b. l. 41). Iš byloje esančių 2008-11-03 ir 2008-12-01 įsakymų dėl gamybinės prastovos matyti, kad dėl gamybinio būtinumo nuo 2008-11-26 iki 2008-11-28 (įskaitytinai), ir nuo 2008-12-01 iki 2008-12-05 (įskaitytinai) buvo paskelbta prastova, mokant ieškovui 2/3 darbo užmokesčio (b. l. 30-31, 32-33). Įvertinus tai, kad ieškovas prašymą dėl atostogų suteikimo parašė prieš vieną dieną iki atostogų, darytina išvada, kad atsakovas negalėjo įvykdyti DK 176 str. 2 d. reikalavimo išmokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė DK 176 str. 2 d. nuostatas. Taip pat ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis prašė pratęsti atostogas, o atsakovas netenkino šio ieškovo prašymo. Bylos duomenimis po kasmetinių atostogų ieškovas nedirbo, nes pagal atsakovo įsakymą iš karto buvo išleistas į priverstinę prastovą. Pagal ieškovo pateiktą prašymą darbo užmokestis už kasmetines atostogas ieškovui turėjo būti išmokėtas kartu su atlyginimu, kuris pagal darbo sutartį turėjo būti mokamas 2008 m. gruodžio mėn. 10-13 d.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jis nuo 2008-12-01 buvo išleistas į priverstinę prastovą neapibrėžtam laikui ir 2009-01-19 jis nedirbo, nes buvo priverstinėje prastovoje, kad 2009-01-19 jis nuvyko pas atsakovą pasidomėti dėl pateikto prašymo atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. ir atsakovas liepė vykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, jog su atsakovo atstovais į Vilniaus priklausomybės ligų centrą vyko iš atsakovo buveinės, esančios Ulonų g. 5, Vilniuje, į kurią jis atvyko, norėdamas pasidomėti dėl pateikto pareiškimo atleisti jį iš darbo. Ieškovo atstovė taip pat nurodo, kad atsakovas 2009-01-19 telefonu pakvietė ieškovą į atsakovo administracijos buveinę dėl ieškovo pateikto pareiškimo. Šias ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, ieškovo atstovės paaiškinimus paneigia ieškovo žodžiu nurodytos pirmosios instancijos teismui aplinkybės apie 2009-01-19 įvykius. Pagal CPK 135 str. ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), tačiau tam, kad būtų išsiaiškinta ginčo esmė, suformuluoti šalių reikalavimai ir atsikirtimai, yra skiriamas parengiamasis teismo posėdis, kuriame yra apklausiamos šalys. Ieškovas 2009-05-06 parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad jam paskambino darbų vykdytojas ir pasakė, jog atsirado objektas ir reikia atvykti, kad darbe jis negėrė (gėrė savaitgalį), gal visiškai blaivus nebuvo, jį nuvežė prie ofiso ir liepė rašyti pareiškimą (b. l. 55). Taigi iš šių ieškovo paaiškinimų matyti, kad 2009-01-19 jis nuvyko ne į atsakovo buveinę pasidomėti apie atleidimą iš darbo. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad 2009-01-19 ieškovas buvo gamybinėje bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur ir buvo jo darbo vieta, ir darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus. Atsakovo darbuotojų surašytame tarnybiniame pranešime, nušalinimo nuo darbo akte nurodoma, kad gamybinėje bazėje 11 val. 10 min. ieškovas vartojo alkoholį ir buvo nušalintas nuo darbo (b. l. 34-35). Tarnybinį pranešimą pasirašė A. B. ((duomenys neskelbtini) vadovas), N. Č. (inžinierius – logistas) ir G. K. (vadybininkas – logistas), nušalinimo nuo darbo aktą surašė A. B.. Vilniaus priklausomybės ligų centre Apsvaigimo nustatymo kabinete 2009-01-19 buvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta, kad 2009-01-19 12 val. 40 min. ieškovas atvyko, buvo atlikti du tyrimai (pirmasis ir pakartotinis), ieškovas buvo neblaivus, ieškovui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 36-37). Su šiuo aktu buvo supažindintas ieškovas, akte yra ieškovo prierašas, kad jis su aktu susipažino, apie tai, kad su aktu nesutinka, nenurodė. Ieškovas gydytojai nurodė, kad paskutinį kartą išgėrė 100 gramų degtinės. Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra atsakovo gamybinės bazės vadovas, ieškovas buvo jo grupės pavaldinys, jis išmokė ieškovą dirbti suvirintoju, be jo jokio darbo suvirintojai negaudavo. Ieškovas negalėjo žinoti, kur eiti, kas rytą konkrečiai jis (liudytojas) pasakydavo ką reikia dirbti. Ieškovas gruodžio pradžioje buvo prastovoje, o vėliau dirbo ir remontavo techniką. 2009-01-19 ieškovas atvyko į darbą, dirbo iki pietų, po to jis (liudytojas) pamatė geriančius darbuotojus, iš jų ir ieškovą, ir surašė aktą, ieškovui atsisakius pasiaiškinti, nuvežė ieškovą girtumui nustatyti (b. l. 90). Apeliacinės instancijos teisme liudytojais buvo apklausti G. K., N. Č., kurie taip pat patvirtino, kad ieškovas 2009-01-19 buvo gamybinėje bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir buvo neblaivus. Minėti ieškovo paaiškinimai ir šie atsakovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas darbo metu darbe buvo neblaivus, t. y. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 8 p.
DK 235 str. 2 d. 8 p. numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. DK 123 str. 1 d. numato, kad darbdavys turi nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus. Darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ši aplinkybė turi būti nustatoma pagal tokias aplinkybes: 1) darbuotojo neblaivumo faktą; 2) darbuotojo buvimo darbe faktą, t. y. buvimą darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis; 3) buvimo darbo metu faktą, tai reiškia asmens buvimą darbe tuo metu, kai jis turi atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004). Pagal drausminių nuobaudų parinkimo taisykles (DK 238 str.) skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, ankstesnį darbuotojo darbą. Pagal formuojamą teismų praktiką neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su tolesniu jo darbu. DK 235 str. tiesiogiai numato, kad neblaivaus darbuotojo buvimo darbe faktas gali būti laikomas ne paprastu, o didesnio laipsnio darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004). Ieškovas buvo nuvežtas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132 patvirtintų Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų 12 p.). Byloje buvo pateiktas aktas, numatytas sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 6 p., t. y. buvo pateikta gydytojo išvada apie ieškovo neblaivumą, ieškovo būklės įvertinimas. Gydytojo išvadoje aiškiai yra nurodyta, kad ieškovas yra neblaivus, todėl tai, kad nebuvo paimtas ieškovo kraujas ir/ar šlapimas, nepaneigia gydytojo išvados, jog ieškovas buvo neblaivus. Ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų gydytojo išvadą. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad jam nebuvo paaiškinta, jog jis turi teisę kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prašyti savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kad netinkamai buvo surašytas nušalinimo nuo darbo aktas, t. y. nušalinimo aktas nepasirašytas įmonės vadovo, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams, nėra raštiško nurodymo pateikti paaiškinimus, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus.
Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad kiti atsakovo nurodyti darbuotojai, kurie gėrė alkoholį kartu su ieškovu, iš darbo nebuvo atleisti. Ieškovas kritikuoja atsakovo atstovo paaiškinimą, kad kiti darbuotojai nebuvo atleisti iš darbo dėl to, jog parašė pasiaiškinimus, o ieškovas pasiaiškinimo neparašė. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad darbuotojas negali būti atleidžiamas iš darbo dėl to, jog nerašo pasiaiškinimo, tačiau byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl to, jog darbo metu darbe buvo neblaivus, vartojo alkoholį. Kaip jau buvo minėta, ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas yra didesnio laipsnio darbo drausmės pažeidimas, todėl atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl to, jog jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl nemokamo darbo užmokesčio, delspinigių, už pažeidimus atsakovo vykdančiajam direktoriui buvo skirta 300 Lt bauda Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-22 nutarimu administracinėje byloje. Atsakovas nurodo, kad apie tai, jog ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, sužinojo 2009 m. vasario mėnesio pradžioje, praėjus dviem savaitėm nuo ieškovo atleidimo iš darbo. Minėti ieškovo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2009-01-19 ar 2009-01-20 atsakovui buvo žinoma apie ieškovo kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją, ir dėl to ieškovas buvo atleistas iš darbo, o ne dėl to, kad buvo neblaivus.
DK 136 str. 4 d. nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; ir kt.). Aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėtu ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2004).
Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad 2009-01-19, kai ieškovas buvo surastas gamybinėje bazėje geriantis alkoholį su kitais darbuotojais, atsisakė pasiaiškinti. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas 2009-01-20 ryte buvo atvykęs į atsakovo administracines patalpas ir jam buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieškovas atsisakė rašyti pasiaiškinimą. Atsakovas pateikė 2009-01-20 įsakymą dėl komisijos sudarymo, iš kurio matyti, kad buvo sudaryta komisija tam, jog būtų įteisintas ieškovo atsisakymas rašyti pasiaiškinimą. Komisija 2009-01-20 surašė atsisakymo rašyti pasiaiškinimą aktą (b. l. 39, 40). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas ieškovui įteikė reikalavimą dėl pasiaiškinimo pateikimo, kad nustatė pakankamą laiką, jog ieškovas galėtų pateikti pasiaiškinimą, tačiau įvertinus tai, jog atsakovas žodžiu reikalavo, jog pasiaiškintų 2009-01-19 ir 2009-01-20, padarytą ieškovo darbo drausmės pažeidimą, nepripažintina, jog atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Be to, ieškovas neginčija atleidimo iš darbo 2009-01-20, o reikalauja, jog būtų pakeista atleidimo iš darbo formuluotė.
Atsakovo darbuotoja personalo vadybininkė J. G. 2008-12-02 surašė pažymą, kurioje nurodė, kad ieškovas E. B. nuo 2008-12-01 yra išleistas į priverstines prastovas neapibrėžtam laikui dėl sumažėjusio darbų kiekio, jam mokama 2/3 nustatyto atlyginimo, prastovų metu darbuotojas neprivalo būti darbo vietoje (b. l. 5). Pažymoje nenurodyta kokiu tikslu ir kam yra išduota ši pažyma, kokiu pagrindu pažymoje nurodyta, kad ieškovas yra išleistas į priverstines prastovas neapibrėžtam terminui. Ieškovas, remdamasis šia pažyma, taip pat gautu darbo užmokesčiu, pastebėtais netikslumais pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, teigia, kad 2009-01-19 jis buvo prastovoje. Šie ieškovo nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas 2009-01-19 buvo prastovoje. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su 2008-12-01 įsakymu dėl prastovų, kuriame nurodyta, kad E. B. skelbiama prastova nuo 2008-12-01 iki 2008-12-05, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad prastova buvo tuo laikotarpiu, kuris nurodytas įsakyme. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodoma, kad nuo 2009-12-08 ieškovas dirba. Ieškovas pats nurodė, kad 2009-01-19 jam buvo pranešta, kad reikia atvykti į darbą, nes atsirado objektas. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad apie gamybinių prastovų pradžią ir pabaigą ieškovas buvo informuotas per gamybinės bazės vadovą, nes prastovos įforminamos ne vienam darbuotojui. Liudytojas A. B. parodė, kad jis kas rytą konkrečiai pasakydavo ką reikia dirbti, ieškovas gruodžio pradžioje buvo prastovoje, o vėliau dirbo ir remontavo techniką. Jis iš anksto pasakydavo, kad nėra darbo ir kada reikia ateiti, kiek dienų žmogus yra prastovoje (b. l. 90). Darbo sutartimi buvo susitarta, jog ieškovui bus mokamas 550 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovas 2009-06-17 rašte nurodė, kad pagal įmonėje galiojančią tvarką per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovui mokėtas sutartas atlyginimas ir priedas, tvirtinamas įsakymais, kuris gali keistis (b. l. 74). Pagal atsakovo UAB „Geostatyba“ įsakymus nuo 2006-03-01 ieškovui buvo mokamas 1000 Lt darbo užmokestis su priedais, nuo 2006-04-01 – 1300 Lt darbo užmokestis su priedais, nuo 2006-08-01 – 1900 Lt darbo užmokestis su priedais, nuo 2006-10-01 – 2200 Lt darbo užmokestis su priedais, nuo 2007-08-01 – 2250 Lt darbo užmokestis su priedais, nuo 2007-10-01 – 2500 Lt darbo užmokestis su priedais, nuo 2008-11-01 – 2375 Lt darbo užmokestis su priedais, nuo 2008-12-01 – 1583 Lt darbo užmokestis su priedais (b. l. 152, 153, 156-157, 159-160, 163, 164-165, 168, 171-172). Atsakovas 2009-01-07 rašte teismui nurodė, kad ieškovui paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2008-12-02, už lapkričio mėn. I pusę sumokėta 500 Lt, atlyginimas už 2008 m. lapkričio II pusę ir už 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009-01-07 neišmokėtas (b. l. 6). Atsakovas 2009-03-30 raštu nurodė, kad UAB „Geostatyba“ yra galutinai atsiskaičiusi su ieškovu: 2009-01-19 sumokėjo 1291,95 Lt darbo užmokestį už 2008 m. lapkričio mėn., 2009-01-28 – 990,68 Lt už 2008 m. gruodžio mėn., 2009-01-28 – 2006,01 Lt galutinį atsiskaitymą (b. l. 27, 28, 60). Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų pažymų matyti, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 96,02 Lt, kompensacija už 23,80 dienų nepanaudotas atostogas – 2285,28 Lt (b. l. 137). Taip pat atsakovas byloje buvo pateikęs pažymą, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-01 ieškovo vienos darbo dienos vidutinis atlyginimas buvo 114,26 Lt (b. l. 25-26). Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtiną darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovui už 2008 m. gruodžio mėnesį buvo priskaičiuota 1686,80 Lt darbo užmokesčio, iš jų 230,16 Lt už kasmetines atostogas, už 2009 m. sausio mėnesį - 870,65 Lt (b. l. 141-142). Ieškovas, remdamasis atsakovo pateiktais dokumentais, susijusiais su jam priskaičiuotu ir išmokėtu atlyginimu, nurodydamas mokamo atlyginimo vidurkius, t. y. kad 2008 m. gruodžio mėnesį vienos dienos darbo užmokestis buvo 75,56 Lt, kad 2009 m. sausio mėn. vienos dienos darbo užmokestis buvo 79,15 Lt, o ne 114,26 Lt, teigia, kad jam buvo mokama 2/3 dalys atlyginimo. Šie ieškovo teiginiai nepripažintini pagrįstais, nes atsakovo šioje byloje pateikti įrodymai apie priskaičiuotą ir išmokėtą ieškovui darbo užmokestį už 2008 m. gruodžio ir 2009 m. sausio mėnesius nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovui už šiuos mėnesius buvo išmokėtos 2/3 dalys ieškovui nustatyto ar darbo sutartimi susitarto darbo užmokesčio. Ieškovas šioje byloje nepateikė konkrečių įrodymų, koks darbo užmokestis jam buvo nustatytas ir kad atsižvelgiant į nustatytą darbo užmokestį būtų galima konstatuoti, jog jam buvo mokama 2/3 dalys darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui mokėti darbo užmokestį, kurio vienos dienos darbo užmokestis – 114,26 Lt. Įvertinus atsakovo pateiktą įrodymą, kad nuo 2008-12-01 ieškovo darbo užmokestis su priedais yra 1583 Lt, tais mėnesiais buvusias darbo dienas, darytina išvada, kad 2008 m. gruodžio mėnesio vienos dienos darbo užmokestis buvo 75,38 Lt, 2009 m. sausio mėnesį – 79,15 Lt. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis yra nustatoma, ar darbuotojas dirbo, ar ne, o turi būti vertinami visi įrodymai, kaip kad tai numato CPK 185 str., todėl ieškovo nurodomos aplinkybės apie netinkamą atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas 2009-01-19 nedirbo, o buvo prastovoje, todėl negalėjo jam būti skiriama drausminė nuobauda už tai, kad jis darbo metu darbe buvo neblaivus.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintini ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos priteisimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti šie ieškovo ieškinio reikalavimai, paliktina galioti nepakeista.
Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovui priteista 1547 Lt atsakovo turėtų išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas, tačiau įvertinus tai, kad nagrinėjama darbo byla ir teismas tokiose bylose yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismui nurodė aplinkybes, jog nepagrįstai iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos priteisė iš ieškovo atsakovui 1547 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmestini ieškovo atstovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo visiškai priteisti iš ieškovo atsakovui išlaidų už teisinę pagalbą tuo pagrindu, jog atstovavimo sutartį su advokato padėjėju sudarė prokuristas T. K., kuriam suteikta teisė pagal išduotą prokūrą atlikti teisinius veiksmus teisme ir kuris negali perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.
Pagal bylos duomenis atsakovo vykdantysis direktorius T. K. (prokuristas) 2009-03-23 sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju N. J. (b. l. 42), kuris surašė atsakovo vardu atsiliepimą į ieškinį, prašymus, atstovavo atsakovui pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Atsakovas UAB „Geostatyba“ už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1547 Lt (b. l. 78, 79). Iš 2004-11-15 prokūros Nr. 1 matyti, kad atsakovas UAB „Geostatyba“, atstovaujamas direktoriaus A. A., įgaliojo bendrovės direktorių T. K. bendrovės vardu ir dėl bendrovės interesų atlikti teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Prokūroje nurodyta, kad prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų. Specialusis įgaliojimas, kurio suteikiamų teisių apimtis nustatoma įstatyme (CK 2.176 str. 1 d., 2.179 str.), yra prokūra. Prokuristui suteikiamų teisių apimtis nustatyta specialiųjų normų, įtvirtintų CK 2.176 – 2.185 str. Prokūros paskirtis yra tenkinti juridinio asmens (verslininko) verslo poreikius – išduodamas prokūrą verslo subjektas savo darbuotojui ar kitam asmeniui gali suteikti sandorių tvarkymo ir kitų teisinių veiksmų atlikimo teises jų nekonkretindamas. Pagal CK 2.176 str. 1 ir 2 d. prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu, įskaitant teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Prokuristas atlikti teisinius veiksmus teisme gali tiek, kiek tai leidžiama pagal CPK (CPK 55 str. 2 d.). Įstatymo nustatyta ne tik prokūra suteikiamų teisių apimtis, bet ir ribos (CK 2.179, 2.180 str.). Prokūra neapima prokuristo teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui (CK 2.179 str. 2 d.). Šioje byloje nebuvo ginčijamas prokuristo T. K. sudarytas sandoris (atstovavimo sutartis) su advokato padėjėju N. J., N. J. atstovavo juridiniam asmeniui UAB „Geostatyba“, kurio savininkai bei vadovas neginčijo T. K. sudaryto sandorio, T. K. nebuvo uždrausta sudaryti sandorius, pagal CPK 55 str. advokato padėjėjas turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui pirmosios instancijos teisme, advokatas (advokato padėjėjas) atstovauja klientui teisme teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią pagrindu, todėl darytina išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovui UAB „Geostatyba“ neturi būti atlygintos išlaidos už advokato padėjėjo, dalyvavusio pirmosios instancijos teisme, advokato, dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme, suteiktą teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovui visas jo turėtas išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad buvo nagrinėjama darbo byla, į proceso šalių nelygiavertę ekonominę padėtį, ieškovui esant fiziniam asmeniui, atsakovui – juridiniam asmeniui ir ūkio subjektui, taip pat į ieškovo materialinę padėtį, į tai, kad ieškovas yra netekęs darbo, turi nepilnametį išlaikytinį, į tai, kad byla nebuvo sudėtinga dėl joje sprendžiamų klausimų, t. y. ši byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis. Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 p. nurodyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šiose rekomendacijose nustatytų priteistinų išlaidų už advokato teikiamas teisines paslaugas civilinėje byloje maksimalaus dydžio, todėl vadovaujantis šia nuostata, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra teisinga iš ieškovo kaip pralaimėjusios bylą šalies atsakovui priteisti visas turėtas santykinai dideles bylinėjimosi išlaidas. Dėl to sumažintina pirmosios instancijos teismo priteista iš ieškovo atsakovui 1547 Lt bylinėjimosi išlaidų suma iki 300 Lt, iš dalies tenkintinas atsakovo prašymas priteisti 1815 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir atsakovui iš ieškovo priteistina 200 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš ieškovo E. B. atsakovui UAB „Geostatyba“ 1547 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 300 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Geostatyba“ iš ieškovo E. B. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.