- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-837-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18245-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, R. A., M. V., R. A. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“ ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (toliau – UAB „Santermita“, atsakovė) 2 893,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, 44,70 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad būsto draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo savo draudėjai nuostolius, patirtus dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. įvykio, kurio metu buvo užlietas draudėjos butas(duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl trūkusio ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo stovo. Ieškovės apdraustame bute buvo sulietos lubos, o tai rodo vandens prasisunkimą iš viršaus. Ieškovė nesumokėjo atsakovei mokesčio už pažymos išdavimą, tačiau ji nustatinėjo įvykio priežastis ir rinko informaciją kitomis priemonėmis. Virš buto Nr.(duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė trečiajam asmeniui R. A., su kuria ieškovė bendravo ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Už minėtą įvykį atsakinga yra atsakovė, kuri 2013 m. rugsėjo 19 d. sutartimi įsipareigojo teikti namo(duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų techninės priežiūros bei kitas paslaugas, susijusias su bendro naudojimo objektų (taip pat ir stovų) eksploatacija ir priežiūra. Atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigų – neatliko nuolatinių ir periodinių bendro naudojimo objektų apžiūrų, nevertino bendro naudojimo objektų būklės, kaip numato sutartis ir teisės aktai. Iš atsakovės pateikto 2020 m. kovo 31 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad buvo organizuojamas balsavimas dėl vamzdynų remonto / keitimo, tačiau neaišku, kokių vamzdynų remonto darbai buvo inicijuoti, dėl kokių priežasčių (nusidėvėjimo ar pan.) ir kuriuose butuose vamzdynai turėjo būti keičiami. Minėtas įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, apskaičiuotas nuostolio dydis – būtinos remonto išlaidos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios prieš įvykį būklės, neviršijančios to turto atkūrimo vertės. Ieškovė išmokėjo savo draudėjai 2 893,12 Eur draudimo išmoką. Šiuo atveju yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, o raginama atsakovė neatlygino žalos iki šiol.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu reiškia ieškinį atsakovei, o ieškinį pareiškė neišsiaiškinusi reikšmingų aplinkybių, nesurinkusi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodyto įvykio datą bei faktą (turto sugadinimo, sunaikinimo akto, draudimo išmokos apskaičiavimo, kt.), ir nesivadovavo savo draudimo taisyklėmis. Prie ieškinio pateikti įrodymai neobjektyvūs, nepatikimi, neinformatyvūs – nuotraukos redaguotos, neaiškus jų darymo laikas, data, neaišku, kas jas darė. Atsakovė nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant inžinerines sistemas, savininkė, valdytoja ar bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė yra paslaugų teikėja, kurią valdytojas pasitelkė sutartyje nurodytų paslaugų teikimui, todėl ji tik teikia paslaugas pagal sutartį ir užsakymus. Atsakovė sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis tinkamai atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą – vykdė nuolatinius stebėjimus, apžiūras, teikė rekomendacijas, siūlė butų savininkams imtis reikalingų priemonių ir veiksmų, nedelsiant reagavo į visus iškvietimus. Atsakovė daug kartų organizavo sprendimų priėmimą dėl visų namo vamzdynų pakeitimo, tačiau butų savininkai atsisakė tai daryti. Ieškinyje nurodytu laiku – 2020 m. rugpjūčio 29 d. jokio įvykio vandentiekio sistemoje nebuvo. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. registruotas lašėjimas cirkuliaciniame vamzdyne negalėjo padaryti ieškinyje nurodytos žalos, nes: buvo tik nežymus lašėjimas (vamzdžio drėkimas) atjungus karštą vandenį. Iki tol apie vamzdyno nesandarumą atsakovei nebuvo pranešta. Ieškovės draudėjos bute sumontuotų naujų plastikinių stovų, išvestų į trečiojo asmens R. A. buto patalpas, sujungimas su senais geležiniais vamzdžiais buvo atliktas neteisingai. Vamzdžius, einančius per butus Nr.(duomenys neskelbtini), netinkamai sumontavo (leido sumontuoti) tų butų savininkai. Kas atliko stovų įrengimą, nežinoma, apie stovų keitimą ir atsirandantį nežymų drėkimą tam tikrais atvejais atsakovei nebuvo pranešta. Pagal pateiktas nuotraukas ieškovės draudėjos buto užliejimo šaltinis buvo ne tamsiame kambariuke, kuriame yra stovai, bet vonioje (pažymėjimas plane 11-3). Pagal sužalojimų pobūdį žala atsirado ne dėl ilgalaikio lašėjimo, bet dėl staigaus didelio vandens kiekio išsiveržimo iš inžinerinių įrenginių. Trečiojo asmens R. A. paaiškinimai prieštaringi, nes vamzdžius jos bute apžiūrėję specialistai fiksavo tik nežymų stovo vietos ties vamzdžio sujungimu drėkimą. Pagal bylos įrodymus tikėtina, kad žalą padaręs šaltinis buvo trečiojo asmens R. A. vonios kambaryje. Ieškovė neatliko sugadinto turto apžiūros, nesudarė apžiūros akto, neaprašė ir neužfiksavo konkrečių sugadinimų, jų kiekių, nenustatė žalos masto ir nepritaikė nusidėvėjimo. Be to, draudėjos buto planas neatitinka faktinės situacijos, o buto pertvarkymai nebuvo įteisinti (įregistruoti) įstatyme nustatyta tvarka.
4. Trečiasis asmuo R. A. paaiškino, kad prieš kelis metus apatinis butas (Nr. (duomenys neskelbtini) keitė stovų vamzdžius, o vamzdžių jungtys yra jos buto ribose. Po minėto keitimo kas metai, kai atjungiamas karšto vandens tiekimas, vamzdžių sujungime kaupiasi vanduo, todėl ji skambindavo atsakovei, tačiau nebuvo reaguojama. Toks pat drėkimas buvo ir 2020 metais. Atvykę atsakovės meistrai avarinės situacijos nenustatė, tačiau ir gedimo nepašalino. Vanduo pastoviai varvėjo stovu į apatinį butą, o to vandens surinkti ji negalėjo, lašėjimas buvo sutvarkytas tik po 2 naktų ir 3 dienų. Po jungties sutaisymo 2020 metais niekas daugiau nebėgo ir nelašėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei UAB „Santermita“ 3 000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 26,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nurodė, kad įvertinus šalių atstovių ir trečiojo asmens R. A. paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas, kuriose užfiksuotos užliejimo žymės, liudytojo A. A. parodymus, atsižvelgiant į egzistuojančius fizikos dėsnius, teismas negali padaryti išvados, kad ginčo buto užliejimo priežastimi buvo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo stovo dalies, esančios virš ginčo buto esančiame trečiojo asmens R. A. bute ar kitoje vietoje, pažeidimas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kad dėl jų buvo užlietas ginčo butas bei dėl to atsirado žala. Teismas nurodė, kad nors byloje esantys įrodymai patvirtina buvus vandens pralaidumą iš bendro namo stovo, tačiau labiau tikėtina, kad tai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ginčo butui padaryta žala, o ginčo buto užliejimo priežastis buvo kita. Teismas konstatavo, jog ieškovė neatliko kruopštaus tyrimo, aiškinantis koks buvo užliejimo šaltinis, sukėlęs jos draudėjai žalą, pasitenkindama draudėjos pateikta informacija, nors ši pati nelabai ką žinojo, nes užliejimo nematė, ginčo bute rado jau įvykusio užliejimo pasekmes.
7. Teismas nurodė, kad netenkinus ieškinio iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovei – 3 000 Eur už advokato paslaugas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 6 525,55 Eur teisinių paslaugų išlaidų, tačiau, įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių klausimų naujumą ir kitus kriterijus, teismas sprendė, jog prašomas priteisti išlaidų dydis yra per didelis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Santermita“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisiant atsakovei iš ieškovės visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (6 525,55 Eur), priteisti atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą detalizaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, mažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodė kad atsižvelgė net į kelis skirtingus kriterijus (sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių klausimų naujumą ir kitus kriterijus), tačiau sprendime šie kriterijai nedetalizuoti ir jų taikymas niekaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovei už teikiamas teisines paslaugas yra taikomas 96,80 Eur (su PVM) dydžio bendrasis advokatų kontoros darbo valandinis įkainis, tuo tarpu pagal Rekomendacijas nustatytas vienos advokato darbo valandos dydis yra gerokai didesnis. Nagrinėjamu atveju mažiausias taikomas 2021 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis 1 566,40 Eur, kuris dauginamas iš nustatyto 0,1 tarifo ir gaunamas 156,64 Eur dydžio įkainis už vieną advokato darbo valandą.
8.2. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, jog ieškovė pasirinko reikšti atitinkamo dydžio reikalavimą, su kuriuo sutikti atsakovė neturėjo pagrindo. Atsakovės teisė gauti visų bylos nagrinėjimo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju negali būti ribojama remiantis ginčo sumos dydžio kriterijumi, kadangi ne atsakovė, o pati ieškovė nustatė ginčo sumos dydį ir inicijavo ginčo procesą dėl tokios ginčo sumos priteisimo. Atsakovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą buvo tinkamas, atsakovė nevilkino bylos nagrinėjimo, tinkamai ir sąžiningai vykdė savo procesines pareigas. Priešingų aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, t. y. sprendime nėra konstatuotas atsakovės netinkamo procesinio elgesio faktas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokio pagrindo mažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Atsiliepimas
9. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė buvo atstovaujama advokatės, kuriai turėtų būti žinoma procesinė pareiga, numatyta tiek CPK, tiek išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, pagrįsti bylinėjimosi išlaidų dydį. Dėl tos priežasties negali būti laikoma, kad atsakovei ir/ ar jos atstovei svarba pagrįsti bylinėjimosi išlaidų dydį atsirado ir paaiškėjo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris skundžiamas, priėmimo. Ieškovės vertinimu, su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir šioje procesinėje stadijoje jie neturėtų būti priimti.
9.2. Iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad ginčo suma buvo sąlyginai nedidelė. Be to, atsakovę ginčuose su ieškove tokio pobūdžio bylose nuolat atstovauja ta pati advokatų kontora, ginčų aplinkybės dažniausiai būna panašios. Dėl tos priežasties, ieškovės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos buvo mažintos pagrįstai, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos bei CPK nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies ( CPK 98 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sumažino apeliantei priteistinų išlaidų dydį ir vietoje 6525,55 Eur priteisė 3000 Eur.
12. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su išlaidų sumažinimu ir prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą detalizaciją, kurioje yra sulygintos atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kainos su rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku, nustatytais priteistinų sumų dydžiais. Nurodo, kad teikiamas įrodymas yra susijęs su apeliacijos objektu, atsakovės vertinimu, jis pripažintinas reikšmingu sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo klausimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.
14. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teisme – su ieškiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 str. 2 d., 135 str. 2 d.,179 str., 181 str. 2 d., 198 str., 226 str.). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.
15. CPK 314 straipsnis nustato, kad tie įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsisakytini priimti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovės pateikta advokato paslaugų detalizacija ir palyginimas su Rekomendacijose nustatytais įkainiais jokių naujų aplinkybių byloje nepatvirtina. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme septynis kartus teikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikdama ir sąskaitas, kuriose buvo nurodoma, už kokį kiekį valandų ir kokias konkrečiai advokato paslaugas tos sąskaitos išrašytos. Palyginimas su Rekomendacijose nustatytais dydžiais taip pat yra teismui aiškus. Todėl kartu su apeliaciniu skundu teikiamą detalizaciją atsisakytina priimti.
16. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl CPK 98 straipsnio 2 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Būtina atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių klausimų naujumą ir kitus kriterijus. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato teismui diskreciją atsižvelgti į bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas. Iš apeliantės pateiktų sąskaitų detalizacijų matyti, kad advokato darbo laiko sąnaudos akivaizdžiai padidintos: 2022 m. rugsėjo 19 d. sąskaitoje įrašyta 5,5 valandos už rašytinių paaiškinimų parengimą, dokumentų pateikimą teismui, 2022 m. vasario 8 d. sąskaitoje Nr. BP986/22 įrašyta 9,5 valandos už tripliko parengimą ir pateikimą teismui; tos pačios dienos 2022 m. vasario 8 d. sąskaitoje Nr. BP1457/23 įrašyta 3,75 val. už pasirengimą teismo posėdžiui, prašymo dėl papildomo įrodymo parengimas teismui 2 val., baigiamosios kalbos parengimas raštu 3 val., 2022 m. gegužės 19 d. sąskaitoje įrašyta 3,5 valandos už pasirengimą teismo posėdžiui, 2022 m. lapkričio 11 d. sąskaitoje įrašyta 2,5 valandos už pasirengimą teismo posėdžiui.
18. Teismas sprendžia, kad parengus byloje atsiliepimą į ieškinį ir tripliką tuo pačiu yra pasiruošiama bylą nagrinėti iš esmės, papildomas laikas ruoštis posėdžiams nereikalingas, baigiamosios kalbos teikimas raštu yra neprivalomas, todėl ir nereikalingas, po pusvalandį ar dvi valandas skaičiuoti už trumpų prašymų teismui parengimą yra nepagrįsta. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino advokatės nurodytas darbo laiko sąnaudas, todėl tinkamai pritaikė CPK 98 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sumažino priteistinų išlaidų dydį, todėl priimto sprendimo keisti nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.