Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. K-44 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. M.“; priteisti pareiškėjai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja L. M. teismo posėdžių metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad atsakovo paskirta nuobauda yra panaikinta, tačiau pats įsakymas yra paliktas galioti, todėl su tuo nesutinka. Teisminio ginčo metu buvo išsiaiškinta, kad viešųjų pirkimų procedūras be pareiškėjos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (toliau – ir Šiaulių RAAD) galėjo atlikti Šiaulių RAAD administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas K. V. – tai pagrindžia pateikti rašytiniai dokumentai, o atsakovas tai patvirtino teismo posėdžio metu. Taigi pareiškime išdėstytas teiginys, kad K. Š. pavedimas „G. M. pradėti tarnybinio nusižengimo procedūrą“ laikytinas neatitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto bei užkertančiu kelią žinoti, kokie duomenys sudarė pagrindą tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti būtent pareiškėjos atžvilgiu. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką, kurioje pasisako, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus. Pateiktas pranešimas nėra aiškus, iš įstatymų, įsakymų nuorodų į pareigybės punktus galima tik spėti, kokio pažeidimo padarymu pareiškėja kaltinama, o kaip matyti iš pateiktos išvados, ir patys tyrėjai susipainiojo, dėl ko ir už ką baudė. Už ką paskirta tarnybinė nuobauda ir ar turėjo ji būti paskirta, negalėjo atsakyti ir atsakovas teismo posėdžio metu, teismui pateikus šį klausimą atsakovui. Taigi pranešimo turinio, kuriame formuluojamas kaltinimas ir tai yra pagrindas tarnybiniu nusižengimu kaltinamam asmeniui apsiginti, nebuvimas yra laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, įtakojusiu kartu ir neteisėtą nuobaudos paskyrimą. Tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Taigi pareigūnui, tiriančiam tarnybinį nusižengimą, keliamas reikalavimas ištirti aplinkybes, vadinasi, neužtenka nurodyti tik „kad tai gynybinė pozicija“, nes bet koks asmens argumentas ir bet kurioje situacijoje, neparankus tyrimą atliekančiam pareigūnui, būtų traktuojamas kaip gynybinė pozicija. Taigi, akivaizdu, kad nei vieno dokumento, nei vieno argumento tiriantis pareigūnas nepatikrino, nebuvo pateiktos motyvuotos išvados. Jau rengiant pareiškimą teismui nurodė, kad tariamų liudytojų parodymai yra prieštaringi, o jų liudijimai teismo posėdžio metu tik sustiprino ir pagrindė pareiškėjos teiginį. Visų pirma, kaip galima vertinti asmenų liudijimą, kurie iš anksto susitarę, savo atostogų metu susirinko Šiaulių RAAD prisiminti įvykius. Nei vienas iš pranešime ar išvadoje aprašytų tariamo nusižengimo veiksmų nevyko grupėje, kurioje būtų dalyvavę visi liudytojai kartu, todėl sunku suprasti, ką buvo galima prisiminti. Liudytojų R. A., J. K. ir R. A. parodymai nesutampa: skiriasi laikas ir, jeigu neklysta pareiškėja, tariamai atliktų mokymų konsultacijos vieta. Taigi liudytojos R. A. ir J. K. rašytiniai parodymai yra beveik identiški, tačiau posėdžio salėje tas pačias aplinkybes apibūdino ir liudijo skirtingai. Akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vertinami. Procedūriškai netiksliai ir neteisingai atlikus įrodymų tyrimą tarnybinio tyrimo metu, o gal jo net neatlikus, tačiau surinkus tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, pateiktos trys skirtingos išvados, už ką ji nubausta: 1) ar už tai, kad vykdė 2016 m. spalio 6–7 dienomis renginio dalyvių apgyvendinimo, patalpų nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimą iš vilos „(duomenys neskelbtini)“ ir tinkamai neįformino pirkimo dokumentų; 2) ar už tai, kad 2016 m. spalio 6–7 dienomis renginio dalyvių apgyvendinimo, patalpų nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimą iš vilos „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kitas asmuo, o L. M. tinkamai neįformino pirkimo dokumentų; 3) ar už tai, kad organizuojant 2016 m. spalio 6–7 dienomis konferenciją su Latvijos aplinkosaugininkų delegacija, Šiaulių RAAD nebuvo gauta jokių pranešimų (tarnybinių, raštų ir pan.) iš L. M. dėl būtinybės atlikti viešuosius pirkimus. Taigi atsižvelgiant į LVAT formuojamą teismų praktiką nenurodžius konkrečiai, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, neaišku, už ką ji nubausta, todėl toks įsakymas negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus ir yra naikintinas. Išvadoje nėra įvardintas tas Šiaulių RAAD darbuotojas ar darbuotojai, faktiškai atlikę pirkimą, kaip nėra nurodyta ir tai, kad pirkimą atliko pareiškėja. Teismo posėdžių metu atsakovas negalėjo nurodyti, kad atliko viešąjį pirkimą: turėjo atlikti ir atliko – neabejotinai traktuotina kaip skirtingos sąvokos, net jeigu atsakovas ir mano, kad viešąjį pirkimą turėjo atlikti L. M., tačiau atliko kažkas kitas, tai kartu nereiškia, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta už tai. Byloje pateiktas 2017 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. AMP1-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui K. Š.“, kuriame nurodoma, kad direktorius netinkamai organizavo konferenciją, apmokėjo už nereikalingas papildomas paslaugas. Taip K. Š. sąmoningai valstybės lėšomis sumokėjo už prabangą, kuria naudojosi pats ir sudarė sąlygas naudotis kitiems asmenims. Nurodoma, kad K. Š. neužtikrino, kad būtų laikomasi jo 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-350 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, Viešųjų pirkimų įstatymo. Jis užsakė apgyvendinimo paslaugas dviem paroms, už tai sumokėjo daug daugiau, nei viešai skelbiamos kainos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, valstybės lėšomis sumokėjo už prabangą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. kovo 29 d. yra visiškai nesuprantama, kodėl šis dokumentas, kuris dabar jau yra pateiktas į bylą, nebuvo tiriamas pareiškėjos tarnybinio tyrimo metu, gal dėl to, kad neparanku, nes ir savo paaiškinime pareiškėja nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 21 d. administracinėje byloje Nr. A520-971/2013 nurodė, kad darbdavio teisė patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra tarnybos drausmės nesilaikymo priežastis. Viešojo pirkimo procedūroms vykdyti reikalinga viešojo pirkimo paraiška, su joje nurodytu viešojo pirkimo objektu, kaina, technine specifikacija. Minėtą teiginį patvirtino ir J. K., kuri šiuo metu Šiaulių RAAD atlieka viešuosius pirkimus, tačiau bandė teismą suklaidinti dėl viešojo pirkimo pabaigos, kuri šiuo nagrinėjamu atveju turėtų įtakos nustatant tarnybinio pažeidimo atlikimo datą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Būtent tiekėjų apklausos pažyma ir atlieka įstatyme numatytą reikalingą funkciją, kuomet apklausus tiekėją yra įforminamas jo siūlymas, o kaip yra daugiau nei vienas tiekėjas, nustatomas laimėtojas, todėl 2016 m. rugsėjo 14 d. išsiunčiant kvietimą ir nurodant adresą, kur vyks konferencija, perkančioji organizacija, t. y. Šiaulių RAAD, buvo priėmęs sprendimą dėl tiekėjo, tačiau atsakovas nepateikė į bylą dokumentų, kurie yra reikalaujami pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 4 dalį – turėti dokumentus, pagrindžiančius jo priimtų sprendimų atitiktį įstatymo reikalavimams. Tai įrodo, kad minėtas viešasis pirkimas nebuvo pavestas atlikti pareiškėjai, o vienašališkai susitarė Šiaulių RAAD direktorius, tačiau kartu patvirtina, kad jau 2016 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių RAAD buvo priimtas sprendimas, kad konferencija vyks viloje „(duomenys neskelbtini)“, tai dar kartą pagrindžia skunde išdėstytą poziciją, kad senaties terminas 2017 m. kovo 29 d. skiriant tarnybinę nuobaudą jau buvo suėjęs. Šiaulių RAAD vyresnioji specialistė J. K. suklaidino teismą taip pat teigdama, kad viešojo pirkimo procedūros yra baigiamos, kada gaunama sąskaita ir tik tuomet gali būti pildoma tiekėjų apklausos pažyma. Dėl viešojo pirkimo pabaigos: Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad viešasis pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Taigi tiekėjų apklausos pažyma yra pildoma apklausus tiekėjus ir joje nustatomi laimėtojai. Jeigu įstaiga priima sprendimą, kad konferencija vyks viloje „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. rugsėjo 14 d. apie tai informuoja konferencijos dalyvius, akivaizdu, kad laimėtojas yra nustatytas iki tos dienos, o vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu laikytina, kad viešasis pirkimas yra baigtas. Taigi 2017 m. kovo 29 d. skiriant tarnybinę nuobaudą, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs. Viešojo pirkimo atlikimui reikalinga pirkimo paraiška. Tačiau šiuo atveju pirkimo paraiškų turėjo būti trys, vadinasi, ir žodiniai pavedimai turėjo būti trys. Liudytojų parodymai, kurie lyg girdėjo, kad Šiaulių RAAD direktorius pavedė atlikti viešąjį pirkimą, tačiau negalėjo nurodyti, ką pavedė, sukelia daugiau abejonių. Minėta, kad vadovaujantis Viešojo pirkimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu patalpų nuoma nėra Viešojo pirkimo įstatymo objektas ir jai nėra taikomos Viešojo pirkimo įstatymo nuostatos. 2017 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame dokumente nurodoma, kad pagal ekonominės veiklos klasifikatorių R. N. įregistravęs individualią veiklą teikti šiose kategorijose: 55.20 „poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ ir 55.10 „viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla“. Norint teikti maitinimo paslaugas turi būti registruota 56.10, 56.29 ir 56.21 kategorija, kurios minėtas asmuo neįregistravęs, taigi neturėdamas leidimo verstis tokia veikla, negalėjo išrašyti ir minėtos sąskaitos už maitinimo paslaugas. Mano, kad tarnybinis tyrimas nebuvo išsamus, nebuvo įsigilinta į įstatymus, faktines aplinkybes bei turimus duomenis. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjos paaiškinime, į kurį nebuvo atsižvelgta, ir teisminio ginčo metu, akivaizdu, kad yra pagrįsti visi nurodyti teisės pažeidimo elementai. Atsakovas neįrodė, kad egzistavo bent vienas iš jų. Atsižvelgiant į tai, kas išsakyta ir kad skundas pagrįstas, teismo prašo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. K-44 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. M. panaikinti“ panaikinti ir priteisti iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos atstovė advokatė D. B. teismo posėdžių metu nurodė, kad palaiko pareiškėjos argumentus. Pažymėjo, kad nors ne įsakymas panaikintas, o nuobauda, taip pat pareiškėja nebedirba Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, tačiau pats nubaudimo faktas gali turėti įtakos tęsiant karjerą valstybės tarnyboje ir pareiškėjos reputacijai. Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad kuomet viešoje erdvėje pasklido informacija apie Šiaulių RAAD 2016 m. spalio 6–7 d. organizuotą konferenciją viloje „(duomenys neskelbtini)“, Aplinkos ministerijos viešųjų pirkimų skyrius atliko Šiaulių RAAD vykdytų pirkimų iš vilos „(duomenys neskelbtini)“ vertinimą, pateikė 2017 m. sausio 10 d. vertinimo išvadą, kurioje nustatė pažeidimus – renginio dalyvių apgyvendinimo paslaugų (2400 Eur), patalpų nuomos paslaugų (500 Eur) ir renginio dalyvių maitinimo paslaugų (400 Eur) viešieji pirkimai atlikti nesilaikant Šiaulių RAAD supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimų: pirkimams neparengti rašytiniai pirkimo dokumentai (pažeistas Taisyklių 136 puntas); pirkimų rezultatai neįforminti tiekėjų apklausos pažymose (pažeistas Taisyklių 141 punktas) bei, pažeidus šiuos Taisyklių reikalavimus, pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, (pažeisti skaidrumo, racionalaus lėšų naudojimo principai), 85 straipsnio 2 dalis (perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atliko ne pagal pasitvirtintas taisykles). Su pateikta Vertinimo išvada 2017 m. sausio 18 d. rašte Šiaulių RAAD direktoriui nurodė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras Šiaulių RAAD darbuotojams, atsakingiems už minėtą vykdytą pirkimą. Tuomet Šiaulių RAAD direktorius K. Š. 2017 m. sausio 19 d. vizavo „G. M. pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą“, o G. M. pareiškėjai L. M. įteikė 2017 m. sausio 19 d. pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, faktai, kuriais grindžiami įtarimai L. M., nenurodyta, kokie konkretūs L. M. veiksmai yra vertinami kaip tariamas tarnybinis nusižengimas, jokie konkretūs duomenys, kad būtent L. M. buvo atsakinga už minimų pirkimų vykdymą, nenurodyta data, kada padarytas tariamas pažeidimas. Nepaisant to, kad L. M. pateikė išsamų paaiškinimą ir nurodė, kad jai tiriami viešieji pirkimai vykdyti nebuvo pavesti, 2017 m. kovo 29 d. Šiaulių RAAD direktorius K. Š. priėmė įsakymą Nr. K-44 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. M.“, kuriuo pripažino, kad pareiškėja Administravimo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė L. M. padarė tarnybinį nusižengimą, ir paskyrė jai nuobaudą – papeikimą. Teismui pateiktame pareiškėjos skunde yra išsamiai argumentuota, dėl ko atsakovo įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Skiriant tarnybinę nuobaudą L. M. pažeistos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, nes 2017 m. sausio 19 d. pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą dėl jo neaiškumo ir neišsamumo užkirto pareiškėjai L. M. galimybę žinoti, dėl kokio pažeidimo ji turi pasiaiškinti ir kokie duomenys sudarė pagrindą tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti tik jos atžvilgiu; atlikus tarnybinį patikrinimą surašytoje 2017 m. kovo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. BD-37 „Dėl Administravimo ir teisės skyriaus vyriausios specialistės L. M. tarnybinio nusižengimo“ ir 2017 m. kovo 29 d. Šiaulių RAAD direktorius K. Š. įsakyme Nr. K-44 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. M.“ nėra aiškios kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, iš jų negalima padaryti aiškios išvados, už kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjai L. M. siūloma paskirti tarnybinę nuobaudą (ar už tai, kad ji vykdė 2016 m. spalio 6–7 dienomis renginio dalyvių apgyvendinimo, patalpų nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimą iš vilos „(duomenys neskelbtini)“ ir tinkamai neįformino pirkimo dokumentų; ar už tai, kad 2016 m. spalio 6–7 dienomis renginio dalyvių apgyvendinimo, patalpų nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimą iš vilos „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kitas asmuo, o L. M. tinkamai neįformino pirkimo dokumentų; ar už tai, kad organizuojant 2016 m. spalio 6–7 dienomis konferenciją su Latvijos aplinkosaugininkų delegacija Šiaulių RAAD nebuvo gauta jokių pranešimų (tarnybinių, raštų ir pan.) iš L. M. dėl būtinybės atlikti viešuosius pirkimus). Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad netgi tiekėjas, iš kurio tariamai L. M. netinkamai vykdė supaprastintus viešuosius pirkimus, nurodytas netiksliai – pagal teismui pateiktas PVM sąskaitas matyti, kad už paslaugas apmokėta R. N., veikiančiam pagal individualios veiklos pažymą, tokio viešųjų pirkimų subjekto kaip vila „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Išvadoje ir įsakyme nenurodyti jokie neginčijami duomenys, kad L. M. turėjo vykdyti ir vykdė minimus viešuosius pirkimus, byloje yra nustatyta, kad Šiaulių RAAD Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas K. V. ir Finansų skyriaus vedėja R. Š. teikė Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuojamo projekto paraišką 2017 m. spalio 6–7 dienomis konferencijai surengti. Šiaulių RAAD direktorius K. Š. pats priėmė R. N. išrašytas PVM sąskaitas ir vizavo R. Š. apmokėti, bet nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad šių paslaugų viešuosius pirkimus turėjo vykdyti L. M.. L. M. paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos ir dėl jų išvadoje nepasisakyta. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra iš esmės nebuvo atlikta, o tik buvo surašyta formali prielaidomis paremta Išvada, tai lemia įsakymo ir paskirtos nuobaudos neteisėtumą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu net preliminariai nebuvo nustatyta tariamo nusižengimo data, laiko intervalas, konkrečių veiksmų neatlikimo ar netinkamo atlikimo datos. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad viešieji pirkimai negalėjo būti vykdomi 2016 m. spalio 6–7 dienomis, nes tuomet jau vyko konferencija. L. M. 2016 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške Latvijos delegacijos atstovei A. S. jau nurodytas vilos „(duomenys neskelbtini)“ adresas, kur vyks renginys, taigi, renginio dalyvių apgyvendinimo, patalpų nuomos ir maitinimo paslaugų viešųjų pirkimų procedūros turėjo būti baigtos vykdyti 2016 m. rugsėjo 13 d., todėl Išvados surašymo dieną (2017 m. kovo 24 d.) ir įsakymo priėmimo dieną (2017 m. kovo 29 d.) jau buvo suėjęs 6 mėnesių senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti, ir tai – dar vienas pagrindas pripažinti nuobaudą negaliojančia. Teismui pateiktame skunde ir teisme duodama paaiškinimus pareiškėja L. M. neneigė, kad ji prisidėjo sprendžiant 2016 m. spalio 6–7 d. konferencijos organizacinius klausimus, t. y., elektroniniu paštu anglų kalba susirašinėjo su Latvijos delegacijos atstove A. S., organizavo konferencijos dalyvių ekskursiją į „ORLEAN Lietuva“ (nes pareiškėja mokėjo anglų kalbą), o kiti organizaciniai klausimai, t. y., ekskursija Plungės rajone, buvo pavesta kitam Šiaulių RAAD darbuotojui. Tačiau konferencijos organizavimas ir viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas neturi nieko bendro, tai, kad L. M. buvo pavesta suorganizuoti svečių pakvietimą į konferenciją bei suorganizuoti ekskursiją į „ORLEAN Lietuva“ gamyklą, nėra pagrindas daryti prielaidą, kad jai buvo pavesta atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Viešųjų pirkimų vykdymui turėjo būti pildoma paraiška, ji vizuojama Šiaulių RAAD direktoriaus, nukreipiant vykdyti viešąjį pirkimą paraiškos teikėjui ar kitam darbuotojui, tada vizuoja finansų skyriaus vedėjos, tačiau nagrinėjamu atveju kažkas iš Šiaulių RAAD susitarė dėl konferencijos dalyvių aptarnavimo viloje „(duomenys neskelbtini)“ be viešųjų pirkimų procedūrų, o informacijai apie šį renginį patekus į viešumą ir Aplinkos ministerijai Šiaulių RAAD direktoriui K. Š. nurodžius pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo (darbo drausmės pažeidimo) procedūras Šiaulių RAAD darbuotojams, atsakingiems už minėtą vykdytą pirkimą, dėl neaiškių priežasčių atsakinga už pažeidimus buvo pasirinkta L. M.. Kad tarnybinė nuobauda L. M. paskirta nepagrįstai, netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad Šiaulių RAAD direktorius 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. K-56 ją panaikino motyvuojant L. M. nuopelnais tarnybai. Tačiau toks L. M. pareigingumo įvertinimas, kai ji įsakymą jai paskirti tarnybinę nuobaudą apskundė teismui, skundžiamo Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymo nedaro pagrįstu ir teisėtu. Nagrinėjamos bylos kontekste galima teigti, kad kažką iš Šiaulių RAAD darbuotojų reikėjo nubausti tam, kad paneigtų paties Šiaulių RAAD direktoriaus atsakomybę už 2016 m. spalio 6–7 dienomis konferencijos netinkamą organizavimą, nepagrįstą išlaidavimą. Kaip matyti iš Aplinkos ministerijos pateiktų dokumentų, Šiaulių RAAD direktoriui aplinkos ministro 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. AMP1-37 yra paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, t. y. ir kito kalto asmens suradimas yra pagrindas ginčyti direktoriui paskirtą nuobaudą. Teisme apklausti Šiaulių RAAD darbuotojai (liudytojai) savo paaiškinimuose rodė išskirtinį lojalumą savo vadovui, tačiau jų parodymais nėra pagrindo remtis dėl jų prieštaringumo, apie tai pasisakyta ir pareiškėjos skunde teismui bei dėl to, kad teisme paaiškėjo, jog prieš duodant parodymus teismui visi liudytojai buvo susirinkę dėl to pasitarti. Kiti liudytojai neigė aplinkybę, jog buvo susirinkę prieš teismo posėdį, mano, jog toks liudytojų poelgis turėtų būti įvertintas. Todėl, remiantis teismui pateiktame skunde nurodytais motyvais, tuo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas neįrodė L. M. paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos L. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas.