Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji E. J. melagingai įskundė ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,52 prom. neblaivumas), 2023 m. kovo 23 d. nuo 20.00 val. iki 21.25 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate, esančiame Vilniaus g. 39, Širvintos, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. protokole – pareiškime nurodė, jog 2023 m. kovo 23 d. 18.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. J. savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10481-23 medžiagoje, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu 2023 m. kovo 23 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole, turėdama tikslą, kad R. J. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato tyrėjui Česlovui Oršauskui davė melagingus parodymus, kad 2023 m. kovo 23 d. 18.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo sugyventinis R. J.. E. J., veikdama vieninga tyčia, įskundė policijos pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to šis asmuo buvo pradėtas persekioti, t. y. E. J. policijai pateikė žinomai melagingus duomenis apie R. J. neva padarytą nusikalstamą veiką (fizinio smurto panaudojimą) ir davė apie tai melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, sąmoningai siekdama, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir R. J. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nors žinojo, kad R. J. tokių veiksmų neatliko, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad įvykio metu buvo žodinis konfliktas, ji buvo labai pikta, paveikta alkoholio, todėl neteisingai apkaltino nukentėjusįjį. Savo veiksmus vertina neigiamai, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė. Suvokia kokias pasekmes sukėlė savo poelgiu, labai gailisi.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvyko žodinis konfliktas, E. J. tuo metu buvo neblaivi, pats gal irgi negražiai ją pavadino, todėl prašo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas ir prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta E. J. parodė, kad 2023 m. kovo 23 d. kvietė policiją, neprisimena. Paskirtus raminamuosius vaistus ir antidepresantus geria kiekvieną dieną. Taigi ir 2023 m. kovo 23 d. ryte ir per pietus išgėrė antidepresantus, o raminamuosius vaistus – po pietų. Tą pačią dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Nėra draudžiama geriant išvardintus vaistus vartoti alkoholį. Kokį kiekį alkoholio išgėrė tą dieną, neprisimena. Vakarop, tikslios valandos nežino, kilo žodinis konfliktas tarp jos ir tuo metu buvusio nuomininko R. J.. Šiuo metu su R. J. jau yra sugyventiniai. Kaip to konflikto metu iškvietė policijos pareigūnus, tai yra kaip skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kiek kartų skambino, neprisimena. Kaip atvyko policijos pareigūnai, neprisimena. Tik prisimena, kad namuose buvo policijos pareigūnai (neprisimena, keli buvo atvykę policijos pareigūnai) ir prisimena vieną momentą, įvykusį namuose, kaip policijos pareigūnė ar tai pareigūnas paklausė, ar R. J. jos (E. J.) neišprievartavo ir ji atsakė, kad neišprievartavo. Kas vyko toliau namuose, ką darė ir kalbėjo policijos pareigūnai, ką pati kalbėjo ir darė, neprisimena. Paskui prisimena, kad vyko į policijos komisariatą. Tačiau neprisimena, kokiu automobiliu į policijos komisariatą važiavo. Policijos komisariate prisimena, kad buvo atvykę medikai. Neprisimena, ką su medikais kalbėjo ir ką jie jai nustatė. Dar prisimena, kad kažkas – ar tai medikai, ar policininkai – pasakė, kad ji pripūtė 1,5 promilės. Tačiau neprisimena kaip buvo girtumas nustatinėjamas, kaip pūtė į alkotesterį. Paskui prisimena, kad policijos komisariate kalbėjo su kažkokiu policijos pareigūnu. Tačiau, ką kalbėjo, neprisimena. Taigi neprisimena, kad būtų pasirašinėjusi kokius nors dokumentus: kad rašiusi pareiškimą, kad būtų įspėjama dėl melagingo pareiškimo apie nusikaltimą, kad būtų įspėta dėl melagingų parodymų davimo, kad būtų davusi kokius nors parodymus. R. J. jos atžvilgiu nesmurtavo. Tikslo R. J. apkaltinti dėl neva jos atžvilgiu jo smurtinio elgesio, neturėjo. Taip pat tikslo pameluoti, suklaidinti policijos pareigūnus, neturėjo. Kas tuo metu jai atsitiko ir kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti kitaip, kaip tik alkoholio ir vaistų sąveikos pasekme. Papildomos apklausos metu (ikiteisminio tyrimo dėl neva R. J. smurtinio elgesio jos atžvilgiu medžiagoje) paaiškino, kad R. J. jos atžvilgiu nesmurtavo, o policiją iškvietė kilusio konflikto su R. J. metu iš pykčio ir taip pasielgė dėl tuo metu buvusio girtumo. R. J. tikrai jos atžvilgiu nesmurtavo ir tuo metu medikų nustatytus kūno sužalojimus ji patyrė pati dėl girtumo, apsvaigimo. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta, nes neturėjo tyčios apkaltinti R. J. nusikaltimo padarymu ir neturėjo tikslo meluoti policijos pareigūnams (1 t., b. l. 90-93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. J. parodė, kad E. J. yra jo sužadėtinė. Kartu gyvena. 2023 m. kovo 23 d. vakare, tikslios valandos nežino, namie su E. J. susipyko dėl buitinių reikalų. Pats buvo blaivus. E. J. geria kažkokius stiprius vaistus (pavadinimo nežino nuo kažkokios rimtos ligos). Ar E. J. buvo tą dieną išgėrusi tuos vaistus ir ar tąsyk ji buvo išgėrusi alkoholio, nežino. Konflikto metu apsižodžiavo ir jis išėjo į kiemą. E. J. pasiliko name. Sėdint kieme, atvyko, kaip vėliau paaiškėjo, E. J. iškviesti, policijos pareigūnai. Ką E. J. policijos pareigūnams aiškino, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus, tuo metu nežinojo, negirdėjo jų pokalbio. Galimai ji, susinervinusi dėl jų žodinio konflikto, ir iškvietė policiją. Kas tam turėjo įtakos, nežino. Policijos pareigūnai jį išvežė į areštinę nepaaiškinę, dėl kokios priežasties. Tiktai sekančią dieną, kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą prieš apklausą ir apklausos metu sužinojo, kad E. J. parašė pareiškimą neva ją sumušė. Įtariamojo apklausos metu paaiškino, kad E. J. nemušė, jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Norėtų atkreipti dėmesį, kad tuo metu E. J. dar nebuvo jo sužadėtinė, ji tuo metu buvo tiktai draugė. Tik dabar nusprendė savo santykius įteisinti. Jau tuomet (apklausos metu) davė parodymus, kad tarp jų buvo tiktai žodinis konfliktas ir jokio smurto nebuvo. Aišku, supranta, kad dviejų žmonių konflikte nebūna vieno kalto: iš dalies ir pats buvo kaltas, gal per daug pakėlė balsą. Bet tikrai jos nemušė, jokio smurto jos atžvilgiu iš jo pusės nebuvo. Nežino, kodėl E. J. jį apkaltino neva jos atžvilgiu smurtavo, sumušė, padarė jai kūno sužalojimus, tai yra neva padarė nusikaltimą. Dėl tokio E. J. elgesio nukentėjo: buvo patalpintas į areštinę kelioms valandoms (minimum 12 valandų). Mano, kad dėl E. J. kaltės patyrė neturtinę žalą. (1 t., b. l. 165-168).

2023 m. kovo 23 d. įspėjime dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10481-23 metu E. J. pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (1 t., b. l. 20).

2023 m. kovo 23 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10481-23 metu E. J. pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 24).

2023 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10481-23 metu apklausta kaip liudytoja E. J. davė parodymus: „aš ir R. J. esame sugyventiniai, kartu gyvename vienerius metus, vedame bendrą ūkį. 2023 m. kovo 23 dieną apie 18.50 val. aš buvau savo namuose, namo grįžo neblaivus (matėsi akivaizdžiai) sugyventinis R. J.. Grįžęs namo R. J. trankė ranka į miegamojo duris. Aš tuo metu buvau miegamajame, atidariau jam duris ir nuėjau atgal į miegamąjį, atsiguliau ant lovos. Atėjęs R. J. pradėjo, „lįsti“ prie manęs, norėdamas pasimylėti. Aš nenorėdama to daryti, pradėjau nuo jo gintis, atstūmiau jį ir apipyliau kava iš tuo metu rankoje laikyto puodelio bei nubėgau į katilinę. Norėdamas mane sustabdyti, R. J. stvėrė man už galvos plaukų ir išrovė kuokštą dešinės pusės viršugalvio plaukų. Man nubėgus į katilinę, R. J. katilinėje stvėrė mane viena ranka už kaklo, iš nugaros pusės, o kita už rankos ir visa jėga stūmė mane į kampą ant stovėjusios kėdės, bei ant vandens filtravimo balionų. Nuo smūgio, kuomet aš buvo nublokšta ant nurodytų daiktų, man buvo sumušta dešinės pusės kakta, abiejose rankose atsirado didžiuliai sumušimai (kraujosruvos). Šiuo metu man skauda kaklą, kaktą, galvą ir rankas. Dėl sugyventinio R. J. veiksmų aš patyriau fizinį skausmą, todėl prašau dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo aš pageidauju kreiptis į teismo medicinos ekspertus....“. Apklausa pradėta 22.27 val., baigta 22.50 val. E. J., patvirtindama savo parodymus, pasirašė liudytojo apklausos protokolo specialiajame priede (1 t., b. l. 26-28).

2023 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10481-23 metu papildomai apklausta liudytoja E. J. parodė: R. J. nuomoja mano namą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi jis yra nuomininkas. Mes kartu su juo nemiegame ir bendro ūkio nevedame. Taigi mes nesame sugyventiniai. Aš gyvenu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu esu grįžusi į Lietuvą, tad būnu savame name, kurį iš manęs nuomojasi R. J., jis tam neprieštarauja. 2023 m. kovo 23 d. vakare aš buvau išgėrusi apie 300 ml viskio. Vakare R. J. buvo namuose. Jis buvo blaivus. Kažkur po 18 val. mes su juo susiginčijome, aš prie jo priekabiavau dėl įvairių buitinių dalykų. Konflikto metu aš šaukiau, rankomis puoliau jį draskyti. R., būdamas blaivas, nesidavė mano provokuojamas. Tuo momentu, kai aš jį puoliau rankomis draskytis, R., norėdamas mane sulaikyti, abiem rankomis suėmė man už pečių. Aš nesileidau jo sulaikoma, ištrūkau iš jo rankų ir kelis kartus trankiausi į durų staktą, tokiu būdu susižalojau abi rankas. Buvau tikrai pakankamai girta. Todėl verždamasi nuo R. J. laikymo, galimai ir galvą (kaktą) apsidaužiau. Dėl plaukų išrovimo tai net paaiškinti nebegaliu, neprisimenu. Tačiau tvirtai galiu pasakyti, kad R. J. mano atžvilgiu nesmurtavo, manęs nemušė, plaukų man nerovė ir manęs nestumdė. Tiesiog aš, būdama girta ir nesuvokdama kaip elgiuosi, iš pykčio, kad R. J. nuomojamame name neatlieka sutartų darbų, iškviečiau policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, aš pastebėjau ant rankų ir kaktos sužalojimus. Man, tuo metu buvusiai girtai, pasirodė, kad tai R. J. man padarė tuos sužalojimus. Kai išsiblaivėjau, gerai viską apgalvojau ir tvirtinu, kad visus šio ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu išvardintus ir medikų užfiksuotus sužalojimus pasidariau pati. Pas med. ekspertus nevykau, nes nėra reikalo. E. J., patvirtindama savo parodymus, pasirašė liudytojo papildomos apklausos protokolo specialiajame priede (1 t., b. l. 30-32).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ 2023 m. kovo 23 d. 21.07 val. E. J. nustatytas 1,52 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 22-23).

2023 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime rašoma, kad peržiūrėjus tyrėjos Laimos Paškauskaitės, kuri atvyko pagal E. J. iškvietimą (18:54 val. BPC skambutis) Body kameros įrašą, matyti, kad E. J. kalba tik apie tai, kad įvyko konfliktas su R. J., nes jis norėjo su ja pasimylėti ir ši jį apipylė kava. E. J. pareiškė, kad ji jokio pareiškimo nenori rašyti ir medikų pagalbos jai nereikia. Tik įrašo pabaigoje, kai tyrėja Laima Paškauskaitė paklausė, kodėl jos dešiniosios rankos žastas yra purvinas, ji pasakė, kad R. J. ją katilinėje stumdė, trankė, skauda jai ranką (1 t., b. l. 43-45).

(duomenys neskelbtini) duomenys: 2023 m. kovo 23 d. 17.24 val. į BPC skambino E. J. – buvo gautas pranešimas apie konfliktą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-42).

(duomenys neskelbtini) duomenys: 2023 m. kovo 23 d. 18.54 val. į BPC pakartotinai skambino E. J. (1 t., b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčinės kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2013, 2K-289-693/2017).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios E. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji savo kaltę pripažino, nurodė, kad tyčia melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą ir melagingai apkaltino R. J. padarius nusikaltimą. Tai, kad kaltinamoji įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys bei ankščiau aptarti įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamoji pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – R. J., kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl ko šis asmuo buvo pradėtas persekioti, t. y. R. J. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, jis apklaustas kaip įtariamasis bei jam paskirta kardomoji priemonė. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, kad bus pradėtas baudžiamasis R. J. persekiojimas, ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

E. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 131-134, 135-137, 138 ), traukta administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 140-144 ), nedirba (1 t., b. l. 145-146).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji teisme pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamoji ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu susitaikė. Kaltinamoji teisme atsiprašė nukentėjusiojo. Dalyvaudamas teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad su E. J. susitaikė. Jis neprieštaravo, jog baudžiamasis procesas būtų baigtas kaltinamosios atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 38 straipsnio nuostatos reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, patvirtino jai inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamosios ir nukentėjusiojo pozicijas, nekyla abejonių, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinė žala jam nepadaryta ir civilinio ieškinio nereikš, todėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Tiriant E. J. asmenybę nustatyta, kad ji praeityje buvo teista, tačiau teistumas yra išnykęs. Administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus duomenimis, kaltinamoji bausta už smulkius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos. Atsižvelgiant į kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytas jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad E. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendžia, kad tikslinga jos atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Siekiant taisomai veikti kaltinamąją, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų, jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 10 MGL (500,00 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos (1 t. b. l. 45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti kaltinamajam E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 BBND (MGL) (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad įmoka turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Voką su CD laikmena palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.